Trys Trakų rajono bendruomenės sėmėsi patirties Austrijos regione
1. Trys Trakų rajono bendruomenės
sėmėsi patirties Austrijos
regione
Jungtinė kaimų bendruomenė „Užugiriai“ Užugirių
seniūnaitiją vienijanti, didelį dėmesį skirianti gyvenamosios
aplinkos gražinimui, infrastruktūros gerinimui, „Genius loci“
( lot. – vietos dvasia) kūrimui.
Gyventojų aktyvumo, pastangų dėka Būdų kaimo kryžkelėje
pastatytas akmeninis Švč. Mergelės Marijos koplytstulpis,
įgyvendinami projektai: „Trakų rajono Būdos kaimo nuotekų
ir vandens tiekimo sistemos statyba”, vietos ir tarptautiniai
bendradarbiavimo projektai, skatinantys bendruomenės
kompetencijų plėtrą. Bendruomenės kaimų apylinkėse
sukurta reikšminga tiek Trakams, tiek visai Lietuvai papuošta
skulptūromis erdvė – Angelų kalva, kur ne tik puoselėjamas
lietuvių tautinis kultūrinis paveldas, bet ir populiarinamos
krikščioniškosios vertybės.
Jungtinė kaimų bendruomenė „Užugiriai“
Kodas: 301730514
Adr. Būdos k., Trakų sen., Trakų r., LT-21102
El.paštas uzugiriai@yahoo.com
Svetainė http://www.uzugiriai.lt
Pirm. Dominyka Dubauskaitė Kairevičienė, tel. +370 698 27197
Trakų rajono Valų kaimo bendruomenė „Neris“
įsikūrusi Neries regioninio parko pradžioje, kur plati upė
vingiuodama skalauja mitologinius akmenis, vaizdingas kalvas
šalia Stirnių piliakalnio.
2. Bendradarbiaudama su valstybės institucijomis, bendruo-
menė atstovauja savo narių interesams, telkia juos bendrai
veiklai, ieško tinkamiausių sprendimų ekonominei ir socialinei
gerovei kelti, rūpinasi saugia, patogia gyvenamąja aplinka,
puoselėja dvasines vertybes. Bendruomenėje yra daug
menine ir kultūrine veikla užsiimančių žmonių – amatininkų,
tautodailininkų, muzikantų, šokėjų. Kasmet bendruomenė
rengia Valų kaimo šventę su sportinėmis žaidynėmis, turgeliu,
vaikų kiemu, koncertu, tradicine sriuba ir šokiais prie laužo
iki paryčių. Prie Stirnių piliakalnio rengiama tradicinė Rasos
šventė, taip pat organizuojami įvairūs amatų ir kulinariniai
mokymai. Vasarą kaimo vaikai laiką leidžia dienos stovykloje.
Trakų rajono Valų kaimo bendruomenė „Neris“
Kodas 302500466
Adr. Valų k., Lentvario sen., Trakų r., LT- 1401
El.paštas scitiene.elbieta@gmail.com
Svetaine http://www.valai.lt
Pirm. Elžbieta Ščitienė tel. +370 683 42299
Aukštadvario bendruomenė įkurta 2002 metais. Ją
subūrė aktyvūs aukštadvariečiai. Ši organizacija atstovauja
vietos gyventojų interesams, saugo ir puoselėja dvasines is-
torines vertybes, šio krašto tradicijas ir unikalią gamtą. Ji
taip pat siekia skatinti savivaldos plėtrą ir bendruomenės
demokratėjimą, rūpinasi seniūnijos aplinkotvarka ir gyventojų
gerove, kuria saugią ir patogią gyvenamąją aplinką. Kasmet
Aukštadvario bendruomenės nariai organizuoja gražiausios
sodybos rinkimus, švenčia Užgavėnes, Joninių šventes, kuria
savas tradicijas.
