Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.
.


„Kultūrinis, kulinarinis kaimo turizmo vystymas perimant
 Prancūzijos patirtį, įgūdžių ugdymas ir patirties sklaida“
 ...
15 Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos narių dalyvavo
teminiame-informaciniame susitikime „Kultūrinis, kulinarinis ...
Projekto tikslai:
• 1. Surengti tarptautinio bendradarbiavimo informacinius-
  teminius susitikimus, keičiantis gerąja pat...
„Fromagerie Gaugry‘‘ sūrinėje
• 1946     m.       įsteigtoje    sūrinėje    „Fromagerie      Gaugry“
  (http://www.gaugryfromager.com) dirba 35 žmonės.
...
Aut. A. Burnickienė. Sūrinės gamybos cechas.
Aut. A. Burnickienė. Sūrių gamybos procesas.
Aut. A. Burnickienė. Nuvarvėjęs sūris vežamas į plovyklą.
Nuvarvėjęs sūris vežamas į plovyklą. Išplaunami ir indai. Sausi sūriai
sūdomi sausa druskos pudra, kurią sūdymo kameroje i...
Aut. A. Burnickienė. Kiekvienas sūrio gabalėlis plaunamas vyno
degtinės ir vandens tirpalu.
Aut. A. Burnickienė. Sūrio gabalėlis trinamas tirpalu10 kartų, kas 2
dienas, 20 dienų.
Aut. A. Burnickienė. Gaminamų sūrių pakuočių stendas.
Aut. A. Burnickienė. Tirpalu įtrinti sūriai brandinami ceche, kuriame
temperatūra 11oC ir palaikoma ~95 proc. drėgmės.
Išėjimas iš gamyklos įrengtas per sūrių parduotuvėlę, kurioje
pristatomi gaminiai, aiškinamos jų savybės, brandinimo laiko...
Aut. A. Burnickienė. Išėjimas iš gamyklos įrengtas pro sūrių
parduotuvėlę.
Aut. A. Burnickienė. Sūrinės administratorė kviečia degustuoti šešių
rūšių sūrio.
Aut. A. Burnickienė. Sūrinė bendradarbiauja su kaimynystėje
veikiančiais verslininkais, ūkininkais, todėl parduotuvėlėje g...
„Escargots fermiers Bresse“
      sraigių fermoje
Sraigių valgymo tradicija visiškai atsitiktinai atsirado Burgundijos
provincijoje maždaug prieš 300 metų. Gyventojai vieto...
Sraigių ganyklos – tai mediniai įrenginiai, statomi pietų kryptimi.
Teritorija aptverta elektriniu „piemenėliu“, kad į ją ...
Aut. A. Burnickienė. Sraigių ganyklos lankymas.
Aut. A. Burnickienė. Sraigių ganyklų lankymas.
Be Jean-Paul Bresse ūkio „Escargots fermiers bresse“
(http://escargots-fermiers-bresse.over-blog.fr/), kuriame lankėmės,
P...
Aut. A. Burnickienė. Sraigės, pasak ūkininko, nespėja susirgti, kadangi jų
gyvenimo laikotarpis labai trumpas - šiek tiek ...
Aut. A. Burnickienė. Perdirbimas ir maisto gamyba.
Perdirbimas. Sraigės laikomos alkanos 24 val. specialioje šaltoje
patalpoje, kur pilnai išsituština, tada plaunamos (Lietu...
Aut. A. Burnickienė. Sraigių perdirbimo cechas.
Aut. A. Burnickienė.
Ūkininkas pristato tradicinį
šeimos receptą.
Lietuvoje Aplinkos ministro įsakymu dirbtiniu vynuoginių sraigių
veisimu ir auginimu leidžiama užsiimti tik juridiniams as...
Aut. A. Burnickienė. Kvietimas atvykti į Lietuvą – bendradarbiavimo
pradžia.
Vyno gamintojų
„Sarl Caves du Chateu“ ūkyje
Lankomės vynuogių plantacijose, kurios išsidėstę kalvotoje vietovėje
akmeningame grunte. Karpomos vynuogės tepasiekia 1,2 ...
Nuplautos, maltuve uogos nuskinamos nuo kekių ir tik tada
spaudžiamos sultys (kitaip stiebai priduotų kartumo). Išspaustos...
Aut. A. Burnickienė. Vyno gamintojų ūkio technologinės patalpos.
Aut. A. Burnickienė. Vyndarių atstovas Les Donaines Nousset pasakoja
apie vynuogių rūšių ir vyno skonio ypatybes.
Aut. A. Burnickienė. Diskusija: Vyno gaminimo, degustacijos
tradicijos ir kaimo turizmas.
Aut. A. Burnickienė. Aplikui driekiasi 30 ha vynuogių plantacija
Pilyje, kur nuo 1870 m. proseneliai – buvę pirkliai – įkūrė šeimos
vyno ūkį, ši jau 5-oji karta teikia kaimo turizmo pasla...
Triufelių ūkis „La Truffe du Ventoux“
4000 m. prieš Kristų randama duomenų apie neįprastą grybą –
