Japonija! Ką tik.

.Tokyo
.Kyoto
.Nara
Hiroshima. .Hakone
.Itsukushima
21diena

37milijonai
Išlipdamas į Tokiją truputėlį susigūži - į tave netrukus trenksis
didžiausias planetos miestas su visais metropoliui būdingais
pašaliniais efektais: susierzinimu, skubėjimu, nuovargiu,
pasimetimu, chaosu. Tačiau smūgis neįvyksta. Tokijas apsupa
kaip taikiai plaukiančių žuvų pulkas, reaguojantis į tavo judesius,
nesiliečiantis, ramus ir tikslus. Ir didžiam nusivylimui niekas
nerodo pirštais į 2m ūgio ateivį, nes nėra kada, o gal jie jau viską
matė. Tu atvažiavai būti nustebintas ir būsi, tačiau pirmas atradimas
netikėtas: Tokijuje - neproporcingai tylu. Tiksliau, jei ir yra triukšmas,
jis ne nuo rėkimo ar tauškimo. Didelio tankio miestas naviguoja tavęs
nevargindamas. Ir tu jau jauti, kad tau čia patiks.

Susigaudyk
Iš pradžių susukanti vidurius, bet labai greitai pragiedrėjanti Tokyo
transporto sistema veikia aiškiai ir preciziškai, tiesa, vienas
neįprastumas - ją sudaro virš 10 skirtingų operatorių. Skirtingi traukiniai,
skirtingos kainos, skirtingi bilietai, skirtingi įėjimai. Kai su tuo susitaikai,
o taip pat nusiramini gavęs šoką, kad tavo 500EUR kainuojantis, “visur
praleidžiantis” Japan Rail pasas be abejo negalioja kitoms linijoms,
jau gali pratintis prie traukinių kasdienybės.

Anksčiau arvėliau
kažkaspadės
(Kyotoversija)

Irvėllaiku
Tokijuje keliauji su artypilniais metro vagonais, o jei nori į kitą miestą
- lipi į ančiukaveidžius greituolius Shinkansen ir švilpi kur tinkamas
net iki 320 km/h greičiu. Per 50 metų jie nušvilpdino 10 mlrd.
keleivių ir neturėjo nė vienos mirtinos avarijos. Dar statistinio šoko -
per dieną visų tūkstančių traukinių suminis pavėlavimas yra max 36
sekundės. Spėju, dėl tokio grubaus nusikaltimo ne vienas japonas
atleistas. Tu visada žinai, tiksliai kurioje vietoje kuris vagonas sustos.
O tai, kaip jie kryptį keičiančiame traukinyje apsuka kėdes į kitą
pusę, sukeltų pavydą ir Micheliui Gondry.

Dėmesio,Ekipažovairuotojai:
net ir senas taksi automobilis blizga ir kvepia,
durys atidaromos automatiškai,
daiktai paimami ir sudedami į bagažinę,
durys uždaromos automatiškai,
vairuotojai dėvi baltas pirštines,
keleivių nekalbina ir neklauso radijo,
o sėdynės aptrauktos baltais nėriniais.
TODĖL Tokyo taksi - kainuoja kosmosą.

Slaptassocialinissusitarimas
Japonas geriau palys po traukinio ratais, nei užkliudys, užkabins,
atsitrenks į tave. Jis taip pat tylės, jei tu grybaudamas užimsi ne tą
eskalatoriaus eilę ir sudarysi kamštį kamštyje. Jei iš žioplos turistinės
kišenės iškris pinigas, jis bus grąžintas į “Lost & found” skyrių -
Tokijuje per metus grąžinama apie 2 mln. EUR vertės grynųjų.
Surikatiškas Rytų Europos budrumas (apvogs!) per savaitę ištirpsta
ir tu susitaikai su kažkokį slaptą pagarbos ir nuolankumo kontraktą
pasirašusiu miestu. Tad visur žygiuoju su kuprine, kurios galinėje
kišenėje tyčia palieku fotoaparatą.

“Ačiū”vietoje“laba diena”
Dvi frazės Japonijoje tariamos dažniau už kitas: “arigato” ir jo
malonybiniai-pagarbiniai priedėliai, reiškiantis skirtingų spalvų
dėkingumą bei “hai” (netoli “taip”), kartojamas kas kelias sekundes,
reiškiantis ir pritarimą, ir sutikimą, ir supratimą ir kažką kito.
Dėkojama visur už viską. Už klausimą, už paduotus pinigus, už
paimtą grąžą, už atėjimą, už išėjimą. Ir lenkiamasi tuo žemiau, kuo
ypatingesnė įstaiga. Bet tai nėra vergiškas vargingesnių šalių
nusilenkimas, tai yra pagarba, kuri kažkokia tikra ir nuoširdi. Lenktis
yra labai gražu, šnibžda mano vidinis japonas ir aš imu lankstytis kur
papuola. Kartais net prieš save veidrodyje.

