1. 13.00 val.
Vyriausybės valanda
Dabar opozicijos lyderis turi teisę pateikti savo klausimus. Kur jisai?
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau uţduoti du klausimus
premjerui. Pirmas bus apie pinigus, antras apie gyvenimą.
Gerbiamasis premjere, netrukus jūs pateiksite 2012 m. biudţeto projektą, tačiau jau dabar yra aiš-
ku, kad tiek jūs, tiek finansų ministrė raginate, reikalaujate dar labiau verţtis dirţus visiems Lietu-
vos piliečiams. Norėčiau jūsų paklausti, kaip šiame kontekste jūs pakomentuosite šiuos skaičius:
2011 m. vien Teisingumo ministerijoje ir jai pavestos srities valstybinėse įmonėse, pabrėšiu, prie-
mokų ir priedų išmokėta pačioje Teisingumo ministerijoje 143 tūkst., Vilniaus pataisos namuose –
561 tūkst., Lukiškių tardymo izoliatoriuje – 596 tūkst., Registrų centre – virš 1 mln. Lt išmokėta
priemokų ir priedų. Panaši padėtis yra Vidaus reikalaus ministerijoje, Valstybinė įmonė „Regitra“
2011 m. išmokėjo 2,8 mln. priedų. Premjere, kaip su tuo taupymu?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, noriu priminti, kad yra priedai, kurie mokami, pa-
vyzdţiui, uţ staţą. Kadangi Seimas nesiima kol kas pertvarkyti valstybės tarnybos, tai tie priedai
yra tiesiog sudėtinė atlyginimų dalis. Laikas jau tą būtų kaip nors ir atsiminti.
Antras dalykas, iš tiesų mes siekiame biudţeto tokio, kuris atitiktų Lietuvos galimybes ir atitiktų
tarptautinių finansinių rinkų situaciją, siekiame, kad biudţeto deficitas neviršytų 2,8 % nuo ben-
drojo vidaus produkto, nes tai yra svarbu visiems Lietuvos ţmonėms. Esant tokiai neramiai situaci-
jai pasaulio rinkose, euro zonoje, jūs turbūt gal tuos dalykus irgi skaitote ir matote kartais, jeigu
ne, tai mes galėtume atsiųsti, nes ir lietuviška spauda apie tai rašo, jeigu mes į tai nereaguotume,
tai nuo to visų pirma nukentėtų kaip tik tie Lietuvos ţmonės, kurie yra maţiausiai socialiai apsau-
goti. Aš raginu neuţsiimti populizmu, taip pat ir opozicijoje būnant, o rūpintis pagrindiniais, pama-
tiniais dalykais, kurie yra svarbūs ne tiktai finansų ministrei, ne tiktai premjerui, bet ir kiekvienam
Lietuvos ţmogui. Aš raginu opoziciją pradėti dirbti rimtai ir rūpintis kiekvienu Lietuvos ţmogumi.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Atsiprašau, čia dar nebuvo dviejų klausimų. V. Mazuronis, kaip
opozicijos lyderis, dar pateikia antrą klausimą.
V. MAZURONIS (TTF). Dėkoju premjerui uţ palinkėjimus, bet mes populizmą kitaip suprantam,
jūs – milijoninius priedus mokėdami, o mes sakydami, kad reikia nesmaugti ţmonių.
Antras klausimas apie gyvenimą. Gerbiamasis premjere, jūs tikriausiai ţinote, tikiuosi, kad ţmogus,
gaunantis minimalų atlygį, į rankas gauna 678 Lt 50 ct (tokių ţmonių Lietuvoje netoli 70 tūkst.), iš
jų apie 250 Lt išleidţia šilumai, elektrai, komunalinėms paslaugoms, apie 40 Lt turi mokėti uţ dar-
ţelį, 85 Lt mėnesinis būtinas transporto bilietas, 50 Lt – rūbai, avalynė, muilas ir panašiai, 20 Lt –
vaistams ir kitiems dalykams, lieka 233 Lt, tai yra po 7 Lt 50 ct dienai. Gerbiamasis premjere, kaip
išgyventi iš 7,5 Lt dienai ţmonėms, galintiems nusipirkti tiktai tai, ką tik jums atnešėme? Ten, kur
jums perdavėme tą paketą šiandien ryte parduotuvėje kainavo 7 Lt 50 ct – duonos kepalėlis, drus-
ka, kruopos ir daugiau nieko. Kiek laiko jūs išgyventumėte, jeigu maitintumėtės tik tokiu maistu?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kaip jūs ţinote, šiluma maţas pajamas gaunantiems
yra kompensuojama. Aš supratau jūsų siūlymą didinti valstybės išlaidas visiškai neskaičiuojant. Aš
turiu jums klausimą atgal. Kokį deficitą kitais metais jūs siūlote valstybės nacionaliniame biudţete
turėti? Ar jūs iš tikrųjų ir tikrai norite, kad šalies finansai būtų nestabilūs, kad nebūtų galima laiku
išmokėti atlyginimų, kad nebūtų galima laiku išmokėti pensijų? Ar tai tikrai yra toks jūsų noras? Ar
mes galime skelbti, kad štai opozicijos lyderis, atstovaujantis visai opozicijai, būtent to siekia? Ar
tikrai tai yra jūsų atsakomybė paprastam Lietuvos ţmogui taip suprantama? Ar jūs suprantate, kad
iš tikrųjų tai, kas vyksta Graikijoje, Portugalijoje ir euro zonoje liečia ir mus, ir jus taip pat. Jūsų at-
sakomybės klausimą mes turime nagrinėti, kaip jūs matote tą situaciją. Aš iš jūsų negirdţiu jokių
pasiūlymų, kaip spręsti problemas. (Balsai salėje) Šioje vietoje norėčiau priminti, kad Trišalėje ta-
ryboje su profesinėmis sąjungomis, su darbdaviais mes labai atidţiai nagrinėjame visą situaciją ir
minimalios mėnesinės algos klausimą. Turiu pasakyti, kad ten aš matau daugiau racionalaus poţiū-

2. rio į problemas, negu kartais klausydamasis jūsų tokių nelabai rimtai man atrodančių veiksmų ir
pareiškimų.
PIRMININKAS. Šiuo atveju klausimus uţduoda Seimo nariai, o ministrai į juos atsako, bet jūsų
atsakyme buvo retoriniai klausimai. Aš dar kartą įjungiu mikrofoną V. Mazuroniui, kuris nori papil-
dyti savo klausimą ir patikslinti.
V. MAZURONIS (TTF). Ačiū. Gerbiamasis premjere, ţinote, mes tikrai, kai pateiksit biudţetą, pa-
teiksime tuos dalykus, bet mūsų prioritetas yra ţmogus, kuris negali išgyventi iš to maisto. Jūs,
tarp kitko, neatsakėte, kiek dienų tokį maistą valgytumėt. Kiek valgysite, tiek mes, frakcija „Tvarka
ir teisingumas“, jums atnešime kiekvieną rytą šiuos klausimus. Dėl pasiūlymų. Kokius jūs pasiūly-
mus galite išgirsti, kai jūs bijote ir iš Vyriausybės pasitarimų išvarote opozicijos atstovus.