triufelį, tačiau anuomet mūsų protėviai nesugebėjo jo dirbtina...
Aut. A. Burnickienė. Teminis – informacinis susitikimas triufelių ūkyje.
Šiam į juodą žemės grumstą panašiam grybui reikalingas „ąžuolas
triufelininkas“ arba riešutmedis, šalia kurio šaknų šis au...
Aut. A. Burnickienė. Susitikimo dalyviai klausėsi, kaip ūkio
savininkas pasakojo, apie dalyvavimą LEADER programoje ir
įgy...
Aut. A. Burnickienė. Neįprasto grybo pristatymas.
Aut. A. Burnickienė. Ūkio savininkui R. Burnickis siūlo daryti
triufelių sumuštinius su Lietuviška duona.
Silvain šeimos nugos manufaktūra
Nuo 1989 m. dviejų ūkininkų (2 broliai Silvain su žmonomis) šeimos
tapo tradicinio prancūziško saldėsio – nugos           ...
Nuo 1880-ųjų iki 1930 m. migdolų auginama buvo daug, tačiau
produkcija nebuvo panaudojama versle. Broliai Silvainai ieškoj...
Nugos manufaktūros savininkai kuria naujus ir saugo senus savo produkcijos
receptus. Jie turi išsaugoję ir senelės receptą...
Aut. A. Burnickienė. Savo užaugintų, mirkytų meduje vaisių ir uogų
receptas taip pat yra tradicinis šeimos produktas.
Aut. A. Burnickienė. Techninio proceso stebėjimas specialiojoje
patalpoje.
Aut. A. Burnickienė. Produkcijos fasavimas ir...
Aut. A. Burnickienė. ... produkcija jau vitrinoje.
Salę atvykusiųjų diskusijoms ir prezentacijoms ūkininkai įsirengę
panaudodami ES paramą, kuri buvo skirta komunikacijų plė...
Nugos gamintojai taip pat dalyvavo programoje „Feder“ (en. Fonds
Européen de Développement Régional). Gavus finansavimą bu...
Jauki parduotuvėlė
nuolat lankoma
pirkėjų, kuriuos
aptarnauja patys
šeimininkai. Veiklos
koordinavimas
ūkininkų šeimoje
pl...
Levandinų ir levandų
„Sarl Lavandes Angelvin“ūkyje
Angelvin Michele sveikina visus susirinkusius levandų ir levandinų
ūkyje „Sarl Lavandes Angelvin“, kuris įsikūręs 600 m vi...
Nuo seno natūraliai gamtoje augo levandos, kurios vabzdžių pagalba
susikryžmino ir tokiu būdu atsirado nauja augalo rūšis ...
Levandų nuėmimas ankščiau ir dabar. Anksčiau daug samdytų asmenų su
pjautuvais pjovė ir rišo augalo stiebelius su žiedais....
Aut. A. Burnickienė. Mechanizuotas ritinių apdorojimas technikos
                                pagalba.
Dabar šių kvapni...
Dabartinė levandų esencijos spaudimo technologija reikalauja mažai
žmogiškųjų išteklių, nes yra optimaliai paremta technik...
Vietos ūkininkai taip pat gauna išmokas už gamtos padarytą žalą
                  levandų ir levandinų pasėliams.
 Lankyto...
Aut. A. Burnickienė. Parduotuvėlėje galima nusipirkti džiovintų
levandinų žiedų.
„Chartreuse Diffusion“ likerių
          gamykla
Vienas iš seniausių krikščionybės Carthusian vienuolynas buvo
įkurtas 1084 m., jo įkūrėjas Šventasis Bruno - Kelne, Vokiet...
Dabar pirmas likerio etapas, kaip ir anksčiau, prasideda
vienuolyne. Tai žolelių rinkimas ir paruošimas distiliavimui.
Šiu...
Aut. A. Burnickienė. Distiliavimo proceso pristatymas šalia gamyklos.
Trečias etapas – rūsiuose vykdoma sendinimo fazė. Rūsys pastatytas
1860 m. ir po 100 metų prailgintas dar šimtą metrų. Dab...
Aut. A. Burnickienė. Likerių rūsiai driekiasi 165 metrų.
Aut. A. Burnickienė. Seminaro dalyviai su gamyklos atstovais.
Parodoje pristatytas švilpynių
 muziejus „LES APPEAUX
       RAYMOND“
Parodoje pristatytas švilpynių muziejus „LES APPEAUX RAYMOND“
http://www.appeaux-raymond.com/, kuris įkurtas 1860 m.
Prist...
Aut. A. Burnickienė. Visą įrangą Appeaux Raymond paveldėjo iš savo
prosenelio ir naudojais ja iki šiol.
Vietos veiklos grupės
„GAL LEADER Ventoux“
      prisistatymas
Nuoroda: http://www.smaemv.fr/le-programme-europeen-leader/l-
                          equipe