“Na,nelabai,gal,nevisai,nežinau”
Žodis, kurį išgirsti kur kas sunkiau, yra “ne”.
Japonų nepatoginimasis, kai reikia prieštarauti,
nesutikti, yra plačiai pagarsėjęs.

Neišsišokėlizmas
Kai sumo storulis išstumia už ringo savo priešininką ir yra
paskelbimas nugalėtoju, jis turi likti romaus veido - jokiu būdu
neparodyti nepagarbos priešininkui. Šitas labai nevakarietiškas
požiūris į konkuravimą gimė dar šlapiais ryžių plantacijų laikais, kai
vienintelis būdas kažko pasiekti buvo kolektyvinė vienybė.
Dabartyje rodyti savo kietumą bet kurioje srityje yra minkštumo
požymis. Kaip jie susitaria, kuris geresnis, neįsivaizduoju.

Kitavertus
Išoriškai ryškių personažų Tokijuje pilna.

Bendravimaskaip darbas
Angliškai japonai nelabai. Yra pilna istorijų apie gėdinimąsi, kad
nemoka tobulai, tad tyli. Bet net ir labiau guvūs ir aktyvesni, renka
žodžius, sufleriuojasi iš mobilaus. Tikrai linksma, kad jie neskiria “R”
nuo “L”. Atmink - mūsų šalis vadinasi Ritoania.

Tyla
Tylėti japoniškai ne visai tas pats kas tylėti lietuviškai. Mums tylėti
nelabai jauku. Jiems tylėti - transliuoti daugybę niuansų. Žinoma,
tylėti padeda ir žaidimai bei komiksai telefonuose, tačiau Tokijo
skruzdėlynas nepalyginimai tylesnis nei kituose megapuoliuose.
Pilnoje žmonių gatvėje daug mažiau triukšmo nei įprasta. Metro tas
pats, jei šnekasi - gyvuliai turistai. Beje, taukšt telefonu draudžiama.

Apsauginėkaukė
Japonišką pagalvojimą apie kitus geriausiai transliuoja kaukės,
kurios dėvimos, kad neužkrėstum kitų, kai sergi. Tiesa, ne viskas jau
taip dangiška. Dalis japonų kaukes nešioja atvirkščiai, kad
neužsikrėstų patys. Kiti užsideda, nes kažkam alergiški. O
apsukruolės kaukėms sugalvojo netikėtą funkciją - paslėpti po
kosmetologo vizito pabjaurintą veidelį. Ir vis tiek - kaukes jie
nešioja.

TipiškaJaponijavienameautobuse
Vienas keistas, kita miega, trečias su kauke.

Turistai
Atvažiuoji tikėdamasis Marso, o išvažiuoji galvodamas apie mūsų
perlenktą asmenybiškumą ir tariamą atsipalaidavimą. Ypač išsišoka
amerikiečiai. Jie garsūs, jie dideli, jie turėtų gąsdinti japonus. Ilgiau
pabuvus norisi prieiti ir atsiprašyti. Pasakyti, nepykite, tarp mūsų irgi
būna intravertų.

“Doyouspeakengrish?”
Japoniukai mokykloje gauna užduotį šūdo nemalti
ir kiekvieną apsilankymą kokioje šventykloje praleisti prasmingai.
Todėl jie prieina prie užsieniečių su elementoriumi
ir klausinėja angliškai. Atsakymai, tiesą pasakius, jiems nelabai rūpi.

Hachikō
Šuo, kuris laukė savo šeimininko 9 metus stotyje
yra nacionalinis pasididžiavimas. Prie jo paminklo
romantiškos poros susitinka pasimatymui.
Susitinka čia ir benamiai.

Šviesosnaktyje
Dirbti daug yra dirbti gerai. Todėl japonai dirba iki pat tamsos.
Įtikinamiausias įrodymas, kad dirbi sunkiai, yra užmigti prie darbo
stalo. Kai kurie gudrūs tinginiai, pamatę bosą, apsimeta, kad miega.
Suprask, šakės kaip ariu. Apskritai, Japonijoje rimtu veidu pranešti,
kad tavo hobis - miegoti, yra joks juokas.
Verslo centruose šviesos dega ilgai, o apie 9-10 į gatves plūsteli
“sarary men”, atlyginiminiai juodašvarkiai. Jie eina pavalgyti ir
pagerti, dažnai prievarta, nes aukštesnio rango švarkas pasiūlė.
Namo ne visi grįžta. Tam sukurti karstų viešbučiai - capsule hotels
su lovos dydžio ertmėmis nakvynei.

