2. Turinys:
• Miesto šventės • Naudota literatūra
• Šilutė • Geografija ir gamta
• Paveikslėliai • AČIŪ UŽ DĖMESĮ!
• Šilutės rajono
savivaldybė
• Lankytinos vietos
• Gyventojų kaita
3. Miesto šventės
• Oficiali miesto diena – • Šilutei yra itin svarbios
paskutinis gegužės pavasario šventės, kurios
mėnesio šeštadienis pritraukia nemažai svečių
(miesto gimtadienis), iš Lietuvos ir užsienio:
kasmet pavasario daug svečių atvyksta
pabaigoje mieste vyksta iš Vokietijos.
Šilutės miesto šventė.
Taip pažymima data, kai
1511 m. šile buvo įkurta
pirmoji smuklė. Šventė
vyksta prie Kultūros ir
pramogų centro.
4. Šilutė
• Miestas vakarinėje Lietuvos dalyje, Pajūrio
žemumoje, Klaipėdos apskrityje,
netoli Kuršių marių ir 8 km iki Rusnės
salos. Miestas yra nutolęs 50 km į pietus
nuo Klaipėdos. Šilutė yra Pamario
krašto, Šilutės rajono
savivaldybės ir seniūnijos centras, yra
Nemuno deltos regioninio parko direkcija.
Per miestą teka Šyšos upė.
6. Šilutės rajono savivaldybė
Administracinis Šilutė
centras
Plotas 1706 km² (32,7 % apskrities
ploto)
Gyventojų 52 960 (14 % apskrities
skaičius gyventojų)
Seniūnijos Gardamo, Juknaičių, Katyčių,
Kintų, Rusnės, Saugų, Šilutės,
Švėkšnos, Usėnų, Vainuto,
Žemaičių Naumiesčio
7. Lankytinos vietos
K. Banio sodyba
Hugo Šojaus dvaras Mingės kaimas
Didžioji tuja Kintuose Rusnės bažnyčia
Lankytinos vietos
Ventės ragas Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia
Uostadvario švyturys Skirvytės gatvinis kaimas
Vilkėno dvaras ir malūnas
8. Gyventojų kaita
25000
20000
15000 1979 metai
1989 metai
2001 metai
10000
5000
0
9. Geografija ir gamta
• Šilutės miestas yra įsikūręs pietvakarių Lietuvoje,
kuriame gyvena apie 21 tūkst gyventojų. Regionas yra
mažai industrializuotas. Per miestą teka upė Šyša.
Netoliese, prie Rusnės, teka Nemunas. Miesto
pietryčiuose, vakaruose ir šiaurės vakaruose yra
kolektyviniai sodai. Didžiosios pramonės dalis ir
dauguma įmonių yra sutelkta šiaurinėje miesto dalyje.
Šilutei yra būdingas jūrinis klimatas, gana daug kritulių.
Čia yra užfiksuota keletas Lietuvos klimato rekordų:
1978 m rugpjūčio mėn. buvo didžiausias mėnesio kritulių kiekis
(291,1 mm)
1981 m. nustatytas didžiausias metinis kritulių kiekis (1109,2
mm)
1994 m. liepos mėn. kritulių išvis nebuvo (0,0 mm)