PIRMININKAS. Dabar jau klausimą galėtų pateikti J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdţio pirmininke. Aš taip pat norėčiau paklausti premje-
ro ir, kaip suprantu, jam sunkiai sekasi suprasti opozicijos klausimus, tai aš lėčiau gal tą klausimą
uţduosiu. Gerbiamasis premjere, aš, kaip ir Lietuvos ţmonės, beveik praradau viltį, kad jūs įgyven-
dinsite namų renovavimo programą. Tai vėlgi ne išlaidos, o pajamos iš tikrųjų, pajamos daugeliui
Lietuvos ţmonių, maţesnės išlaidos mokant uţ šildymą šaltą ţiemą, pajamos į biudţetą mokesčių
pavidalu ir taip toliau. Mano ţiniomis, jūsų paţadas po 2 tūkst. kasmet renovuoti virto tiktai dviem
namais per trejus metus.
Bet aš noriu paklausti. Kita programa taip pat duotų pajamas, generuotų, tai šiferio keitimo pro-
grama, mano ţiniomis, jinai taip pat yra sustabdyta. Gal čia ir aplinkos ministras (atrodo, atėjo)
galėtų jums padėti, bet iš tikrųjų būtų galima surinkti pajamų, turėti sveikesnę aplinką, išmokėti
pensijas ir padidinti minimalią algą. Norėčiau išgirsti jūsų atsakymą. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, iš tiesų į antrą dalį klausimo ir ţemės ūkio ministras
galėtų detaliau atsakyti. Iš tikrųjų yra planuojama kitais metais kaimiškose vietovėse didelė stogų
keitimo programa, ir aš tikiuosi, kad ją realizuosim. Ministras galėtų papildomai pasakyti.
Dėl daugiabučių namų renovacijos. Taip, programa lėčiau įsibėgėja, negu mes planavome. Deja,
turiu pasakyti, kad gal ir ţmonėms, klausantis ir politikų kalbų, ir ne visada pagrįstos šios progra-
mos kritikos, tikėjimo šia programa neuţteko, kad jie drąsiau pradėtų ją įgyvendinti, būtų labai ge-
rai, jeigu sutartume ir visi politikai sakytų, kad tai yra svarbi programa ir ţmonės turi drąsiau daly-
vauti. Bet, kiek ţinau, norinčių dalyvauti programoje skaičius nuolat didėja, dabar jau yra virš 200
paraiškų. Čia aplinkos ministras galėtų detalizuoti, tikiu, kad nuosekliai einant toliau ir papildomai
Seimui priėmus reikalingus įstatymus iš tikrųjų programa įsibėgės.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš papildysiu.
PIRMININKAS. Ministrai papildys. Ţemės ūkio ministras.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mes su Aplinkos ministerija jau baigiam visus derinimo darbus.
Dabar ateina savivaldybių eilė, kai turi patvirtinti savo rajono planus. Ministerijoje yra Kaimų at-
naujinimo programa. Iš tos dalies bus finansuojamas stogų atnaujinimas, 50 % intensyvumas,
taip, taip. O Aplinkos ministerija nemokamai utilizuos suveţtą į vieną vietą (rajonuose bus nustaty-
tos specialios vietos) tą kenksmingą medţiagą – asbestą, kuris yra senajame šiferyje. Tikimės, kad
Europos Komisija pritars mūsų pakeitimams, nes čia reikia kai kuriuos pakeitimus padaryti, ir nuo
kitų metų ši programa pradės veikti. Aišku, jinai negalės paliesti didţiųjų miestų, tie miesteliai, ku-
riuose yra 3 tūkst. gyventojų, šia programa galės naudotis.
PIRMININKAS. Atsakymai baigti į šį klausimą? Taip. Dabar klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Klausimą norėčiau pateikti energetikos ministrui. Gerbiamasis mi-
nistre, mes vakar truputį su jumis kalbėjomės, tačiau šiandien dar norėčiau jūsų ne tiek paklausti,
kiek paprašyti. Vyriausybės nutarimas Nr. 14-25 „Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektri-

3. nės eksploatavimo nutraukimo 2010–2014 metų programos patvirtinimo“, yra toks Vyriausybės
nutarimas, priimtas 2010 metais, ir vienas iš jo punktų 18.1 „Smulkaus ir vidutinio verslo regione
plėtra“. Pagal šią priemonę šiais metais buvo numatyta skirti 1 mln. 300 tūkst. Lt. Gerbiamasis mi-
nistre, labai noriu jūsų paprašyti, kad pasirašytumėte įsakymą ir tie pinigėliai atkeliautų į regioną,
jau yra atrinktos įmonės, kurios galėtų pasinaudoti šia parama. Kada tai bus padaryta? Labai ačiū.
A. SEKMOKAS. Labai ačiū uţ klausimą. Aš vakar pasidomėjau šiuo klausimu. Iš tikrųjų mes skiria-
me paramą energetinėms reikmėms, būtent šildymui, efektyvumui didinti, ir jeigu vietinis verslas
teiks paraiškas būtent tokiems projektams, be abejo, mes tas paraiškas tenkinsime ir uţtikrinsime
tos programos vykdymą. Kitokiems poreikiams, turint situaciją, kad Ignalinos atominei elektrinei
uţdaryti reikia nemaţų lėšų, mes manome, kad yra skirta gana daug ir skirta kitų lengvatų, tai mes
manome, kad visgi šias lėšas turėtume skirti būtent energetiniam efektyvumui didinti, taip pat tai
galima daryti ir per vietinį verslą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar klausia D. Mikutienė. Ruošiasi L. Kernagis.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėkoju, pirmininke. Aš norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministro. Be-
veik kas mėnesį Lietuvą sukrečia skaudūs įvykiai dėl ţmonių netekčių, ypač vaikų, ir, manau, pa-
grįstai pacientai skundţiasi šeimos gydytojų darbu, kad jų krūviai yra nepaprastai dideli, yra riboja-
mas finansavimas, neuţtenka lėšų, neuţtenka laiko ir ne visi tyrimai yra padaromi laiku. Ar jūs ne-
manytumėte, kad reikėtų tinkamiau reglamentuoti šeimos gydytojų darbą, kad jokios diagnozės
nebūtų nustatomos be tam tikrų atliktų tyrimų, nes dabar, matyt, taupymo sumetimais šitie daly-
kai nėra tinkamai reglamentuoti.
R. ŠUKYS (LiCSF). Dėkui uţ klausimą. Iš tiesų reglamentavimo, mano įsitikinimu, tikrai pakanka.
Kitas dalykas, kaip yra atliekamos pareigos ir kaip organizuojamas darbas pirminės sveikatos prie-
ţiūros centruose, konkrečiai šeimos gydytojo. Noriu paţymėti, kad galimybė siųsti pas vaikų ligų
gydytoją šeimos gydytojui, jeigu jis pats nėra pediatras, yra neribojama. Vadinasi, neribojamas yra
ir finansavimas. Jeigu iškyla klausimų, reikalinga kvalifikuota vaikų gydytojo, pediatro, arba kon-
kretaus specialisto pagalba, čia tikrai nėra jokio finansavimo ribojimo. Lygiai kaip ir yra privalomi
tam tikri aprašai, esant tam tikrom indikacijom, privalomų atlikti tyrimų, ir jeigu jie yra atliekami,
tikrai finansavimas yra uţtikrinamas.