Aukštadvario bendruomenė
Kodas 181629799
Adr. Technikumo g.1, Aukštadvaris, Aukštadvario sen., Trakų r.,
LT-21254
El.paštas aukstadvariobendruomene@gmail.com
Svetainė http://www.aukstadvaris.lt/
Pirm. Janė Stadalnykienė, tel. +370 618 12811
3. LEADER programos pagalba viešinama regiono savybių
visuma, pagal kurią jis yra atpažįstamas, atskiriamas nuo
kitų, tai - turizmas, gamta ir atsinaujinanti energija
Trakų rajono bendruomenių atstovai su Seminaro dalyvių prisistatymas
Austrijos partneriais Kasten savivaldybėje, Austrijoje
D.Mockevičiaus nuotr. D.Mockevičiaus nuotr.
ELSBEERE WIENERWALD regionas yra tarp dviejų didelių mies-
tų, negalinčių dalyvauti LEADER programoje, tačiau įtakojančių
šį regioną. Vakarinėje ELSBEERE WIENERWALD regiono dalyje
labiau išvystytas žemės ūkis, kaimai, o šiaurinė orientuota į
paslaugas. Ieškoma galimybių, kaip parduoti žmogaus sukurtus
produktus. Didelė šio regiono gyventojų dalis dirba miestuose,
o savo gyvenamojoje vietoje tik nakvoja. Nežiūrint į tai, kad per
ELSBEERE WIENERWALD regioną driekisi keliai, jungiantys
Vieną ir kitą didelį miestą, šis regionas turi savo išskirtinį veidą.
Šalia puikuojasi saugomas Vienos miškas, iš kitos pusės auga
ypatingi medžiai – šermukšniai. Kiekvienas regiono miestelis,
kaip ir šis, turi savo veiklos strategiją: jei geros žemės, kaip
Neulengbache, vystomas žemės ūkis, kur derlingumas prastas
– „stambinamos“ mažos įmonės, vystomas paslaugų sektorius.
Visokiais būdais siekiama aktyvinti veiklas, kurti darbo vietas,
kad žmonės neišskiletų kitur gyventi.
ELSBEERE WIENERWALD regione yra 30 000 gyventojų, veikia
11 bendruomenių, kurių aktyvumas priklauso nuo žmogiškųjų
išteklių. Kiekvienas narys kasmet moka 2,3 EUR , kaip savo indėlį
į įgyvendinamus projektus. Vieno bendruomenės nario metinis
2,3 EUR mokestis atneša 13 EUR, t.y. kuo daugiau gyventojų,
tuo daugiau lėšų galima pritraukti į regioną.
4. Bendruomenės centrą pristato meras Martin
Michalitsch
Eichengrabeno miestelio (gyv. sk. 4400), kuriame nėra indus-
trijos, gyventojai dirba Vienoje, tačiau jis labai tinkamas poilsiui.
Ir čia visos veiklos organizuojamos, kad būtų pritraukta kuo
daugiau poilsiautojų į šią vietą. Miestelyje yra bendruomenės
namai su kavine, automobilių stovėjimo aikštele, parku, baž-
nyčia, vaikų žaidimo aikštele, Vienos miško muziejumi, kuria-
Böheimkirchen savivaldybėje šalia bendruomenės namų (A.Kazakevičiūtės nuotr.)
me organizuojami kelių dienų seminarai. Bendruomenės
1
centras – Pasyvus namas, minimaliai naudojantis energiją.
Vienintelis dalykas už ką mokama – šaltas vanduo. Centre yra
kolonėlė elektromobiliams, 2 elektros dviračiai. Daugiausia
šiuo regionu domisi olandų turistai.
1
Pasyvusis namas (vok. Passivhaus) - pastatas (paprastai - gyvenamasis
namas), kurio šildymo ar vėsinimo energetinės sąnaudos yra minimalios
(maždaug apie 10 % įprastinių šiuolaikinių pastatų sąnaudų). Pasyviųjų
namų konstrukcija siejama su griežtu, gerai apgalvotu, vokiškuoju
Passivhaus standartu pastatų energijos vartojimo efektyvumui pagerinti
( šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Pasyvus_namas, 2011-11-09)
5. Paslaugų, produktų marketingui būtinos
sąlygos
• geros kokybės nuotraukos, kurių dėka gaunama
maksimaliai informacijos: ji atspindi istoriją, pabrėžia gyvenimo
džiaugsmą (šeimą, vaikus).
• tautiniai rūbai;
• reklamuojamas produktas (butelis, medis) turi atkreipti
turistų dėmesį, sudominti ir skatinti pirkti tą produktą,
pritraukti į regioną turistų.