Viskopošiektiek
Iškalbinga apimčių statistika - Japonijoje rūbai turi
tris dydžius: 1, 2 ir 3. Mados spektras gal net
platesnis už likusio pasaulio: nuo subtilių
prabangių minimalizmų iki karnavalinių nesąmonių
vietinėms forsėms per 9 aukštus Shibuya rajone.
Hipsteriniai japonai atrodo nuostabiai, tačiau jie
nedominuoja, kaip nedominuoja ir frykai, keturių
spalvų šukuosenos, lolitos, gyaru ar cosplay
mergaitės. Tokijas - virtuviniu kombainu permalta
madų makalynė.

KEISTUMAI!(TikrojivykimoįJaponija priežastis)

Lipiįkalną,
sukaisti-
viduryjekalnoįjungtas
orovėsintuvas

Niolikamečių laisvalaikis:
fotobūdelėssu3000 efektų

Seksšopas,įkuriodu viršutinius
aukštusmoterysneįleidžiamos

Nevisaiberniukų grupės
Vis daugiau japonių imasi karjeros, aukodamos laiką, kurio reikia,
norint užveisti santykius. Metropolyje kiekvienai bėdai egzistuoja
anastetikas. Todėl praėjusioje skaidrėje iškabinti plakatai yra
kvietimas išsirinkti vakaro partnerį, kuris papilstys gėrimus ir
pašnekins iš bendro išsilavinimo. Sakoma, kad kartais santykiai
perlipa barą ir savo “sugėrovą” galima kviesti padainuoti karaokės,
ar gal net nedainuoti.

Bendravimas
Spręsdami senstančiųjų gausėjimą, kuris dažnai lydimas
vienatvės, japonai sukūrė tobulai bendrauti mokantį robotą.
Bendravimas pagal japonus yra linksėjimas. Tad kai tu kažką
pasakoji ir nutyli, robotas ima linksėti. Bam, tu nebe vienišas.

Impresionistiniskelio ženklas

Labaidažnamašina - dėžutė

Triušių*kavinė,
kuriojejuosglostai
*yra ir kačių, pelėdų, erelių, driežų ir ožkų filialų

Susimoki-
išsirenki1iš3šukuosenų-
apkerpaper 10minučių

Priešvalgį
Vykdamas į Japoniją bandžiau nuraminti savo skrandį: 3 savaitės be
skanių desertų ne tiek jau daug ir kaip nors ištversiu 3 savaitės vien
su sušiais. Kokia nesąmonė. Japonai pertekę saldumynų, o mes
spėjome paragauti 11 skirtingų virtuvių. Sušiai - tik viena jų.
Prieš valgį, nesvarbu, kur valgysi, reikės nusivalyti rankas į specialų
karštą rankšluostį. Maisto gale gausi arbatos. Daugumoje vietų
nepraslysi su kortele, reikės grynųjų. Grąža bus padėta ant
padėklo, kupiūros išskleistos, kad geriau matytųsi. Niekur nereikės
palikti arbatpinigių. Tai net gi savotiškas įžeidimas.

SukiyabashiJiro
Čia yra filme “Jiro Dreams Of Sushi” rodyto Jiro sušinė,
įsikūrusi šalia viešųjų tualetų.
Pusvalandinis vizitas pas Jiro kainuoja 300 EUR žmogui.
Meniu nėra. Eilė - mėnesiais. Japonai nelaiko Jiro
geriausia suši vieta. Nėra ji ir brangiausia.

“Irasshaimase!”
Dažna valgio vieta tave pasitinka bendru visų
darbuotojų šūktelėjimu, kuris reiškia “sveiki atvykę”.
Rėkia visi, choru, vienu metu.

239EUR
Tiek kainuoja šitie gražuoliai melionai.
Ir tai visiškas dylas, nes aukcione ne taip seniai vienas
švaistūnas įsigijo porą už 19 000 EUR.
Japonija garsėja savo nesveiko skonio vaisiais už nesveiką kainą.
Jie, kaip geras viskis, yra statusiniai, perkami dovanoms.
Sukaupę pinigus, nusipirkome vieną labiausiai
apleistą mango (18 EUR).
Numirėme.

Rameninė
Labai tipiškas rameno valgymo būdas:
pažiūri į muliažus
(skirtingai nuo kitų valstybių, čia jie nėra
blogo skonio pažadas),
bandai atspėti, kuris yra kuris mygtukas mokėjimo aparate,
sumoki ir gauni čekį,
paduodi virėjui,
gauni savo rameną,
per 15 min. esi sotus.

Ramen
Tai ir pigiausias ir sočiausias būdas valgyti Tokijuje.
Kiekviena vieta turi savus receptus.
Kuo mažiau pasirinkimo rameninėje, tuo skanesnis bus maistas.
Kiekviena turi savo ypatumų: gali rasti ir kiaulę,
ir antį, ir krevetę, ir nepažįstamų
daržovių.