Kitas dalykas, dėl kokių prieţasčių konkrečiu atveju. O geriausiai tuos konkrečius atvejus aiškintis,
kada kaţkam kyla abejonių. Iš tiesų skundų mes gauname, gauname ir kartu pridėtus kvitus uţ ty-
rimus, kada ţmonėms tenka susimokėti patiems. Kiekvienas tas konkretus atvejis būna ištiriamas.
Aš nekalbu apie tokius skaudţius atvejus, koks įvyko ne taip seniai, kada mirė vaikas. Šitas atvejis
tikrai bus ištirtas labai kruopščiai – šeimos gydytojo veiksmai, vėlesni medikų pagalbos veiksmai. O
kiekvienas konkretus atvejis, kada ar tyrimai yra nepaskiriami arba uţ juos reikalaujama sumokėti
savo sąskaita, yra ištiriamas, ir tie tyrimai daţniausiai baigiasi tuo, kad ligonių kasos įpareigoja
tuos pinigus grąţinti, nes tikrai daţnai nustatoma, kad nesilaikoma teisės aktų reikalavimų. Bet čia
yra labai konkretu ir konkretaus gydytojo atsakomybės klausimai. Apskritai sisteminės problemos
nėra. Yra, sakykim, tinkamo pareigų vykdymo, atsakomybės klausimas.
PIRMININKAS. Dabar klausia L. Kernagis. Ruošiasi klausti Ţ. Šilgalis. Toliau posėdţiui pirminin-
kauja pirmininko pavaduotojas A. Čaplikas.
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, LiCSF). Prašau, įjungtas mikrofonas.
L. KERNAGIS (KPF). Ačiū. Norėjau paklausti krašto apsaugos ministrės, bet kadangi jos nėra, tai
visi klausimų atsakymų laurai teks vėl premjerui kaip visada. Rugpjūčio mėn. prasidėjo 12 šarvuo-
tų visureigių įsigijimo projektas. Nieko nesako? Jų bendra vertė yra 15 mln. Lt, kuriuos reikia su-
mokėti iki šių metų pabaigos, iki 2012 metų. Dabar norėčiau suţinoti paprastą dalyką, neklausiu, iš
kur ateis pinigai. Ar tie visureigiai po misijos grįš atgal į Lietuvą, ar jūs turite tokią informaciją, ar
ne? Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ţinokite, tikrai negaliu atsakyti į tokį techninį klausimą, karinės techni-
kos klausimą. Galėčiau perduoti Krašto apsaugos ministerijai arba jos specialistams, kad jus tiesiog
informuotų, nes aš tikrai turiu prisipaţinti, kad neţinau atsakymo.
PIRMININKAS. Klausia Ţ. Šilgalis. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.

4. Ž. ŠILGALIS (MSG). Šiaip tai aš per kiekvieną Vyriausybės valandą norėčiau uţduoti klausimą kul-
tūros ministrui, bet kadangi nieko konkretaus neišgirstu, tai kurį laiką tiek jau to, pailsėkite. Klausi-
mas finansų ministrei. Svarstant praėjusių metų biudţetą, gal pamenate, iš tikrųjų Seime buvo to-
kių iniciatyvų padidinti GPM atskaitymą, šiuo atveju Vilniui, nes GPM, jau visų yra pripaţinta, nėra
tinkamai sudėliotas, čia buvo ir 8 %, ir 5 %, ir t. t. Tada, aišku, galbūt buvo ir vėlokai, jau biudţe-
to projektas buvo. Mes kaţkaip kalbėjome ir jūs lyg ir ţadėjote šiais metais rasti sprendimus. Saky-
kite, ar šiais metais bus kaţkas toje srityje daroma, ar galima tikėtis, kad tas planavimas bus šiek
tiek teisingesnis, ar bus į jį atsiţvelgta?
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju uţ klausimą. Klausimas labai sunkus, nes turiu pasakyti, kad ir nuo praėju-
siųjų metų rudens, ir nuo pavasario, kada mes vertinome kitų metų projektą, mums, deja, teko
sumaţinti kai kurių labai svarbių parametrų projekcijas ir tai turi įtakos kitų metų biudţeto paja-
moms. Pirmiausia aš kalbu apie Darbo uţmokesčio fondą, kuris turi įtakos gyventojų pajamų mo-
kesčiui. Jūs juk girdite, kas aplinkui vyksta, kiek daug vyksta diskusijų dėl to, ir asignavimų valdy-
tojams netgi buvo pateiktas pasiūlymas perţiūrėti savo išlaidas maţėjimo kryptimi.
Dėl tos prieţasties iš tikrųjų aš matau maţas galimybes, nes tai turėtų vykti valstybės biudţeto są-
skaita, o kitos savivaldybės tikrai nėra pasirengusios atsisakyti savo gyventojų pajamų mokesčio
tam, kad Vilnius gautų didesnę mokesčio dalį. Bet mes kartu su biudţetu teikiame Seimui Ţemės
mokesčio įstatymo pakeitimus, kurie galėtų įtvirtinti gana rimtą, savarankišką pajamų šaltinį savi-
valdybėms. Jeigu Seimas tam pritartų, manau, kad Vilniaus savivaldybė yra ta savivaldybė, kuri tu-
rėtų absoliučiai didţiausią potencialą iš to gauti papildomos naudos.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi B. Vėsaitė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdţio pirmininke. Gerbiamasis premjere, klausi-
mas jums. Taip netikėtai, bendraujant su verslininkais paaiškėjo, kad vis daugiau kapitalo nuteka į
kitas šalis, ypač Olandiją, nes ten yra, kaip ţinote, palankesnė mokestinė sistema, kuriamos papil-
domos darbo vietos, didėja įplaukos į kitų šalių biudţetus. O Lietuvos biudţetas patiria nepriteklių.
Sakykite, ar jūs šioje srityje numatote kaţką daryti? Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, aš neţinau, su kuriais verslininkais jūs bendravote,
aš ţinau, kad prieš keletą metų savo sąskaitas į Olandiją perkėlė viena verslo grupė, tai „Vilniaus
prekyba“. Kiek ţinau, tai yra, ko gero, vienintelė didesnė grupė, kuri ten perkėlė savo sąskaitas.
Matyt, dėl įvairių prieţasčių, gal tuo metu buvo svarstomi LEO reikalai ar kiti dalykai. Jų perkeltos
sąskaitos turbūt ir sudaro didţiausią dalį to, kas vadinama sąskaitų perkėlimu į Olandiją. Bet gal fi-
nansų ministrė galėtų papildomai pasakyti?