Prancūzijos vietos veiklos...
Prancūzija viešina savo paslaugas ir lankomus objektus. Daugiausia
vietos projektų paraiškų teikiama dėl maršrutų sudarymo...
Aut. A. Burnickienė. GAL LEADER Ventoux dalinasi patirtimi.
Švilpynės buvo kuriamos nuo 1-2 metų iki 10 metų. Kiekvienu atveju
švilpynės gamybai skirtingai naudojamos įranga ir medži...
Aut. A. Burnickienė. Kiekvienas dalyvis buvo supažindintas su
švilpynių gaminimo technologija.
Projekto rezultatai:
• 1. Tarptautinis kaimo plėtros dalyvių bendradarbiavimas ugdant
  įgūdžius kaimo turizmo kulinarinio...
Išvados dėl įgytų žinių,
        informacijos panaudojimo

• Užmegztas bendradarbiavimas su Prancūzijos VVG.
• Įvykę 8 tem...
Dėkojame už dėmesį !
Upcoming SlideShare
Loading in …5
×
Upcoming SlideShare
NextView 2015 Year in Review
Next

0

Share

Teminio - informacinio susitikimo pristatymas 2011

Teminio - informacinio susitikimo pristatymas 2011

Related Books

Free with a 30 day trial from Scribd

See all

Related Audiobooks

Free with a 30 day trial from Scribd

See all
  • Be the first to like this

Teminio - informacinio susitikimo pristatymas 2011

  1. 1. . „Kultūrinis, kulinarinis kaimo turizmo vystymas perimant Prancūzijos patirtį, įgūdžių ugdymas ir patirties sklaida“ 2011 m.
  2. 2. 15 Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos narių dalyvavo teminiame-informaciniame susitikime „Kultūrinis, kulinarinis kaimo turizmo vystymas perimant Prancūzijos patirtį, įgūdžių ugdymas ir patirties sklaida“ Prancūzijoje, Provanso regione. Susitikimuose dalyvavo sūrinės „Fromagerie Gaugry“, Jean-Paul Bresse sraigių ūkio „Escargots fermiers bresse“, Vyno gamintojų „Sarl Caves du Chateu“ ūkio, Triufelių „La Truffe du Ventoux“ ūkio atstovai, nugos gamintojai, švilpynių gamintojas - muziejaus „Les Appeaux Raymond“ savininkas bei Vietos veiklos grupės GAL LEADER Ventoux atstovai. Projektas buvo įgyvendinamas su užsienio partneriu - Prancūzijos organizacija „Aristculture“, kurio organizuotų susitikimų dėka užtikrintas bendradarbiavimo ir partnerystės ryšių plėtojimas.
  3. 3. Projekto tikslai: • 1. Surengti tarptautinio bendradarbiavimo informacinius- teminius susitikimus, keičiantis gerąja patirtimi ir pristatant įvairovę: šalių amatų, jų technologijų, kultūrinio, kulinarinio paveldo plėtojant kaimo turizmą panaudojimas. • 2. Rinkti, analizuoti ir skleisti informaciją apie kaimo plėtros priemones: gerąją kaimo plėtros praktiką, inovacijų panaudojimą, pokyčius kaimo vietovėse. • 3. Įtraukti Trakų rajono menininkus, amatininkus, kulinarijos bei turizmo verslo atstovus į kaimo plėtros procesus, perduoti projektinę patirtį. • 4. Papildyti tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvų įgyvendinimą naujomis. Projektas skirtas Nacionalinio kaimo tinklo dalyvio, atstovaujančio Tinklo LEADER ir bendruomeniškumo skatinimo komitetui, įgyvendinti šio komiteto posėdyje (2011 m. sausio 12 d. protokolas Nr. 8D-10 (5.50) nustatytą prioritetą: partnerystės stiprinimas tarp kaimo plėtros dalyvių.
  4. 4. „Fromagerie Gaugry‘‘ sūrinėje
  5. 5. • 1946 m. įsteigtoje sūrinėje „Fromagerie Gaugry“ (http://www.gaugryfromager.com) dirba 35 žmonės. • Čia sūris ir kiti gaminiai gaminami iš 3 karvių veislių - „Simental“, „Brune“ ir „Montbeliarde“. Karvių ganyklų vietovė yra unikali, patentuota ir išskirtinė dėl dirvožemio sudėties, kuriame apstu kalkakmenio. • Sūrinėje per 1 dieną perdirbama 9000 litrų pieno. Atvežtas pienas pirmiausia pasterizuojamas iki 40oC arba/ir iki 75oC, po to į jį pilami rauginimo fermentai ir pienas išmaišomas. Atliekamas pasterizuoto pieno su fermentais tyrimas. Pienas supilstomas į indus (1 inde 48 litrai), į kuriuos vėliau pilamos pieno sutraukimo medžiagos (keli lašai). Paliekama 16 val. Sutrauktas sūris supjaustomas, sudedamas į formas. Padėklai su sūriais keliauja į nuvarvinimo cechą, vartant išteka išrūgos (išrūgos vėliau perdirbamos į metano dujas: pridedama bakterijų, kurios, maitindamosi išrūgomis, sudaro dujas).
  6. 6. Aut. A. Burnickienė. Sūrinės gamybos cechas.
  7. 7. Aut. A. Burnickienė. Sūrių gamybos procesas.
  8. 8. Aut. A. Burnickienė. Nuvarvėjęs sūris vežamas į plovyklą.
  9. 9. Nuvarvėjęs sūris vežamas į plovyklą. Išplaunami ir indai. Sausi sūriai sūdomi sausa druskos pudra, kurią sūdymo kameroje išpurškia tiesiai ant formose gulinčių sūrių. Druska sudaro 2 proc. sūrio svorio. (250 g skiriama 5-7g. druskos pudros). Apipurkštas, palaikytas sūris keliauja į valymo-šluostymo cechą, kur laikomas 2-3 dienas. Po to kiekvienas sūrio gabalėlis plaunamas vyno degtinės ir vandens tirpalu (10 kartų kiekvienas gabalėlis, kas 2 dienas, 20 dienų). Sūriai minėtu tirpalu plaunami (įtrinami) rankomis. Tokiu būdu sūriai keičia spalvą. Tirpalu įtrinti sūriai vežami į brandinimo cechą, kuriame temperatūra 11oC ir palaikoma ~95 proc. drėgmės. Trumpiausia sūrio gamyba užtrunka iki 45 dienų, tačiau sūriai gali būti brandinami iki kelerių metų. Šioje sūrinėje gaminamos 8 pagrindinės sūrių rūšys. Iš 2 l. pieno pagaminamas 1 sūris (48 l. -24 sūriai formelėse). Sūrinės savininkai visus norinčius informuoja apie gamybos procesus, rengia degustacijas, susirinkimus.