Ramen
Toks skanus, kad japonai sako, kad jie jį ir išrado.
Kiniečiai prieštarauja.
Ekspertai skaičiuoja, kad ramenas valgomas tik nuo 1910.

Soba
Rameno sesuo su kiek kitokiais makaronais
ir su kitokiu sultiniu, būna ir šalta.

Neišsitepk
Dažnas rameninių lankytojas -
tarnautojas baltais marškiniais.
Popieriniai seilinukai labai paklausūs.

Sėkmėsirskanaus
Ji prieina su talonu ir klausia japoniškai.
Tu linksi. Ji nori, kad kažką pasirinktum.
Bedi pirštu. Apibraukia.
Tuoj sužinosi, ką valgysi.

Tonkatsu
Kiaulienos kotletai su slyvų padažu yra, turbūt, vienas
skaniausių dalykų visame mieste. Gali rinktis iš skirtingų
kilmių kiaulaičių.

Niekadanežinai
Rasti dalykus Tokijuje sunku,
reikia tikslaus pin’o žemėlapyje.
Tačiau ir radęs gali patirti, kad
valanda kelio buvo bergždžia -
Mr Narahito seniausiai miręs,
vieta uždaryta, o gal jis ir gyvas
ir sriubinė atsidarys lygiai 12:43.

Tempura
Šefas emocijų nerodo.
Ima sezoninius dalykus, volioja skystoje tešloje,
kiša į aliejų ir deda tau į lėkštę. Liepia dažyti į druską, ne soją.
Emocijas rodai tu.

Virtuvėje -vien vyrai
Restoranuose japonai dominuoja prieš japones.
Štai vienintelė matyta šefė, tiesa, savo pačios restorane.

Steikasstovint
Skubantis miestas net puikiausią mėsą gali
valgyti stovėdamas. Vėl gi - nieko daugiau
ta įstaiga ir nedaro. Pasirenki dydį ir ačiū.

Arbatoskosmosas
Gal nieko nuostabaus, kad skaniausią savo arbatą
paragauji Japonijoje? Budistų vienuoliai ją atvežė
dar 9 amžiuje iš kinų. Japonai mokomi arbatos gėrimo
etiketo, deriną ją su desertais, maistais, darbais.

Desertųparduotuvėje, negalerijoje

Niekadanesužinosi, kastai
Tipiškai japoniški saldumynai,
net ir suvalgyti nepasidaro labiau suprantami.

Bulvėskaramelėje
Yra ir bjaurių maistų, nedaug, bet yra.

“Omakase”
Labai svarbus žodis, kai atsiduri vietoje,
kurioje nėra angliškų užrašų, paveiksliukų
ir šefas dar neišmoko angliškų žodžių.
Reiškia “šefo pasirinkimas”.
Išgirdę apsidžiaugia.
Pasakęs išsigąsti - nežinai nė ką valgysi,
nei kiek truks ir nei kiek jėzusmarija kainuos.

Austrė,kuriąpadalino,
kadtilptųįburną

Izakaya
Iš esmės gėrimų vieta, kur valgoma arba atvirkščiai.
Šioji buvo itin skani.
Maistas - aukščiausios prabos.
Ant sienų - patarimai kaip pasididinti penį.

Sushi
Kas neįprasta lietuviškų sušių rijikams: maki (susuktukai),
kurie mūsuose vadinami sušiais, beveik neegzistuoja.
Sušiai gimė, kai norėdami išlaikyti šviežią žuvį,
japonai dėdavo ją tarp ryžių.
Receptorius valdo tunas.
Yra kelių rūšių pagal riebumą.
Jį valgydamas supranti, kad liežuvis ir pagaugai
Japonijoje žygiuoja koja kojon.

Tunobažnyčia
Tsukiji žuvies turgus turi dvi dalis. Vienoje vargšeliai valgo skanius
sušius, kitoje - vyksta tunų aukcionai. Patekti ten be šansų. Už tuną
mokama dešimtys tūkstančių. Yra parduotų ir už milijonus.
“Nepergyvenkite permokėję, tunas visada atsiperka”, moko
aukcionų vilkas.
Įdomu, kad dar 60-aisiais mėlynapelekis tunas buvo kačių maistas.
Dabar ši rūšis ant išnykimo ribos ir japonų šefai, pamažu
raukydamiesi, bando rasti būdų nulipti nuo švirkšto.

Yakitori
Dar vienas maisto būdas - iešmeliai.
Višta, kiaulė, jautis.
Nuo snapo iki nagų, valgoma viskas.
Yakitori vietose ypač pravartu mokėti skaityti japoniškai.

Unadon
Ungurys ant ryžių - skaniau nebūna

Okonomiyaki
Hiroshimos kiaušinių, miltų, kopūstų ir dar kažin ko
patiekalas. Geriausias kelių aukštų pastate,
prikimštame knaipių, kiekviena kurių gamina
vieną patiekalą.
Valgai su lopeta nuo karštos kaitlentės.
Jei skauda, leidžia užsigerti.