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju. Šiaip tas klausimas yra gana daţnai mitologizuojamas, nes galime paţiū-
rėti į pinigų srautus su kitomis valstybėmis ir pamatyti dar įdomesnių dalykų. Taip, yra šioks toks
srautas į Olandiją, bet lygiai taip pat yra srautas ir iš Kipro. Ar tai reiškia, kad verslas iš Kipro ma-
siškai bėga į Lietuvą? Akivaizdu, kad vyksta tam tikri verslo sprendimai. Olandija yra nepaprastai
palanki valstybė holdinginėms struktūroms įsisteigti, juk į Olandiją nepabėgo nei pati prekyba, nei
pats pardavimo verslas, nei gamyba, nei pati veikla, ji ir toliau yra vykdoma Lietuvoje, bet valdymo
sprendimams ar valdymo įmonėms iš tikrųjų Olandijos mokesčių sistema yra gana palanki. Ir ne
tiek dėl pačios pelno mokesčio sistemos, nes Lietuvoje irgi per pastaruosius metus (daugelis nepa-
stebi, tyčia ar netyčia) mes padarėme labai daug sprendimų, Seimas priėmė labai daug pelno mo-
kesčio pakeitimų, kurie būtent ir yra orientuoti, kad tokio tipo bendrovėms taip pat būtų labai pa-
lanku kurtis ir Lietuvoje. Lietuvos mokestinis reţimas Europos Sąjungoje po Olandijos yra, ko gero,
antrasis geriausias tokio tipo įmonėms ir, manau, kad Lietuvos įmonės tą įvertino ir įvertins.
Kitas dalykas, kuris yra visiškai objektyvus, tai, kad Olandija yra labai patogi tiems, kas galvoja
apie plėtrą į įvairesnes pasaulio šalis, nes turi labai daug dvigubo apmokestinimo išvengimo sutar-
čių su tikrai labai svarbiomis ekonomikomis, kurių mes kol kas neturime. Mes iki galo nesugebame
suinteresuoti tų valstybių pradėti su mumis derėtis ir tas sutartis pasirašyti. Mes tikrai tą tinklą tan-
kiname, kiekvienais metais pasirašome vis daugiau sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo,
ir tikrai manau, kad toje viešoje diskusijoje apie verslo bėgimą į Olandiją yra daugiau tokio klege-
sio, negu objektyvaus aplinkybių, galimybių ir rezultatų palyginimo.
PIRMININKAS. B. Vėsaitė. Ruošiasi R. Ţemaitaitis.

5. B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis premjere, šiandien iš tikrųjų nėra svarbesnio klausimo, kaip ne-
darbas Lietuvoje. Aš norėčiau paklausti, kas vis dėlto sugeneruos daugiau darbo vietų, premjere,
ar naujos atominės statyba, ar esminis šilumos ūkio pertvarkymas? Uţ šilumą piliečiai sumoka virš
2 mlrd. Lt, uţ elektrą – virš 600 mln. Perėjimas prie biokuro ir renovacijos tai yra apie 200 tūkst.
naujų darbo vietų. Faktiškai mes nedarbą Lietuvoje pašalintume, likviduotume ir tada nereikėtų
virkauti, kad pensininkams 3 mėnesius atkurti pensijas pavėlinsime.
Šiandien gal jūs man neatsakysite, bet aš prašau jūsų, premjere, kad vis dėlto tokia analizė būtų
pateikta. Aš įsivaizduoju, jūs ateisite prieš Kalėdas, kai jau visi Seimo nariai bus pakėlę sparnelius
ir norės vykti į savo apygardas, ir liepsite mums balsuoti uţ projektus. Bet aš norėčiau vis dėlto
matyti, kuris projektas Lietuvai yra naudingesnis socialiniu, ekonominiu ir ekologiniu aspektu?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, aš nelabai suprantu, o kodėl jūs taip keliate klausi-
mą? Abu yra labai svarbūs ir abu turime realizuoti. Ir apsirūpinimas elektra, ir elektros ūkio per-
tvarka, šilumos ūkio pertvarka yra neabejotini prioritetai. Noriu pasakyti, kad kai jūs buvote Vy-
riausybėje ir G. Kirkilo Vyriausybė dirbo, lygiai taip pat tie prioritetai būdavo vardijami. Tuo priori-
tetų įgyvendinimo keliu eidami, ţengėme jau konkrečius ţingsnius, ir abu projektus skirtingais ter-
minais turime įgyvendinti. Negalima galvoti, kad galime paimti įsivaizduojamus pinigus iš atominės
elektrinės projekto ir įdėti į šilumos ūkį, nes tai yra visiškai skirtingų laikotarpių skirtingai finansuo-
jami ir visiškai supriešinti vienas kitam klausimai.
PIRMININKAS. Klausia R. Ţemaitaitis. Ruošiasi K. Daukšys. Jo nėra. Tai S. Bucevičius.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdţio pirmininke. Aš noriu pateikti klausimą kultū-
ros ministrui. Iš tikrųjų dėl Klaipėdos kultūros paveldo departamento, ko gero, jau čia ne viena
problema, o keliasdešimt eina. Prieš keletą savaičių Kultūros paveldo departamento darbuotojai
vaţiavo per Šilutės rajono savivaldybes ir tikrino, kaip yra priţiūrimi objektai, įtraukti į sąrašą. Man
labai keista, kad pareigūnai gali taip elgis: atvaţiuoja, ir jeigu yra kaţkoks tvartelis ar dar kaţkas
įtraukta, jis yra griūvantis, ţmonės yra socialiai remtini, neturi jokių lėšų išlaikyti, jiems skiria
1000 Lt baudą! Dabar tas ţmogus neturi kuo išsimokėti tos baudos, atvaţiuoja antstolis ir sako:
gerbiamasis, mes tavo namą parduodame iš varţytinių. Gal galite man atsakyti, ar jūs tiems įtrau-
ktiems į sąrašą objektams turite kaţkokį finansavimą, skiriate tą finansavimą, o gal jūs iš viso nie-
ko neturite? Tada išbraukime tuos sąrašus lauk! Negalima taip su ţmonėmis elgtis. Dabar kraus-
toma iš namų, dvi šeimos kraustomos iš namo. Kaip šitaip?
A. GELŪNAS. Ačiū uţ iškeltą problemą. Ji iš tikrųjų yra labai aktuali. Pinigų, jūs teisingai pastebė-
jote, Paveldo departamentas turi tik labai ribotam skaičiui objektų. Šiuo metu mes esame sudarę
darbo grupę, kuri labai rimtai dėl visos paveldo tvarkybos sistemos dirba. Tai yra tikrai labai kon-
fliktinė ir viena iš chaotiškiausių sričių.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius, ruošiasi J. Ramonas.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdţio pirmininke. Norėjau ţemės ūkio ministro gerbiamojo
K. Starkevičiaus paklausti. Šiandien mes priiminėjome įstatymą dėl Europos Vadovų Tarybos
sprendimo, ministras A. Aţubalis mums pristatė, kiek tai yra susiję su stabilumo mechanizmu, tai-
kytinu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, ratifikavimo projektą. Kartu mūsų ūkininkai ke-
lia labai paprastą klausimą. Šiandien mes priiminėjame kaip maţa valstybė dėl stabilumo, kad pa-
dėtume galbūt išreikšti savo poziciją. Bet šiuo atveju kaip mūsų ūkininkai gali reaguoti arba kaip
turėtų reaguoti, gerbiamasis ministre, į tokius pareiškimus, kad Europa išmokomis susilygins su
Lietuva po 14–17 metų ir tai dar su dideliais klaustukais?