  10. 10. Aut. A. Burnickienė. Kiekvienas sūrio gabalėlis plaunamas vyno degtinės ir vandens tirpalu.
  11. 11. Aut. A. Burnickienė. Sūrio gabalėlis trinamas tirpalu10 kartų, kas 2 dienas, 20 dienų.
  12. 12. Aut. A. Burnickienė. Gaminamų sūrių pakuočių stendas.
  13. 13. Aut. A. Burnickienė. Tirpalu įtrinti sūriai brandinami ceche, kuriame temperatūra 11oC ir palaikoma ~95 proc. drėgmės.
  14. 14. Išėjimas iš gamyklos įrengtas per sūrių parduotuvėlę, kurioje pristatomi gaminiai, aiškinamos jų savybės, brandinimo laikotarpis ir pan. Parduotuvėlėje galima rasti ir kitų kaimyninių ūkių produkcijos. Išsamus produkto pateikimas, nuolatinis informavimas ir vykdoma kulinarinio paveldo sklaida ugdo vartotoją kaip sąmoningą kulinarinių tradicijų puoselėtoją. Senosios išsaugotos tradicijos suteikia produktui patikimumo, lemia aukštą kokybę. Visa tai drauge puoselėja pasididžiavimo savo kulinarinėm tradicijom ir maisto kultūra jausmą.
  15. 15. Aut. A. Burnickienė. Išėjimas iš gamyklos įrengtas pro sūrių parduotuvėlę.
  16. 16. Aut. A. Burnickienė. Sūrinės administratorė kviečia degustuoti šešių rūšių sūrio.
  17. 17. Aut. A. Burnickienė. Sūrinė bendradarbiauja su kaimynystėje veikiančiais verslininkais, ūkininkais, todėl parduotuvėlėje galima įsigyti kitų gaminių ar produktų.
  18. 18. „Escargots fermiers Bresse“ sraigių fermoje
  19. 19. Sraigių valgymo tradicija visiškai atsitiktinai atsirado Burgundijos provincijoje maždaug prieš 300 metų. Gyventojai vietos vienuoliams turėdavo mokėti žuvies duoklę. Vienais metais žvejams ypač nesisekė. Nenorėdamos papiktinti vienuolių, žvejų žmonos vietoj žuvies užsūdė miškuose pririnktų sraigių. Vienuolių atsako gyventojai laukė su baime, tačiau visų džiaugsmui ypatingos „žuvies“ jie paprašė dar daugiau. Nuo tada ir patys kaimiečiai pradėjo valgyti sraiges. Iki šiol prancūzai ypač vertina sraiges. Per metus jie suvartoja apie 40 tūkst. tonų šių moliuskų, tačiau viso reikiamo kiekio neužsiaugina ir 80 proc. sraigių importuoja iš kitų šalių. Rinkti natūraliai gamtoje gyvenančias sraiges šioje šalyje uždrausta jau per 40 metų. Prancūzijoje sraigių ūkiams taikomi konkretūs reikalavimai: sraigės turi būti auginamos atvirame ore; jų augimvietėse turi augti tam tikri augalai – miglės, raudonieji dobilai, liucerna, kopūstai ir kt.; viename kvadratiniame metre sraigių turi augti ne mažiau kaip 330 vienetų.
  20. 20. Sraigių ganyklos – tai mediniai įrenginiai, statomi pietų kryptimi. Teritorija aptverta elektriniu „piemenėliu“, kad į ją nepatektų kurmiai, ežiai, gyvatės ar paukščiai, mintantys sraigėmis. Sraigių ganyklose sezono pabaigoje nupjaunama žolė ir visa apdorojama negesintomis kalkėmis. Per metus turi būti užauginama ne mažiau kaip 450 000 vnt. sraigių. Prancūzijoje auginamos 3 žoliaėdžių sraigių rūšys: Burgundijos (lot. Helix pomatia, Lietuvoje jos dar vadinamos Vynuoginėmis, kamuolinėmis, Romos, mėnulio, valgomosiomis), Expomatia bei Dižiosios pilkutės. Sraigių skonis nuo rūšies nepriklauso. Moliuskai skiriasi tik svoriu ir dedamų kiaušinėlių skaičiumi. Sraigės juda 7 metrus per valandą, turi 1000 dantų, yra hermafroditės: padėjus kiaušinėlius vyriškos lyties sraigės kitą dieną tampa moteriškos lyties sraigėmis.
  21. 21. Aut. A. Burnickienė. Sraigių ganyklos lankymas.
  22. 22. Aut. A. Burnickienė. Sraigių ganyklų lankymas.
  23. 23. Be Jean-Paul Bresse ūkio „Escargots fermiers bresse“ (http://escargots-fermiers-bresse.over-blog.fr/), kuriame lankėmės, Prancūzijoje dar skaičiuojama ~50 sraigių ūkių. Aplankytas ūkis užima 1200 kv. m ir gyvuoja jau 6 metus. Nuo XV a. Jean-Paul Bresse protėviai buvo vietos dvasininkai, o 1684 m. tapo ūkininkais ir ūkininkavimo tradicijos šeimoje vyrauja iki šiol. Jean-Paul, kuris pagal išsilavinimą yra virėjas, rudenį atrenka motinines sraiges, aplink kiautą turinčias „karūnėlę“, ir laiko šaltoje patalpoje nuo spalio iki kovo mėnesio. Pavasarį jas sudeda į indus, kuriuose yra tam tikras drėgmės ir temperatūros santykis. Čia įvyksta sraigių sueitis ir 15-18d. jos padeda iki 120 kiaušinėlių. Dar po 20 dienų išsiritusios, gegužės mėnesį sraigės paleidžiamos į aptvarus. Augdami moliuskai maitinasi čia želiančiais augalais, sojos, kukurūzų su papildais mišiniais, kasdieną laistomi, jei karšta – net kelis kartus. Pasak ūkininko, sraigės yra sveikos, neserga, nes iki perdirbimo, vykstančio spalio mėnesį, jos gyvena tik 6 mėn., todėl nespėja susirgti.
  24. 24. Aut. A. Burnickienė. Sraigės, pasak ūkininko, nespėja susirgti, kadangi jų gyvenimo laikotarpis labai trumpas - šiek tiek daugiau nei pusmetis.
  25. 25. Aut. A. Burnickienė. Perdirbimas ir maisto gamyba.