Kaiseki
Jos metu japoniškumas sužybsi visu grožiu. Pasirėmęs į 12 amžiaus
samurajų mitybos įpročius, pasilipęs ant 14 amžiaus arbatų
ceremonijų maistų, maišydamas aibes kitų amžių, kiekvienas šefas
viską pateikia savaip. Bet taip, kad muša prakaitas. Baisu kokį
netaktą parodyti, ne taip praryti, ne ten pagaliukus padėti. Ar
juoba prastai pajuokauti. Godžiai rydamas maistą mestelėjau
nekaltą “mes kažkaip per greitai valgome”, į ką kitą dieną gavau
šefo ir patarnautojos voką su laišku-atsiprašymu. Galvojau
prasmegsiu iš gėdos. Tikiuosi, jie nenusižudė.
Kaiseki trunka daugybę patiekalų, skoniškai paruoštų pralenkti
vienas kitą, neuždominuoti per greitai, lyg virtinė apšildančių
grupių prieš headlinerį.

Kaiseki:pusryčiaiKaiseki:sashimi

Kaiseki žuvissusojosteptukuKaiseki:kitiorganizmai

Noriugerti
Visi gaivieji perkami iš gėrimų aparatų.
Nieko tokio, jei skubiai turėjai lipti į traukinį ir nespėjai nusipirkti, rasi kitą.
Japonijoje jų - 5.5 milijono.

Goldengai
Nykštukinių barų kvartalas Shinjuku.

Aaaa,Ritoania
Įdomu, ką bare sutiktam japonui rodo
internetas, kai jis ieško info apie Lietuvą.
Štai top trys rezultatai:
Boltiku kantri.
Andrius Mamontovas.
Margarita Drobiazko.

Tipiškasbaras
Tai ir viskas, jis ir yra tokio dydžio.
Bare telpa 6 nedideli žmonės.
Gerti brangu.
Įėjimas dažnai mokamas.
Bet tai vienintelė vieta,
kur gali pasišnekėti su japonais.
Tiesa, nedaug.

JonasMekas
Šis baro savininkas-šaunuolis ne tik turi barą-galeriją,
kurioje šiuo metu rodo vieną nuotrauką,
bet žino Meką ir Kaurismäkį.

Sake
Ryžių vynas nelabai mėgiamas jaunimo, bet svečiui - tik duok.
Atrodytų, kad ji tiesmukoka, tačiau sake pilna istorijos ir variacijų.
Štai čia ją pila į bambuką.
Pradžiai: karšta ar šalta?

73 %alausJaponijoje yra
arbaAsahi,arba Kirin

Apibendrinant
Nėra nuotykingesnės šalies pilvui nei Japonija.
Beje, čia pusryčiai.

Didelivaikai
Niekur nerasi tiek 30-50 metų vaikų kaip Japonijoje. Jie ilgai gyvena
su tėvais. Praradusieji viltį rasti partnerį ar geriau apmokamą darbą
lieka su visam. Dalis jų mėgsta žaisti. Su lėlėmis. Jos nedidelės,
kruopščiai atliktos ir baisiai brangios. Laimei, veikia nemažai
nuomos punktų. Todėl vaizdas, kai suaugęs vyras išsinuomoja porą
mažų lėlyčių savaitgaliui, nėra neįprastas. Ką jis daro su jomis, sunku
pasakyti.
Ir ka Schick rinkodaros komanda turi sugalvoti, kas padėtų tuos
sumautus peiliukus parduoti, suplojama rankomis - lėlytės!

Einamepažaisti
45-erių (amžius spėjamas) vyras su užrašine stovi prie žaidimų
aparato, kuriuo bando laimėti lėlyčių komplektą. Padaro judesį -
pasižymi. Kitas vyras traukia pliušines silkes. Ištraukė jau kelias.
Žvejui negana - bando dar. Dar daugiau vyrų su cyza burnoje sėdi
Patchinko (pinball) salonuose, kurių leidžiamas garsas būtų panašus
į ant šono virstančią vinių prikrautą furą.
Kitiems vyrams, o ir paaugliams, skirti daugiaaukščiai, kurių
kiekvienas aukštas turi žaidimų temas: vienur daužai snukius, kitur
skraidai naikintuvais.

Kąčiapastatas- visaskvartalas
apiežaidimus

Dukartgriautas
Žemės drebėjimas ir antras pasaulinis pasidarbavo,
kad Tokijas beveik neturėtų senos architektūros.

Dangoraižiai
Pradėti statyti tik 60-aisiais, kai tokijieičiai išmoko nebijoti žemės drebėjimų.
Iki tol pastato aukštis negalėjo viršyti 31 metro.