Prašom pasakyti, viena vertus, mes darėme ţingsnį, Europa dėl išmokų į mus nesisuka. Kokie bus
priimti ţingsniai ir kuo galėtų nacionalinis parlamentas padėti jums arba derybose, arba kai mes
priimame tokius ratifikavimo dokumentus?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū uţ pasiūlymą dėl pagalbos į bendrą ratą. Reikia pasakyti, kad
mes kryptingai šia linkme dirbame. Tiek premjeras, tiek ir Prezidentė. Vyriausybės yra aiški nuo-
monė, kad vis dėlto tiesioginės išmokos turi būti suvienodintos nuo 2014 metų. Tai yra mūsų kaip
toks šūkis. Galiu pasakyti, kad esame vieningi, visos trys Baltijos valstybės esame priėmusios rezo-
liuciją dėl šio klausimo ir laikomės kaip vienas kumštis. Suprasdami, kad kiekvienu atveju derybos
yra derybos, jos tik dabar prasidėjo, nes pagrindiniai sprendimai bus priimti Europos Parlamente,

6. kaip ţinote, geri derybiniai pamatai yra parengti. Ir visų bendras tikslas, tiek europarlamentarų,
jau surengiau susitikimą su europarlamentarais dar prieš porą savaičių, supaţindinau su šia pro-
blema, tikėsimės, kad visi kartu pasieksime bent aiškumo, kaip bus iki 2020 metų. Nes dabar jūs
teisingai pastebėjote, kad ţada tuos… dviem greičiais mes turėtume vaţiuoti net iki 2028 metų. To
iš tikro mūsų kaimas nepakeltų. Jie vaţiuoja ketvirta pavara, o mes tik antra. Taip neturi būti. Arba
turime vaţiuoti visi antra pavara, arba visi ketvirta pavara.
Dar norėčiau šiuo klausimu pasakyti. Pavyzdys. Šiandien mūsų tiesioginės išmokos yra 144 eurai,
Europos Sąjungos vidurkis yra 249, o graikai gauna 600. Aš problemą dar matau, kad Graikijoje
tiesioginės išmokos yra pavirtusios socialine programa. O kai socialine programa virsta, tai irgi yra
labai blogai ekonomikai.
Mūsų tikslas, ir derybinis, – aktyvus ūkininkas (yra diskutuojama dėl tos sąvokos), kad būtinai iš-
mokas reikėtų mokėti tiems ūkiams, kurie kuria pridedamąją vertę, o ne tiems, kurie tik nušienau-
ja. Gerą agrarinę būklę palaiko. Juk maisto produktų šiandien reikia. Mūsų pramonė yra galinga.
Tik paduok, ji viską perdirbs. Tačiau pati priemonė kartais, kaip sakau, virsta socialine priemone, o
tai nėra gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausti turėtų J. Ramonas. Jo salėje nėra. Klausia K. Uoka. Salėje nėra. Klausia
E. Jurkevičius, ruošiasi V. P. Andriukaitis.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdţio pirmininke. Mano klausimėlis būtų dviem minist-
rams – tai E. Masiuliui ir R. Palaičiui. Kas jus įpareigojo ar rekomendavo vakar dienos „Lietuvos ry-
to“ televizijos laidoje su Edmundu Jakilaičiu skleisti ir viešinti tikrovės neatitinkančią informaciją dėl
galimo atlyginimų maţinimo 2 % valstybės tarnautojams, policininkams, ugniagesiams? Prašom
atsakyti.
PIRMININKAS. Klausia, kuris pirmas turėtų atsakyti?
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis Seimo nary, uţ klausimą. Pirmiausia norėčiau pasa-
kyti, kad mūsų dalyvavimas laidose, kaip ir jūsų dalyvavimas laidose, turbūt nėra Vyriausybės va-
landos aptarimo tema. Iš tikrųjų uţ kiekvieną šioje laidoje pasakytą ţodį aš atsakau. Be jokios abe-
jonės, kai mes kalbėjome apie galimą darbo uţmokesčio maţinimą, mes turėjome omeny tuos sek-
torius, kuriuose 2 % taupymas tikrai tiesiogiai paliestų darbo uţmokesčio fondą. Pavyzdį galiu pa-
sakyti – tų pačių universitetų dėstytojų atlyginimai. Maţinant 2 % universitetų biudţetus, tai pa-
liestų ir dėstytojų atlyginimus. Šiuo atveju, gerbiamasis Evaldai, aš ir šiandien esu įsitikinęs, kad
jokios netiesos nekalbėjau. O dėl kai kurių jūsų pasakymų irgi turėčiau klausimų.
PIRMININKAS. Prašom.
R. PALAITIS. Jei galima, dar pridėsiu. Tikriausiai gerbiamajam Seimo nariui ţinoma, kad policijos
pareigūnų atlyginimas yra konstruojamas ne vien tik iš bazinės algos, o yra konstruojamas iš virš-
valandţių, iš priedų uţ šeštadienius ir sekmadienius. Jeigu pinigų 2 % bus maţiau, atitinkamai jie
tiesiog nebudės šeštadieniais, sekmadieniais ir nedirbs viršvalandţių, atitinkamai atlyginimas jiems
sumaţės 2 %. Tai yra paprasta aritmetika. Štai jums atsakymas.
PIRMININKAS. Kas įgaliojo, klausiate? E. Masiulis įgaliojo E. Masiulį, kaip partijos pirmininką, o
R. Palaitį įgaliojo A. Čaplikas.
R. PALAITIS. Mane įgaliojo mano sveikas protas.
PIRMININKAS. Gerai. Klausia V. P. Andriukaitis, ruošiasi A. Mazuronis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis premjere ir gerbiamasis energetikos ministre, išties
mes jau ne vieną kartą kalbame apie tai, kad tos lėšos, kurios buvo numatytos investicijoms, pa-
naudojamos nepakankamai. Tiek namų renovavimo programa faktiškai nejuda, tiek šiferio progra-
ma. Štai dabar susidariusi kurioziška situacija su VIAP’o lėšomis.
Valstybinė kainų komisija negalėjo patvirtinti VIAP’o lėšų daugeliui energetikos sektoriaus įmonių,
nes Energetikos ministerija nepateikė laiku, iki rugsėjo mėnesio pabaigos, savo skaičių, kaip reikia

7. paskirstyti tas lėšas tarp visų subjektų. Tai yra šimtai milijonų litų. Jūs puikiai suprantate, kad įmo-
nės, neţinodamos, kiek jos gaus lėšų, negali projektuoti savo darbų, negali finansuoti uţsakymų,
negali apskaičiuoti viešųjų pirkimų ir kitų dalykų. Išties tai yra sudėtinga ir labai sunki padėtis.
Ypač ţinant, kad daugelis lėšų investuojama į energetikos objektų saugumą.
Kokia dabar yra situacija, premjere? Ar jus tenkina tokia energetikos ministro ar ministerijos veikla,
kada taip vėluojama paskirstyti lėšas, reikalingas ūkiui, reikalingas investicijoms?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Darbus, kuriuos vykdome energetikos srityje, tikrai vertinu kaip labai
svarbius ir reikšmingus. Dėl VIAP’o iš tikrųjų yra nemaţai diskusijų, tarp jų susietų ir su šių metų
šilumos sezonu. Diskusijos su Valstybine kainų ir energetikos komisija iš tikrųjų yra labai svarbios.