  26. 26. Perdirbimas. Sraigės laikomos alkanos 24 val. specialioje šaltoje patalpoje, kur pilnai išsituština, tada plaunamos (Lietuvoje laikoma 5-7 paras). Vėliau produkcija su kiautais verdama po 150 kg per dieną. Atvėsusios sraigės ištraukiamos iš kiautų, nupjaunamas jų žarnyną ir palieka tik kojeles. Jos šaldomos arba konservuojamos sterilizacijos būdu su įvairias prieskoniais, vynu. Iš sraigių taip pat gaminami paštetai, sraigės kiaute, kremai, sraigių mėsa (1 kg. kainuoja95Eu.) Pats ūkio savininkas turi restoraną, kuriame apstu sraigių patiekalų. Jis taip pat sraiges parduoda didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, tiekia kitiems restoranams. Sraigės naudojamos ir farmacijos pramonėje, nes iš sraigių gaunama naudinga medžiaga – helicitinas, kuri skiriama odos problemoms gydyti. Taip pat gaminamas sirupas nuo kosulio. Be šio verslo ūkininko šeima verčiasi kukurūzų, javų, sojų, avižų, kviečių auginimu.
  27. 27. Aut. A. Burnickienė. Sraigių perdirbimo cechas.
  28. 28. Aut. A. Burnickienė. Ūkininkas pristato tradicinį šeimos receptą.
  29. 29. Lietuvoje Aplinkos ministro įsakymu dirbtiniu vynuoginių sraigių veisimu ir auginimu leidžiama užsiimti tik juridiniams asmenims. Respublikoje jas veisia, augina ir perdirba kelios įmonės. Perdirbtos sraigės eksportuojamos į Prancūziją, Belgiją, Kanadą, JAV. Sraigių rinkos Lietuvoje nėra. Vynuoginės sraigės į Lietuvą iš Prancūzijos atvežtos maždaug prieš 200 metų. Jų atsiradimas siejamas su dvarų kūrimusi. Lietuvoje dirbtinai sraigės buvo pradėtos auginti maždaug prieš 15 metų. Superkamos sraigės Lietuvoje už mažą kainą – už 1 kg. mokama po 1lt. Parduodamos sraigės Prancūzijoje - 1 kg./16-19 Eu. Perdirbtos, virtos sraigių mėsos kaina Prancūzijoje ~90 Eu., koncervuotos padaže - 15 Eu.
  30. 30. Aut. A. Burnickienė. Kvietimas atvykti į Lietuvą – bendradarbiavimo pradžia.
  31. 31. Vyno gamintojų „Sarl Caves du Chateu“ ūkyje
  32. 32. Lankomės vynuogių plantacijose, kurios išsidėstę kalvotoje vietovėje akmeningame grunte. Karpomos vynuogės tepasiekia 1,2 m. aukštį. Vyno gamintojų ūkio „Sarl Caves du Chateu“ (http://www.domainesmousset.com/index.php?langue=en) atstovas Les Donaines Nousset pasakoja, kad vynuogės jų rinkimo laikotarpiu skinamos rankomis, su technika vežamos į ūkį ir kekės pilamos į specialiai žemiau pastatytame pastate esančia talpą.
  33. 33. Nuplautos, maltuve uogos nuskinamos nuo kekių ir tik tada spaudžiamos sultys (kitaip stiebai priduotų kartumo). Išspaustose sultyse jau prasideda natūralūs fermentacijos procesai. Alkoholio atsiradimą sąlygoja žievelėje esančių medžiagų savybės. Šis ciklas vyksta esant 24-25o C temperatūrai, kitaip katile esantis turinys gali pradėti pūti. Kad to neatsitiktų, šiam procesui kontroliuoti įrengti matavimo prietaisai. Kai sustoja fermentacijos procesas, išleidžiamos sultys ir nukošiamos nuosėdos. Jokių priedų į vyną (žolių, cukraus, prieskonių ir kt.) nededama. Ilgesniam brandinimui (18-ai mėnesių) sultys supilamos į medines statines arba į nerūdijančio plieno – greitesniam brandinimui. Po brandinimo vynas pilstomas į butelius ir parduodamas mažmeninei ar didmeninei prekybai.
  34. 34. Aut. A. Burnickienė. Vyno gamintojų ūkio technologinės patalpos.
  35. 35. Aut. A. Burnickienė. Vyndarių atstovas Les Donaines Nousset pasakoja apie vynuogių rūšių ir vyno skonio ypatybes.
  36. 36. Aut. A. Burnickienė. Diskusija: Vyno gaminimo, degustacijos tradicijos ir kaimo turizmas.
  37. 37. Aut. A. Burnickienė. Aplikui driekiasi 30 ha vynuogių plantacija
  38. 38. Pilyje, kur nuo 1870 m. proseneliai – buvę pirkliai – įkūrė šeimos vyno ūkį, ši jau 5-oji karta teikia kaimo turizmo paslaugas: veikia vyno restoranas, organizuojami pobūviai, yra kambarių nuoma, vyksta vyno prezentacijos bei degustacijos. Aplink pilį driekiasi 30 ha vynuogynų plantacija. Gilios šeimos tradicijos ir nuoširdus darbas, verslo daugiafunkciškumas bei bendradarbiavimas užtikrina šiam ūkiui sėkmę tarptautiniame lygmenyje. Aplankytame ūkyje gaminami tokie vynai kaip Domaines Mousset, Château des Fines Roches, Domaine Patrice Magni - Cuvée Roussanne ir kt.
  39. 39. Triufelių ūkis „La Truffe du Ventoux“
  40. 40. 4000 m. prieš Kristų randama duomenų apie neįprastą grybą – triufelį, tačiau anuomet mūsų protėviai nesugebėjo jo dirbtinai auginti. Nesugebant reprodukuoti triufelių auginimo proceso, jo per metus rasdavo tik iki 1500 tonų. Triufeliai auga Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Jugoslavijoje, Naujojoje Zelandijoje. Mėgintas veisti Jungtinėse Amerikos valstijose, tačiau ši tradicija neprigijo. Prancūzijoje 50 proc. visos šalies triufelių yra auginama Triufelių ūkyje „La Truffe du Ventoux“ (http://www.truffes-ventoux.com/). Kaimyninis ūkis išaugina 25 proc. visų šalyje užauginamų triufelių, kai visas gaunamas šalyje kiekis yra 40-60 tūks. tonų.
  41. 41. Aut. A. Burnickienė. Teminis – informacinis susitikimas triufelių ūkyje.
  42. 42. Šiam į juodą žemės grumstą panašiam grybui reikalingas „ąžuolas triufelininkas“ arba riešutmedis, šalia kurio šaknų šis augalas formuojasi. Šaknyse yra padidėjęs kiekis porų, todėl vystantis medžio šaknims 20 cm iki žemės paviršiaus šis grybas randa sau puikias augimo sąlygas. Reikia 12 metų, kol pasodinus 15-20 medžių pradedamas gauti derlius. Po kiekvienu ąžuolu ar riešutmedžiu surenkama nuo 400 gr. iki 4 kg triufelių. Šis kiekių skirtumas niekaip nepaaiškinamas ir iki šiol lieka gamtos paslaptimi. Grybai renkami 2 kartus: nuo lapkričio iki kovo mėn. (pati geriausia ir kvapniausia rūšis) ir nuo gegužės iki rugpjūčio mėn. (prastesnė rūšis). Triufelių rinkimas įdomus ir labai savitas, mat šie grybai renkami treniruotų kiaulių arba šunų pagalba. Kiaulė treniruojama iki 2 mėn., tačiau suradus grybą ši stengiasi jį kuo greičiau suėsti, tuo tarpu per 1,5 metų paruoštas šuo suranda kur kas greičiau, o pakasęs iki reikiamo gylio klusniai prigula prie duobelės.