Dentsu
Didžiausios Japonijos reklamos agentūros būstinė.
Čia dirba 7000 žmonių.
Kalbama, kad ne visi visus pažįsta.

Kompiuteriočipas
Tokia buvo savivaldybės dangoraižio idėja.
Baisokas, todėl dažnai rodomas fantastiniuose
filmuose kaip valdžios būstinė.

Brandstatai
Kiekvienas padorus prekės ženklas kala savo pastatą,
beveik visi kurių yra tarp įdomiausių miesto statinių.

Verslocentras,1972
Šitas ekscentrikas - mano favoritas.
Kiekvienas modulis yra skirtas vieno žmogaus ofisiukui.
Gaila, bet jis nepasiteisino ir tuoj bus griaunamas.

Tokijasnamųnetvarko.
Juosgriauna

Dažnasvaizdas-
visakoperkrova

Tuopačiu -
visiškasasketizmas

Aukštai
Nuo vietos stokos kenčiantis Tokijas yra vertikalus miestas,
tad ne tik muziejus sutinki keistuose aukštuose,
daugybė restų ir ypač barų yra pakelti nuo gatvės.
Bet įdomiausias atvejis - ant stogo esantis stadionas.

Rankųdarbas
Kiekvienam robotui tenka po kelis žmonės, kurie daro
darbus, neįsivaizduojamus kitur. Pavyzdžiui,
Išvažiavimo Iš Garažo Į Gatvę Reguliatorius. Kiekvienas
didesnis pastatas jį turi. Arba JR Pass - pagrindinis turisto
bilietas, surašomas ranka ir rodomas budėtojui (žmogui) stotyje.

Theknygynas
Daikanyama rajone esantis Tsutaya knygynas yra šlapias
popieriaus fano sapnas. Net jei tavo pomėgis skaityti žurnalus
apie uždengtus automobilius. Čia yra VISKAS. Už ~ 1000 EUR
gali nusipirkti ir 1958-ųjų leidimo “Rugiuose prie bedugnės”.

TokyuHands
Įsivaizduok “Senukus”, tik jei ten būtų vien
smagūs dalykai - visas aukštas lipdukams
arba kitas aukštas vyniojimo popieriui.

Multikų šalis
Jei yra bent menkiausia galimybė, kad kas nors bus neaišku,
japonai piešia. Piešia ženklus, iškabas, nuorodas - nesvarbu rimtos
įstaigos, ar gaisrinės. Piešia įspėjimus nekišti rankų, kur nereikia,
nešerti beždžionių ar saugotis traukinio.
Japonai nuo mažumės gyvena su multikais arba manga,
įsibėgėjusiais šalyje apie 1950-uosius. Beveik kas trečia knyga
nuperkama Japonijoje yra manga. “Skaito” maži ir seni. Jaunesni
apie superherojus, senesni apie superherojus su porno
prieskoniais. Puiki citata nuo manga fano: “ta manga buvo apie
bičą, kuris visada masturbavosi, bet kažkaip mane palietė ir aš
apsiverkiau į galą…”
Dažnas manga komiksas yra celofanuotas. Nepažiūrėsi.

Dainavimopozos
Jei pavyksta prisigerti - eini į karaoke. Bet net ir čia
reikia rinktis. Gali dainuoti pats vienas, arba visiškai svetimiems,
gali gulėdamas džiakuzi (brangu) arba su gyva gitara ir saksu.

Kastoks?
Japonai nebesimyli. Taip rašo vietiniai laikraščiai. Kas daros? Stats:
61% nevedusių 18-34 m. vyrų neturi jokių santykių. 45% moterų
(16-24 m.) seksas visiškai nerūpi. Neverčiami joms pritaria 25% vyrų.
Kaltinama daug kas: anime, sekso simuliatoriai, porno industrija,
ilgas gyvenimas su tėvais ir, galiausiai, tofu. Jame daug moteriško
hormono, o japonai jį valgo saujomis.
Geriausiai situaciją apibendrina meno žvaigždė Takashi Murakami:
“Evoliucionuodami mes tiesiog išaugome iš sekso.”

Engrish
Mieste pilna žavingai su “Google translate” paverstų tekstų ir
išradingų būdų laužyti kalbos logiką pagal savo supratimą.
Būtent jie geriausiai nušviečia leksikos dėsnių ir minčių dėliojimo
skirtumus.