Ir tai, ką yra pasiūliusi Energetikos ministerija, kaip spręsti kai kurias šio šildymo sezono proble-
mas, man atrodo, tikrai yra reikšmingi pasiūlymai. Tikėčiausi, kad rastume konstruktyvų sutarimą
su kitomis institucijomis, tarp jų ir su Kainų ir energetikos komisija, šiuo klausimu. Bet tai dar pa-
matysime.
O gal ministras pats galėtų atsakyti, kaip bus su kitų metų VIAP’u. Tai sprendţia pati ministerija
kartu su Kainų ir energetikos komisija.
A. SEKMOKAS. Aš galiu tik papildyti premjerą, kad iš tikrųjų šių skaičių pateikimas Valstybinei
kainų ir energetikos komisijai vėluoja dėl siekių sumaţinti šilumos kainą gyventojams. Aš tai laikau
labai svarbiu uţdavinius. Ir toliau tęsim dialogą su Kainų ir energetikos komisija, ţiūrėsim, koks
bus rezultatas. Skaičius Kainų ir energetikos komisijai bet kuriuo atveju šį mėnesį pateiksime, bus
galima nustatyti VIAP`us, o energetikos įmonėms, kurios gauna VIAP`us, galiu pasakyti, jokios
įtakos jų veiklai, kad VIAP`us ir skaičiai bus pateikti šį mėnesį, tas vėlavimas tikrai jokios įtakos
įmonių investicijoms ir jų planams neturės. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi, ţiūriu į salę, nematau tų Seimo narių… Ruošiasi
A. Dumčius.
A. MAZURONIS (TTF). Dėkoju. Tikrai neklausiu šiandien vienintelio savo bendravardţio Vyriausy-
bėje A. Kubiliaus, nes matau, jam labai sunkūs laikai, ypač prieš biudţetą, tegul pailsi. Kadangi
Lietuva nuo seno yra agrarinis kraštas, galbūt paklausiu ţemės ūkio ministrą, nes šiandien lyg ir be
klausimų sėdėjo.
Gerbiamasis ministre, Valstybės kontrolė ne per seniausiai paskelbė gana grieţtą ataskaitą dėl jūsų
ministerijos vykdytų įvairiausių investicinių projektų. Medţiaga atiduota Generalinei prokuratūrai,
Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Tiksliai nepamenu, ar visi darbai ir konkur-
sai prasidėjo jums vadovaujant ar ne jums, bet bet kuriuo atveju jie išaiškėjo jums būnant minist-
ru. Sakykite, ar be to, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir galimai bus nustatyti atsakingi asmenys
pagal baudţiamąją tvarką, kokios nors drausminės atsakomybės yra ministerijos pareigūnams nu-
statytos, ar kas nors yra paţemintas pareigomis, atleistas, ar kokia kita atsakomybė valstybėje,
ministerijose egzistuoja be baudţiamosios atsakomybės, kai ţmogus yra atleidţiamas ar paţemina-
mas pareigomis tik tada, kai jis jau yra sodinamas į kalėjimą?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kai pradėjau dirbti ministerijoje, prašiau valstybės audito, kad at-
liktų išsamią statybų analizę, kas jiems ir priklauso daryti, nes auditas atliekamas kiekvienais me-
tais. Tačiau auditas to nedarė. Ir štai po trejų metų perţvelgė tuos senus laikus, 2007, 2008 me-
tus, tuos klausimus pajudino tik dabar. Jeigu tuos klausimus, statybų klausimus, būtų pajudinę
anksčiau, kai aš prašiau atėjęs dirbti, tai būtų galima turėti perspektyvą šioje byloje. Tačiau šiuo
momentu, kai jūs paklausėte, ar dirba tie ţmonės, tai ţinote, iš tikrųjų daugelis ţmonių yra pasi-
keitę. Tie, kurie buvo atsakingi uţ tas statybas, net ir to paties Bendrojo skyriaus yra eiliniai ţmo-
nės, o vadovybė yra pasikeitusi. Bet čia jau yra prokuratūros ikiteisminis tyrimas atliekamas, ti-
kiuosi, kad tie visi ţmonės yra gyvi ir sveiki ir gyvena Lietuvoje. Ačiū. Tikrai nenoriu pats grįţti į tą
tolimą praeitį, bet prokuratūra galėjo, jeigu auditas būtų atliktas laiku, būtų viskas buvę arčiau.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi M. Bastys.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į kultūros ministrą. Daugelį me-
tų praėjusios Vyriausybės labai daug ţadėjo, bet nieko nepadarė dėl Lukiškių aikštės tvarkymo
darbų. Į jus irgi kreipėmės mes, politiniai kaliniai ir tremtiniai, jūs, gerbiamasis ministre, esate

8. daug paţadėjęs. Šiuo metu dėl tvarkymo darbų gerai, bet konkurso dėl paminklo Laisvės kovoms
įamţinti dar lyg ir nėra. Ar jūs negalite dabar paaiškinti, kas toliau bus ir ką jūs pasieksite, kad ga-
lėtume tą klausimą išspręsti?
A. GELŪNAS. Galiu paaiškinti. Dėl to konkurso surengimo esminį klausimą iškėlė mūsų Teisės de-
partamentas, kuris tiesiog paklausė: kas bus pasibaigus konkursui, iš kur mes, paprastai tariant,
gausime 40 mln. Lt, kurių reikia Lukiškių aikštei išgrįsti? Kadangi mes vos ne kas antrą posėdį ka-
lami dėl „Ţalgiris – geleţies diena“, dėl kitų projektų, kur irgi konkursai buvo, bet milijoninės lėšos
taip ir nepasiekė konkurso laimėtojų, tai mes matome esminę juridinę kliūtį. Kai dabar turime tokią
situaciją dėl biudţeto, kai kiekvienas milijonas, nepasiekiantis darbuotojų, yra esminis trūkumas,
tai šitokiam labai labai brangiam projektui šiuo metu skleistis aš nematau jokių prielaidų. Mes gali-
me kalbėti apie tai, kas ten galėtų būti, bet aš tikrai nematau nė vienos valstybės kišenės, kurioje
mes galėtume tokią milţinišką sumą atrasti, juo labiau kai turime nepabaigtą Valdovų rūmų pro-
jektą, kai dabar kiekvienu momentu laukiame atsakymo iš ekspertų, kiek tai kainuos. Preliminarios
ţinios tikrai labai labai kelia nerimą.
PIRMININKAS. Klausia M. Bastys. Ruošiasi… K. Komskio nėra, V. Gedvilo nėra. Ruošiasi R. Kup-
činskas.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdţio pirmininke. Klausimas būtų ţemės ūkio minist-
rui. Dar kartą dėl tiesioginių išmokų. Šiandieną jau buvo klausta, bet aš noriu, kad jūs patikslintu-
mėte.
Visi puikiai suprantame, kad šiandieną pasiūlyta, tiksliau, vakar pasiūlyta tvarka dėl tiesioginių iš-
mokų visų pirma paţeidţia lygios konkurencijos sąlygas. Bandoma motyvuoti tuo, kad vienų valsty-
bių yra didesnės ūkininkų išlaidos, kitų valstybių yra maţesnės, būtent tuo principu bandoma prisi-
dengti, bet turbūt tie, kurie yra ekonomistai, tikrai pasakytų, kad šitas argumentas visiškai netinka.