  43. 43. Aut. A. Burnickienė. Susitikimo dalyviai klausėsi, kaip ūkio savininkas pasakojo, apie dalyvavimą LEADER programoje ir įgyvendintus projektus, susijusius su stendų apie triufelių produkciją įrengimu.
  44. 44. Aut. A. Burnickienė. Neįprasto grybo pristatymas.
  45. 45. Aut. A. Burnickienė. Ūkio savininkui R. Burnickis siūlo daryti triufelių sumuštinius su Lietuviška duona.
  46. 46. Silvain šeimos nugos manufaktūra
  47. 47. Nuo 1989 m. dviejų ūkininkų (2 broliai Silvain su žmonomis) šeimos tapo tradicinio prancūziško saldėsio – nugos gamintojais (http://www.nougat-silvain-freres.fr/) Visi ūkio savininkai turi techninį su žemdirbyste susijusį išsilavinimą, tačiau, kaip patys pripažįsta, jog reikia išmanyti nepalyginamai daugiau. Abu broliai save vadina migdolų augintojais – žemdirbiais, o kad suteiktų vertę ir prasmę tam kuo verčiasi, savo verslą integruoja į kaimo turizmą bei turistams siūlomus maršrutus. Šios manufaktūros veiklos pradžioje esminis dalykas buvo žemės ūkio diversifikacija: užauginti ir nuimti gali visi, tačiau panaudoti perdirbimą ir parduoti produktą – kur kas sudėtingiau. Šeima pradėjo auginti migdolmedžius, kitus vaismedžius ir laikyti bites nugos gaminimui reikalingo medaus gavybai. Patys šeimininkai kopinėja medų, renka derlių, nenaudoja jokių trąšų, todėl visa gaminama produkcija yra ekologiška. 30 ha plote augina ~ 8000 migdolmedžių.
  48. 48. Nuo 1880-ųjų iki 1930 m. migdolų auginama buvo daug, tačiau produkcija nebuvo panaudojama versle. Broliai Silvainai ieškojo informacijos apie savo prosenelių verslus ir pelnymąsi pragyvenimui. Kurdami naują verslo šaką daug dirbo, įtraukė į verslą ir savo šeimas (vaikai dabar dirba parduotuvėje, kur bendrauja su pirkėjais ir parduoda produkciją). Šiuo metu manufaktūroje gaminama baltoji ir rudoji nuga. Lengvai šildoma Baltoji nuga gaminama iš paskrudintų migdolų su medumi, cukraus ir kiaušinio baltymų. Vėliau masė dedama į formą, atšaldoma ir pjaustoma. Jei baltoji nuga su medum kaitinama ilgiau (150 oC/ 15 min.) – ji karamelizuojasi ir tampa švelniai rusvos spalvos. Vienu metu katile gaminama apie 90-100 kg. nugos. Per metus manufaktūra pagamina ~30 tonų šio skanaus deserto. Baltos ir karamelizuotos nugos rūšys priklauso nuo dedamų į ją priedų.
  49. 49. Nugos manufaktūros savininkai kuria naujus ir saugo senus savo produkcijos receptus. Jie turi išsaugoję ir senelės receptą. Be to dar manufaktūroje gaminas šokoladas, saldainiai. Ypač patraukliai atrodo vaisiai, mirkyti meduje. Aut. A. Burnickienė. Rudoji nuga, pagal tradicinį šeimos receptą.
  50. 50. Aut. A. Burnickienė. Savo užaugintų, mirkytų meduje vaisių ir uogų receptas taip pat yra tradicinis šeimos produktas.
  51. 51. Aut. A. Burnickienė. Techninio proceso stebėjimas specialiojoje patalpoje.
  52. 52. Aut. A. Burnickienė. Produkcijos fasavimas ir...
  53. 53. Aut. A. Burnickienė. ... produkcija jau vitrinoje.
  54. 54. Salę atvykusiųjų diskusijoms ir prezentacijoms ūkininkai įsirengę panaudodami ES paramą, kuri buvo skirta komunikacijų plėtrai bei informacijos sklaidai. Šioje salėje šeimos priima norinčius susipažinti su jų veikla (demonstruojamas informatyvus filmas), dalinasi patirtimi.
  55. 55. Nugos gamintojai taip pat dalyvavo programoje „Feder“ (en. Fonds Européen de Développement Régional). Gavus finansavimą buvo įrengtas priėmimo skyrius. Šeimos verslas paremtas istorija, šeimos tradicijomis ir perduodamas tolesnėms kartoms.
  56. 56. Jauki parduotuvėlė nuolat lankoma pirkėjų, kuriuos aptarnauja patys šeimininkai. Veiklos koordinavimas ūkininkų šeimoje plečia kompetencijas, o kompetentingi savo srities ūkininkai, puoselėjantys ir tęsiantys praeities kartų tradicijas, užtikrina tolesnę sklandžią ir patikrintą verslo sėkmę.
  57. 57. Levandinų ir levandų „Sarl Lavandes Angelvin“ūkyje
  58. 58. Angelvin Michele sveikina visus susirinkusius levandų ir levandinų ūkyje „Sarl Lavandes Angelvin“, kuris įsikūręs 600 m virš jūros lygio (augalai auginami iki 800 m virš jūros lygio).
  59. 59. Nuo seno natūraliai gamtoje augo levandos, kurios vabzdžių pagalba susikryžmino ir tokiu būdu atsirado nauja augalo rūšis – levandinas. Šiame ūkyje auginama 98 proc. levandinų. Jie turi 3 stiebus, daug žiedų, taip pat aštresnį kvapą (dėl eukaliptolio ir kamparo kiekio) ir jo esencijos gavyba yra pigesnė. Levandą sudaro vienas stiebelis su žiedais. Šis augalas, dėl mažesnio kamparo kiekio, nėra tokio aštraus kvapo, labiau delikataus, ilgai išliekančio aromato, naudojamas masažui dėl raminamojo ir atpalaiduojamojo poveikio, kvėpavimo takų ligų atveju, mažina kraujospūdį, atbaido vabzdžius, malšina įkandimų skausmą, niežulį, padeda nuo galvos skausmo. Žydėjimo laikotarpis – 7-8 mėnesiai. Tinkama augti kalkėtoje dirvoje, kur daug saulės, tačiau kai kurias rūšis tinka auginti ir smėlyje (kur yra daug silicio). Levandinų ir levandų stiebeliai sodinami kovą. Sudėtingos technikos pagalba 1 ha apsodinamas per 2 val. Kasmet reikia atsodinti po 10 ha. Visas ūkis užima ~ 80 ha. ploto.