Kogero,pavadinimasvegetarų
restoranui

Meniuįrašas.
Vertapaskaitytitriskartus

Būtųužtekęiružrašo“Knock”

Kurtieišradimai?
Reklamos festivaliuose japonai neprilygstamai inovatyvūs,
išradingi, pažangūs, bet reklama, kurią rodo TV ir laukas labai
tiesmuka. Beveik jokių vaizdinių metaforų.
Net nemokant japonų, akivaizdu, kad ją galima suskelti į kelias dalis:
a) rodom produktą, kurį kažkas (žymaus) skausmingai
šypsodamasis giria, demonstruoja
b) tas pats tik piešta
c) nesuprantami, gražiai pateikti dalykai

Labanaktvienaistotelei
Paliktas be priežiūros japonas iškart užmiega. Ne tik darbe. Įlipa į
metro, prisėda, klapt - miega. Kai durys atsidaro būtent jo/s
stotelėje, be uždelsimo pašoka ir bėga pro duris. Visada spėja.
Neįtikėtina GPS pajauta.

Maistasirkitoslaidos
Japonų TV keistenybės plačiai aptartos.
Paskutinė naujiena - karaoke dainavimas, kai tuo metu
atliekamas “handjob”. Bet pagrindiniai telikai tokių
nerodo. Jie rodo maisto šou, šou apie maistą
ir dar šou apie maistą. Tiesa, kartais, jie mokina naudingų
anglų kalbos frazių ir jas ekranizuoja.

Fanasper3valandas
Kiek esu matęs sumo per TV - nuobodu kaip golfas. O atsisėdus
vietinėje arenoje, kuri atmosfera labiau primena Sporto rūmų
dydžio Dramos teatrą, pamažu, gurkšnodamas vietinį alų ir
užsikąsdamas adiktyvius edamame, pradedi virsti fanu.
Esmė aiški - išstumti ar išversti priešininką iš dohyō (ringo). Bet
būdų tam pasiekti, pasirodo, yra begalė. Pasiruošimas kovai trunka
gal dešimt minučių, kažkas pagieda, kažkas bambuką padaužo,
vyrai įlipa, nusilenkia, žiūri žiūri ir… nieko nedaro. Tai yra bauginimas,
kurio neįmanoma pajusti nepasiskaičius.

10sekundžiųir10metų
Kova vyksta 10-15 sekundžių. Jei tas, kuris pralaimėjo, turi aukštesnį rangą
(jų yra keliolika), japonai piktinasi ir mėto kilimėlius į sceną. To daryti
negalima, bet visi to laukia. Jei abu kovotojai išvirsta vienu metu, į
dohyō subėga teisėjai ir ilgai tariasi. Mes stebėjome makuuchi, pačias
esmines kovas, kurios trunka penkioliką dienų, jų pabaigoje
paskelbiamas nugalėtojas.
Makuuchi kovotojai yra žvaigždės, turi tarnus ir gauna atlyginimus. Jie
negali vairuoti, kad nesusižeistų. O jei kur keliauja - užsivelka tradicinius
aprėdus. Valgo gausiai, riebiai ir užsigeria daug alaus, kad eitų į kūną. Ir
eina - jie gyvena 10 metų trumpiau nei Japonijos vyrų vidurkis ir
skundžiasi diabetais, kepenų skausmais ir artritais.

Dešinėje- SumoJordanas.
JoscenosvardasHakuhō.
Jisyramongolas

Leidimai
Žiūrint į gatvės meną atrodo, kad kiekvienam piešiniui buvo
išduotas leidimas. Viskas labai tvarkingai ir tinkamai, taip pat beveik
jokių tag’ų mieste. Matyt arba neturi prieš ką protestuoti, arba
gaudo gerai, arba pernelyg gerbia viešas erdves.

Dvipriežastys
Kelionė į Hakone yra smagus traukinių keitimas iš lėtesnio į
lėčiausią, kuris važiuoja pirmyn, tada truputį atgal, tada apsigalvoja
ir atveža tave kur reikia. Tai gali būti skulptūrų muziejus po atviru
dangumi arba onsen - karštųjų versmių maudynės. Abi kelionės
suteikia tiek pat malonumo.

Onsen
Rinkis iš viešo (atskirto pagal lytį) ir privataus.
Jei turi tatuiruočių - sorry, Yakuza nepageidaujama.

Muziejuspoatvirudangumi
Nesinori piktnaudžiauti -iausiais, bet išskirtinai turininga patirtis
yra apsilankymas Hakone skulptūrų ekspozicijoje kvėpuojant
tyra gamta. Nuo Miro iki Rodin iki atskiro pastato Picasso darbams -
apsilankyti ne tik verta, bet ir sveika.

To-Kyo-To
Apkeisk Tokyo skiemenis vietomis ir gausi senąją Japonijos sostinę
Kyoto, kuri talpina apie 2000 šventyklų ir viską, ko dabartiniam
miestui-lyderiui trūksta: istoriją, geometriškai aiškų gatvių planą,
parkus, užgyventą grožį, įkandamą taksi, geišų (maiko) kultūrą, labai
daug dviračių. Kyoto kur kas mažiau stengiasi įtikti anglakalbiui, čia
daugiau vietų, kur jie išvis nepageidaujami. Bet tai nereiškia, kad
nors kas bus atšiaurus ar grubus su tavimi. Tokijo patirtis tęsiasi, tik
kur kas mažesniu mąsteliu ir nauja trajektorija.