Mano klausimo esmė yra tokia. Ar jūs galite garantuoti, nes kiti metai yra labai svarbūs tuo klausi-
mu, nes bus deramasi, kad Lietuva ir kitos Baltijos valstybės pritaria tam principui, kad negalima
nusileisti Europos Sąjungos pasiūlytam principui dėl tiesioginių išmokų? Dėkoju.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kaip minėjau, mes deklaruojam, kad mūsų tikslas, kad nuo
2014 m., arba turime kitą variantą, savo skaičiavimus, kaip galėtų būti. Jeigu mums nepavyks nuo
2014 m. išsikovoti tos teisės, mes turime ir kitą pasiūlymą. Aš manau, jeigu visos valstybės bus
vieningos ir po pirmininkavimo prie šito mūsų bendro tikslo prisidės ir lenkai, tai turėsime pasistū-
mėjimą į priekį. Dar noriu priminti, kad paramą per (…) modernizavimą gauna naujosios šalys, se-
nosios tokios neturi. Mes turime šansą, kad galėtume savo ūkius modernizuoti. Tai suprantama,
nes be šito mes visiškai nebūtume konkurencingi, skirtųsi ir derlingumas, ir primilţis iš karvių. Mes
dabar turime ūkių, kurie niekuo nesiskiria nuo geriausių Vokietijos ūkių, tačiau turime ir kitokių
ūkių, kuriuose būtina modernizuoti. Manau, 2007–2013 m. programos efektyvus lėšų panaudoji-
mas duos gerą pagrindą naujai programai. Bendras biudţetas numatomas panašus į šį biudţetą,
tas bendras paketas. Turime gerų vilčių, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip klostysis ekonominė
situacija Europos Sąjungoje. Supraskime. O pirmininkavimas, kiti metai bus tokie derybų, dabar
bus pusantrų metų derybų ir 2013 m. antrojoje pusėje pirmininkaus Lietuva. Gali būti taip, kad la-
bai daug kas bus sprendţiamas mūsų pirmininkavimo metu.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas. Ruošiasi J. Juozapaitis.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėjau paklausti. Gerbiamasis premjere, be abejo, vi-
siems pensininkams aktualus klausimas dėl pensijų dydţio atkūrimo. Ar Vyriausybės bus priimtas
sprendimas, kad pensijos bus atkuriamos nuo 2012 m. sausio 1 d.? Beje, kadangi nepaprastai ak-
tualus klausimas artėjant šaltajam metų laikui, yra dėl šildymo, ţiniasklaidoje ne kartą buvo mini-
ma tai, kaip bus su įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais dėl priimtų Šilumos įstatymo pataisų,
jūs puikiai ţinote, dėl šilumos punktų aptarnavimo atskyrimo nuo šilumos tiekėjų? Tai nepaprastai
aktualus klausimas. Ar nebus taip, kad ta šilumos kaina nesumaţės, o tai maţas pajamas turin-
tiems ţmonėms nepaprastai aktualus klausimas. Čia gal klausimas ir energetikos ministrui. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai gal į antrąją klausimo dalį atsakys energetikos ministras. Į klausimo
antrąją dalį energetikos ministras tikrai galėtų detaliau atsakyti, o mes tikrai darysime viską, kad
įstatymas būtų įgyvendinamas laiku ir šiame šildymo sezone jau duotų tą naudą, kurią įstatymas
galėtų duoti, t. y. šilumos kainos maţėtų nuo 4 % iki 7 %.

9. Dėl pensijų. Kaip jūs ţinote, jokio sprendimo nereikia priimti nei Vyriausybėje, nei Seime. Baigsis
laikinojo sumaţinimo įstatymo galiojimas ir pensijų dydţiai grįš į tą lygį, kokie jie buvo iki sumaţini-
mo. Kaip jūs ţinote, buvo atskirų ministrų ir atskirų Seimo narių pasiūlymų, kad galbūt dalies pen-
sijų atkūrimą šiek tiek pavėlinti, bet, atrodo, mes radome racionalius sprendimus ir tikrai yra gali-
mybės įgyvendinti tai, ką mes esame sakę jau ne vieną kartą. Pirmiesiems, kuriais reikia pasirūpin-
ti šiandieninėm aplinkybėm, ir matome tas galimybes, nors tikrai, kaip ir sakėme, tai nėra taip pa-
prasta ir lengva, bet vis dėlto socialines senatvės pensijas atkurti nuo Naujųjų metų. Tam reikia
papildomų išlaidų apie 500–600 mln. Lt, mes tai esame numatę projektuojamuose kitų metų biu-
dţetuose.
PIRMININKAS. Klausia…
A. SEKMOKAS. Iš tikrųjų šiuo metu vyksta dialogas su Valstybine kainų ir energetikos komisija.
Manau, kad mes turime labai greitai pasiekti bendrą sutarimą arba jo nepasiekti. Trumpai, koks jo
yra turinys?
Turinys yra tas, kad dalį elektros, kurią gamina Elektrėnai ir kartu dalis šilumos tenka Elektrėnų
marioms, įmonių tarpusavio susitarimu gaminti šiluminėse elektrinėse ir uţ tą kainą, kokia yra arti-
ma savikainai, parduoti šilumos vartotojams. Tai yra termofikacinės elektrinės irgi sutinka, kad uţ
tą šilumos dalį jos negautų to numatyto pelno, kur jos gauna, jeigu gamina pačios, ir taip galimai
ţenkliai būtų sumaţinta šilumos kaina.
Kainų ir energetikos komisija turi teisę tam pritarti ar nepritarti. Jeigu ji tam pritartų, ji turėtų keisti
savo skaičiavimo metodiką. Jeigu ji to nepadarys, kaip nepriklausoma institucija, deja, ji uţkirs ke-
lią kainoms maţinti ar šio rudens laikotarpiu, ar laikotarpiu po Naujųjų metų. Tai yra teisinis klausi-
mas, tačiau aš manau, kad iš Energetikos ministerijos pusės pirmiausia yra vartotojų interesų uţ-
tikrinimas – būtent šilumos kainos maţinimas, tačiau Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra
nepriklausoma institucija. Jai mes nedarome įtakos ir negalime padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia J. Juozapaitis. Ruošiasi J. Narkevičius.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui.
Pirmadienį į mane kreipėsi pilietis, kad trūksta vaistų Šiaulių onkologinėje ligoninėje. Aš pirmadienį
skambinau ministrui, antradienį pateikiau to ţmogaus prašymą. Įdomu, ar tas prašymas atėjo iki
jūsų ir ar jūs pasidomėjote tuo, dėl ko ligoninėje trūksta vaistų nuo onkologinės ligos? Jau antrą
kartą tas ţmogus negauna.
R. ŠUKYS (LiCSF). Prašymas tikrai atėjo, aš jį vizavau tam tikroms tarnyboms. Bus atliktas patikri-
nimas. Suprantama, reikia iš ligoninės gauti paaiškinimą ir tada jums tikrai bus pateikta taip, kaip
nustatyta Seimo statute, nustatytais terminais atsakymas raštu, nes ta situacija turi būti išnagrinė-
ta konkrečiai.
PIRMININKAS. Klausia J. Narkevičius. Ruošiasi M. Varaška.