  60. 60. Levandų nuėmimas ankščiau ir dabar. Anksčiau daug samdytų asmenų su pjautuvais pjovė ir rišo augalo stiebelius su žiedais. Nupjautus dėjo į vežimą ir atvežus į ūkį dideliais ryšuliais surištus augalus 5 vyrai mėtė į specialų katilą. Aut. A. Burnickienė. Senovinis esencijos išgavimo katilas.
  61. 61. Aut. A. Burnickienė. Mechanizuotas ritinių apdorojimas technikos pagalba. Dabar šių kvapnių augalų nuėmimas yra visiškai mechanizuotas, ritiniai taip pat apdorojami technikos pagalba. Ūkininkės vyras (ūkio savininkas), bendradarbiaujant su kitomis įmonėmis, gaminančiomis ūkio techniką, pagal asmeninius brėžinius ir pageidavimus sukonstravo ir pagamino reikalingą techniką, skirtą levandoms/levandinams sodinti, nuimti ir apdirbti. Šiuo metu turimą derliaus nuėmimo kombainą sukonstravo prieš 3 metus. Nuimtą derlių kombainas suriša dideliais ritiniais. Juos 1 žmogus technikos pagalba sudeda į katilą, 2 žmonės tą katilą uždaro (šiems darbams anksčiau reikėjo 5 žmonių).
  62. 62. Dabartinė levandų esencijos spaudimo technologija reikalauja mažai žmogiškųjų išteklių, nes yra optimaliai paremta technikos panaudojimu. Katile levandos garinamos, o garai persismelkę per augalą tampa skysčiu. Skystis atsiskiriamas ir išleidžiamas katilo apačioje. 1 katilo, kuriame telpa 5 didžiuliai augalų ritiniai garinimo produktas – 500 mg - 1 l. esencijos. Panaudoti žaliavos ritiniai žiemą naudojami kurui, tačiau vietos ūkininkai, atsižvelgdami į Europos sąjungos aplinkosaugos programų reikalavimus, tuos ritinius atiduoda perdirbti tuo užsiimančiam ūkininkui.
  63. 63. Vietos ūkininkai taip pat gauna išmokas už gamtos padarytą žalą levandų ir levandinų pasėliams. Lankytoje ūkininkų šeimoje projektinę veiklą vykdo vyras ir sūnus, pati ūkininkė rūpinasi parduotuvėle, informacijos sklaida ir bendravimu su turistais. Angelvin šeima 40 metų didmeninei prekybai pardavinėja savo gaminamas esencijas, turi 6 perdirbimo cechus. Jų ūkis yra Valensolėje, II-oje pagal mažumą seniūnijoje, tačiau joje užauginama apie 60 proc. viso Prancūzijoje gaunamos levandino produkcijos. Ūkininkai taip pat parduoda iš esencijos gaminamą muilą, sausainėlius, mėsos su levandomis konservus. Yra ir kaimyniniuose bitininkystės ūkiuose gaminamo medaus, nes bitės renka jį Angelvin šeimos levandų/levandinų laukuose, tad kaimyniniai ūkiai šio medaus duoda Angelvin šeimai, kuri savo parduotuvėlėje jį ir parduoda.
  64. 64. Aut. A. Burnickienė. Parduotuvėlėje galima nusipirkti džiovintų levandinų žiedų.
  65. 65. „Chartreuse Diffusion“ likerių gamykla
  66. 66. Vienas iš seniausių krikščionybės Carthusian vienuolynas buvo įkurtas 1084 m., jo įkūrėjas Šventasis Bruno - Kelne, Vokietijoje, gimė maždaug 1030, mokėsi Reimso universitete, vėliau tapo profesorius ir universiteto dekanas. Savo įgūdžiais ir pasišventimu kaip universiteto pedagogas jis garsėjo visoje Europoje. Vietos vyskupo Hugues prašymu Šventasis Bruno negyvenamoje srityje, Chartreuse, žinomoje kaip „dykumoje", pastatė koplyčią ir valgyklą. Malda, tyla, meditacija ir kalnų pasivaikščiojimai buvo šių vienuolių gyvenimas. Tais pačiais principais grindžiamą gyvenimą Chartreuse vienuoliai gyvena ir šiandien. Anksčiau vienuoliai rinkdavo žoles, jas džiovindavo, rūšiuodavo, ruošdavo mišinius. Žoles sudėjus į dvigubo dugno katilą, jame 80OC karštyje garų ir alkoholio pagalba būdavo išgaunamas žolelių alkolatas (spiritas). Tik vienuoliai žinojo natūralaus spirito išgavimo receptus.
  67. 67. Dabar pirmas likerio etapas, kaip ir anksčiau, prasideda vienuolyne. Tai žolelių rinkimas ir paruošimas distiliavimui. Šiuo metu vienuolynas yra kalnuose, 10 km nuo dabartinės gamyklos. Antras etapas – sudėjus žoles į katilus su 96O alkoholiu, vykdomas distiliavimo procesas, kurio metu iš katilų serpantininiais variniais (dabar neūdijančio plieno) vamzdžiais išbėga skystis. Vario indai, naudoti nuo XIX amž., šiuo metu naudojami eksperimentams. Dabar naudojami ir šiais laikas sukurti katilai. Į gamyklą atvyksta 2-3 vienuoliai, kurie iki šiol užsiima pirmuoju likerių paruošimo etapu.
  68. 68. Aut. A. Burnickienė. Distiliavimo proceso pristatymas šalia gamyklos.
  69. 69. Trečias etapas – rūsiuose vykdoma sendinimo fazė. Rūsys pastatytas 1860 m. ir po 100 metų prailgintas dar šimtą metrų. Dabar jo ilgis 165 metrai. Rūsyje statinės iš Sibiro ir Vengrijos ąžuolo, taip pat yra statinė ir Prancūzijoje augusio ąžuolo. Prie kiekvienos statines kabinama lentelė, kur V- reiškia žalią, o J- geltoną likerio spalvą, taip pat žymimas alkoholio stiprumas, statinėje esančio alkoholio kiekis, pvz. 92 HL. VO P – itin seno brandinimo likeris, kuris su amžiumi silpnėja iki 25o. Gamykloje gaminamas ir ilgaamžiškumo eleksyras, kuris turi būti lašinamas lašais ant cukraus ar medaus. Šį eleksyrą sudaro 132 žolių rūšys, o jo stiprumas siekia 69o. Gaminiai eksportuojami į 100 šalių. Kitos gamyklos yra Paryžiuje ir Ispanijoje.