“Ramybė”
Kuo žymesnis objektas - tuo neįmanoniau juo mėgautis. Tai galioja
visam pasauliui, o Japonijoje minią praskiesk santykiu 20/80 vaikų
grupių naudai ir galimybė susikaupti yra lygi nuliui. Ramybė šioje
nuotraukoje yra tik todėl, kad esu aukštas.

Ryōan-ji
Nurimusio drakono šventykla turi Zen sodą, kuriame stovi 15 akmenų,
apsuptų tobulai sugrėbliuoto žvyro. Sakoma, kad tik patyręs nušvitimą
gali visus juos matyti vienu metu. Nušvitimo nepatyrę mokslininkai braižo
ašis ir cypčioja, kaip genialiai 15 a. akmenų sodas suplanuotas.

Kimonoshowoﬀ
Japonai apsirengia klasikiniais drabužiais
ir tiek fotografuojasi, kad baisu
ar nesusilaužys pirštų.

Filosofųkelias
Neišvaizdus, kai nežydi sakuros, bet gaivus
30 minučių ilgio kelias paskui upelį pavadintas
pagal garsaus japonų filosofo Nishida Kitaro
meditacinius pasivaikčiojimus.

Beždžioniųkalnas
Užlipus į jį tave pasitinka laisvos makakos,
japoniškai romios, jei nežiūri į akis. Gali joms duoti
valgyti. Vogti ką nors jos tingi. Rėkti nemėgsta,
kartais abejingai pažiūri į svečius. Nekalba.

Bambukųgiria
Įtraukta tarp 100 Japonijos garsų, kuriuos
reikia išgirsti. Jei tik turistai užsičiauptų.

Toriivartai
Visas poros valandų kelias į švento kalno Inari viršūnę
yra lydimas tūkstančių Torri vartų. Būtinas patyrimas,
lankantiems Kyoto, nes nors ir apačioje pilnas žmonių, jis pamažu
tuštėja, kol lieki vienas su savo mintimis ir prakaitu.

Omotenashi
Reiškia japonišką svetingumą ir svetingas jis tikrai yra. Viskas prasidėjo
dar Edo laikais, 17 amžiuje, kai pakelėse kūrėsi nakvynės namai, vėliau
obsesija daryti viską gerai pavirto sofistikuotais harmonijos institutais.
Įsivaizduokite filmuose matytus japoniškai apstatytus kambarius su
tatamiais ir popierinėmis durimis, pridėkite asmeninį patarnautoją,
įmantrų maistą iš to, kas šviežiausia, tylą, budistišką romumą, karštas
versmes neišėjus iš pastato ir viso 2 apartamentus visame viešbutyje.
Maždaug taip atrodo svajonių senatvė.
Kyoto garsėja savo neprilygstamais ryokanais, tik gerai pasitarkite su
banku prieš spausdami “rezervuoti”.

Elniųparkas
Paimi šimtus elnių (istoriškai jie laikomi
šventu gyvūnu šiose apylinkėse), paleidi parke laisvai
vaikščioti ir visi suaugusieji per akimirką tampa vaikais.
Naros elniai ypatingi, nes kaip ir pridera padoriam
japonui, gavę maisto nusilenkia.

Nuslopintaspyktis
Hirošimos tragedija nupasakota dar mokykloje.
Mažiau kalbėta apie pasėkmes, kurios tęsėsi
dešimtmečius: vėžius, apsigimimus, ligas.
Bet net ir po viso to pagrindinis muziejus,
detaliai rodydamas kaip ir koks buvo poveikis,
nė žodžiu neužsimena apie Ameriką.

Vienaspastatas
Iš visų griuvėsių po ilgų diskusijų Hirošima paliko
tik vienerius - tai Genbaku Dome, virš kurio ir sprogo bomba.
Visa kita ištrinta ir sutvarkyta.

Negraži
Architektūra išduoda, kad miestas statytas
ne taip jau ir seniai. Ir jam trūksta charakterio.
Bet kartais kai kuriuose užkampiuose žybteli štai tokie
kompiuterinių žaidimų objektai.

ArbaMiyajima
Šalia Hirošimos guli graži sala, kuri prikaupusi
vaizdų “Neregėtos Japonijos” leidybai. Ji
turi kelis vardus, taip pat elnių, ir ungurių,
ir UNESCO paveldų.

Aukštyn
Kvėpavimą tankinantys vaizdai ir ilgas
keltuvų lėtkelis. Medžių Itsukushimoje
kirsti negalima. Jie - šventi.

Japonija! Ką tik.

Recomendados

Recomendados

Más contenido relacionado

Destacado

Destacado (20)

Japonija! Ką tik.