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū. Aš turėčiau klausimą gerbiamam švietimo ir mokslo ministrui ponui
G. Steponavičiui. Klausimo esmė būtų techninio pobūdţio. Ţinau, kad jūsų vadovaujamoje ministe-
rijoje artėjant atsakymo pabaigos terminui uţsidega raudona lemputė. Kitaip kalbant, kontrolė yra
gana gera, tik gal mano atveju ji perdegė ir dėl to negaunu atsakymo į tam tikrus paklausimus,
nes į vieną jau aštuonis mėnesius, į kitą uţpraeitos savaitės, ypač kitas nesenas – prieš savaitę, ir-
gi yra techninio pobūdţio ir nereikalauja kokio nors specialaus pasirengimo, tiesiog dokumentų ko-
pija. Taigi aš labai prašyčiau, kad atsakymas kaip nors man patektų, ir norėčiau ţinoti, kas buvo
atsakingas, dėl kokios prieţasties yra vėluojama? Ačiū.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū uţ jūsų susirūpinimą. Vieną iš jūsų prašomų dokumentų
mes jau su mano parašu jums išsiuntėme. Jis yra pakeliui laikantis, kiek suprantu, terminų.
O ta pačia proga mano prašymas ir jums, kaip uţ jautrias sritis atsakingam politikui. Kai mes va-
ţiuojame susitikti su vienuoliktokais ir vyresniųjų klasių mokiniais į lenkiškas mokyklas, gal galime
sutarti, kad mes kalbėtume dialogo forma, o ne organizuotumėte piketus prie mokyklų? Padėtų la-
biau susišnekėti. Čia mano jums nuoširdus palinkėjimas.

10. PIRMININKAS. Prašau patikslinti klausimą. Gerai. Tuoj, minutėlę. Tuoj, tuoj.
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū. Aš neţinau, gerbiamasis ministre, apie ką jūs dabar kalbate. Jeigu kaţ-
kas jums organizuoja piketus, manau, kad čia pilietiškas valios pareiškimas, į kurį, tarp kitko, būtų
verta įsiklausyti. O vis dėlto mano klausimas buvo…
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Klausom ausis suglaudę.
J. NARKEVIČ (TTF). …truputį kitoks. Į tą antrąjį raštą aš vis dėlto norėčiau atsakymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar jau viskas, išsiaiškinom. Klausia M. Varaška. Ruošiasi E. Jonyla.
M. VARAŠKA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdţio pirmininke. Aš turiu klausimą pasiūlymą uţ-
sienio reikalų ir teisingumo ministrams. Ne per seniausiai nuskambėjo siūlymai…
PIRMININKAS. Ar būtų galima garsiau? Labai nesigirdi.
M. VARAŠKA (TS-LKDF). …disidentą Alesį Beliackį nominuoti Nobelio taikos premijai. Aš nenoriu
ginčytis dėl tokio siūlymo rimtumo ir pagrįstumo, tačiau vienas iš mūsų kolegų ne per seniausiai
pateikė Seime ir įgyvendino idėją dėl Laisvės premijos skyrimo, kuri yra skiriama šiuo atveju iš Lie-
tuvos Respublikos nominacijų. Galbūt jūs pritartumėte siūlymui tokios premijos laureatu būtent no-
minuoti A. Beliackį? Ačiū.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Su panašia idėja į ministeriją kreipėsi kolega P. Auštrevičius, prašyda-
mas pateikti ne vieną pavardę, kuri galėtų būti teikiama Laisvės premijos nominacijai. Mes svarsto-
me ir artimiausiu metu Uţsienio reikalų komitetą tos pavardės pasieks. Ir ne tik vieno pono A. Be-
liackio. O tada jau spręs Seimas.
R. ŠIMAŠIUS. Aš irgi galiu pasakyti, kad man idėja atrodo labai gera, tik klausimas, kaip ją dabar
realizuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia Seimo narys A. Vidţiūnas. Net nustebęs.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Ponia finansų ministre, dėl importo PVM grąţinimo. Įsivaizduokite, jau-
na, nauja importo įmonė perka technologijų uţsienyje, neturi daug apyvartinių lėšų, įsiveţa į Lietu-
vą ir paskui privalo mokėti PVM. Tai nėra prekės, kurios kasdien vartojamos, ir panašiai. Tai yra
technologijos. Ţinoma, paskui tas PVM po 4–5 mėnesių grąţinamas ir panašiai, bet 5 mėnesiai, kol
grąţina įmonei, yra didelis laiko tarpas. Ar negalima tikėtis, kad šis PVM importo technologijoms
būtų kaip nors atskirtas, pavyzdţiui, tokia sąlyga, kad ta įmonė galėtų atsiimti per mėnesį? Gal ga-
lėtume kokių kitų būdų rasti? Tai būtų parama, valstybės poţiūris į naujai pradedančią veikti įmo-
nę, kuri perka uţsienyje naująsias technologijas.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju uţ klausimą. Nemanau, kad yra labai gerai aiškintis, kas ten naujas, kas
geras, kas senas, kas patyręs, kas dar kaţką… Tikrai tam, kad tą problemą išspręstume sistemiš-
kai, Finansų ministerija yra jau pateikusi Vyriausybei pasiūlymą, kad nuo 2013 m., nes tai daro įta-
ką 2012 m. biudţeto srautams ir mes negalime sau to leisti tiesiog pradėti jau kitais metais, kad
nuo 2013 m. visą importo PVM į savo apskaitą perima Valstybinė mokesčių inspekcija. Tai reiškia,
kad nereikės mokėti ir vėliau susigrąţinti. Tiesiog bus atlikti buhalteriniai įrašai ir nebus pinigų
srautų. Ir taip bus visiems – naujiems, seniems. Nematau didelio pagrindo čia diferencijuoti, nes
su tokia problema gali susidurti ar technologijas importuodamas, ar batus, nėra skirtumo.
Dabar apie tai, ką jūs kalbate. Aš vis dėlto iš termino trukmės būčiau linkusi galvoti, kad tai yra la-
biau kokia nors specifinė problema, susijusi su kokiu nors specifiniu atveju. Jeigu ta problema te-
bėra, norėčiau apie ją gauti daugiau informacijos, nes tikrai Mokesčių inspekcija stengiasi pridėti-
nės vertės mokesčio permokas įmonėms grąţinti kaip įmanoma greičiau. Jeigu kur nors kokiose
nors vietovėse yra kokių nors nesusipratimų, aš norėčiau apie tai ţinoti ir mes pasistengtume tai
išspręsti.
PIRMININKAS. Viskas. Daugiau klausti norinčių nėra. Dėkojame Vyriausybei. Ačiū. Skanių pietų
ir gero biudţeto priėmimo!

11. Dabar, prieš baigdamas posėdį, aš turiu perskaityti Dokumentų departamentui Seimo sprendimą.
Seimas nutarė po priėmimo sujungti du įstatymų projektus, registracijos Nr. XIP-606 ir Nr. XIP-757.
Tokiu būdu tai bus vienas projektas ir sutaupysime pinigų.
Dabar registruojamės prieš baigdami posėdį.
Uţsiregistravo 15 Seimo narių. Rytinis spalio 13 d. posėdis baigtas.
Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Li-
beralų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF –
Liberalų sąjūdţio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.
Nauja paieška Į viršų Jūsų pasiūlymai ir pastabos Versija spausdinimui