  70. 70. Aut. A. Burnickienė. Likerių rūsiai driekiasi 165 metrų.
  71. 71. Aut. A. Burnickienė. Seminaro dalyviai su gamyklos atstovais.
  72. 72. Parodoje pristatytas švilpynių muziejus „LES APPEAUX RAYMOND“
  73. 73. Parodoje pristatytas švilpynių muziejus „LES APPEAUX RAYMOND“ http://www.appeaux-raymond.com/, kuris įkurtas 1860 m. Pristatytos švilpynių rūšys, kai garsas išgaunamas: 1) trinties būdu; 2) pliaukštelėjant (mažas efektas, ne melodijos); 3) burna ( tikrieji švilpukai).; Pirmosios primityviosios medžiagos – oda, virvelė, gyvulių šeriai muzikinių švilpynių gamyboje kartu su guma, metalu, plastmase, medžiu ir naudojami dabar. Visą įrangą Appeaux Raymond paveldėjo iš savo prosenelio ir naudojais ja iki šiol. Prosenelis eilę metų gamtoje klausydavosi paukščių, žvėrių garsų. Jis pastebėjo, kad vienam gyvūnui gali būti būdingi keli garsai, priklausomai nuo situacijos (poravimasis, išgąstis ir pan.).
  74. 74. Aut. A. Burnickienė. Visą įrangą Appeaux Raymond paveldėjo iš savo prosenelio ir naudojais ja iki šiol.
  75. 75. Vietos veiklos grupės „GAL LEADER Ventoux“ prisistatymas
  76. 76. Nuoroda: http://www.smaemv.fr/le-programme-europeen-leader/l- equipe Prancūzijos vietos veiklos grupė, panašiai kaip Trakų krašto VVG, turi 52 narius, kurie dalyvauja organizacijos valdyme. Nariai yra seniūnijų, savivaldos institucijų atstovai, verslininkai, o Lietuvoje svarbiausios yra bendruomenės (50proc. VVG narių) ir tik tada – savivaldos atstovai ir verslininkai. Projektų pareiškėjais skirtingai nei Lietuvoje gali būti vaikų darželiai, mokyklos, mokyklos moksleivių grupės, mokyklos kavinės, bažnyčios administracija, seniūnija, policija, kitos kavinės ar vietos verslininkai, o gyventojai - vietinės bendruomenės yra projekto rezultatų naudos gavėjai. Projektuose nėra įnašo savanorišku darbu, o kiekvienas atliktas darbas yra apmokamas. Lietuvoje kitaip – bendruomenė už administravimą atlygio negauna, turi samdytis kitus asmenis, įmones. Savanoriškas, neatlygintinas darbas yra savaime suprantamas dalykas, dėl to patys savanoriai dėl to dažnai būna nepatenkinti.
  77. 77. Prancūzija viešina savo paslaugas ir lankomus objektus. Daugiausia vietos projektų paraiškų teikiama dėl maršrutų sudarymo, objektų (stendų įrengimai, rodyklės ir pan.) ir paslaugų (reklaminiai leidiniai, įrengimai, internetinės svetainės) viešinimo viešųjų erdvių sutvarkymo, infrastruktūros įrengimo. Taip pat remiami projektai skatinantys bei ugdantys gyventojų ekologinį sąmoningumą ir atsakomybę (anglies ir transporto), puoselėjantys biologinę įvairovę, švietimo vertybes, turintys socialinį poveikį, teikiantys vietai ekonominę naudą. Lietuvoje taip pat remiami įvairūs projektai, priklausomai nuo strategijos, kurią rengia vietos veiklos grupės. Prancūzijoje strategijas rengia valdžios atstovai. Su Trakų krašto kultūros ir amatų asociacija Prancūzijos vietos veiklos grupę (GAL LEADER Ventoux) siela turizmas bei kulinarinio paveldo puoselėjimas, populiarinimas. Dėl to nutarta ateityje bendradarbiauti dalinantis patirtimi, plėtojant organizacijų narių tarpusavio bendradarbiavimą.
  78. 78. Aut. A. Burnickienė. GAL LEADER Ventoux dalinasi patirtimi.
  79. 79. Švilpynės buvo kuriamos nuo 1-2 metų iki 10 metų. Kiekvienu atveju švilpynės gamybai skirtingai naudojamos įranga ir medžiagos, pvz. jei tai metalas, turi būti jam skirta lankstymo forma, gal būt naudojamas suvirinimo apartas, jis cinkuojamas ar nikeliuojamas ir pan. Pagaminus švilpynę ji gali švilpti visai kitaip negu reikia, todėl procesas analizuojamas ir vėl viskas pradedama nuo pradžių. Appeaux Raymond pademonstravo kielės, kurapkos, dagilio, raudongurklės, juodosios meletos, gegutės, kėkšto, putpelės, jarubės, slankos, perkūno oželio, tilviko, pempės ir kt. garsus.
  80. 80. Aut. A. Burnickienė. Kiekvienas dalyvis buvo supažindintas su švilpynių gaminimo technologija.
  81. 81. Projekto rezultatai: • 1. Tarptautinis kaimo plėtros dalyvių bendradarbiavimas ugdant įgūdžius kaimo turizmo kulinarinio ir kultūrinio paveldo kontekste. • 2. Tarptautinio renginio – informacinių-teminių susitikimų, organizavimas užsienio partnerio patalpose, Prancūzijoje; renginio metu sudarytos sąlygos informuoti, pristatyti apie Trakų rajono kultūrinio, kulinarinio turizmo plėtojimą, pasisemti Prancūzijos kaimo plėtros dalyvių patirties šioje srityje. • 3. Išleista informacinė medžiaga – CD. • 4. Informacijos apie tarptautinį bendradarbiavimą sklaida.
  82. 82. Išvados dėl įgytų žinių, informacijos panaudojimo • Užmegztas bendradarbiavimas su Prancūzijos VVG. • Įvykę 8 teminiai susitikimai, 1 paroda. • Aplankyti 9 objektai (kaimo vystymo projektų pavyzdžių). • Suderinta pozicija dėl bendradarbiavimo projekto tarp VVG sričių ir tolesnių bendradarbiavimo projekto veiksmų. • Atsivežta informacinė medžiaga ir leidiniai.
  83. 83. Dėkojame už dėmesį !

Teminio - informacinio susitikimo pristatymas 2011

Views

Total views

7,440

On Slideshare

0

From embeds

0

Number of embeds

5,970

Actions

Downloads

0

Shares

0

Comments

0

Likes

0

×