Kuriant reklamą, reikalingi žmonės, rašantys tekstus.
Austrijoje yra turizmo asociacijos, kurios pateikia reikiamą
informaciją, tinkamą ir tikslią, būdingą tik tam regionui, pvz.:
šiam regionui būdingi šermukšniai ir Vienos miškas, todėl
reklamos turi būti labai daug:
• informatyvūs plakatai visam regione;
• vietos moksleivių įtraukimas į įvairius konkursus
(fotoreportažų ir kt. )
• akcijų organizavimas, pvz.: medžių sodinimas įv.
vietovėse, medelių krikštatėvių rinkimai (sumokama už medį,
rėmėjai gauna sertifikatą, kad yra medžio draugai).
• paslaugų paketai turistams su kokybės ženklais (išky-
los pėsčiomis, muziejai ir pan.)
• rengiami žemėlapiai, o kad verslininkai atsirastų
žemėlapyje, moka 350 EUR. Tai padengia dalį išlaidų ir padeda
pritraukti papildomų lėšų.
• tradiciniai renginiai, šventės, žygiai, pvz.: rugsėjo pa-
baigoje rengiama miško diena, pirmas gegužės sekmadienis
– šermukšnio diena.
• turizmo atstovas, pardavinėjantis paketus 50 000
tiražu. Laukiama, kad būtų grįžtamasis ryšys ir žmonės pradės
važiuoti į regioną.
Labai svarbu suvokti savo tautinį identitetą: kas auga,
kodėl auga ir ką galima iš to padaryti. Žmonės turi
patikėti tuo, ką daro.
6. Egon Schiele identitetas: tapyba,
gamta ir E. Schiele namas
Egon Schiele, (1890 - 1918) austrų tapyto-
jas, Gustavo Klimto globotinis. Darbai pasi-
žymėjo intensyvumu, buvo sukurta daug
menininko autoportretų. Ankstyvą ekspres-
ionizmą rodo darbuose dažna kūno formų
ir išraiškingų linijų tapyba. Dailininko
vardas naudojamas Neulengbach miestelio,
kuriame jis gyveno, tautiniam identitetui
sukurti. Pvz.: jo paveikslų paroda turistams
pritraukti, o kad pasiūlymas taptų maršrutu,
įtraukiami šermukšniai (produktai, kaimo
turizmo sodyba). Taip kuriamas kelių dienų
maršrutas. Šiuo metu sumanyta į paslaugų
paketą įtraukti ir elektrodviračius. Dėl to vie-
tos veiklos grupė rengia projektą, kviečia da-
lyvauti verslininkus: tikimasi, kad verslinin-
kai įsigys iki 20 dviračių (vieneto kaina ~ 2000
EUR). VVG dirba, kad verslininkų paslaugos
būtų pasiūloje, o projektui, kuris skatins
naudoti elektrodviračius reikalingas 30-50
proc. bendrafinanasvimas. Anot strategijos
įgyvendinimo vadovo M. Zawichowski, sun-
kiausias vietos veiklos grupės įgyvendinamų
projektų uždavinys – politikos ir kapitalo
suderinimas.
Projektu reklamuojant maršrutą svarbus
šriftas, kokiu rašė, pats E.Schiele – taip
sukuriamas vietos ženklas – logotipas.
Kadangi dailininkas dėl tapytų nuogybių
buvo uždarytas, paroda surengiama, kur
jis buvo kalinamas. Įtraukiamas mokslas:
mokslininkams pasiūloma išanalizuoti,
kodėl 1912 m., kalėdamas vienutėje, nupiešė
ryškų tašką ant lovos. Yra versijų, kad tai
yra apelsinas, kurį atnešė jį lankęs žmogus.
Prašoma paramos ir iš verslininkų. Šie
skirstomi į pagrindinius rėmėjus (remia
10 000 EUR) ir rėmėjus (remia 3000 EUR).
7. Energijos gavimo koncepcija
Austrai už energetinius išteklius nenori mokėti kitom
dujas, naftą, kitą kurą tiekiančioms šalims, todėl iki 2020
m. numatyta 100 proc. naudoti atsinaujinančius energijos
šaltinius. Tuo tarpu Lietuvoje 2020 m. planuojama pasiekti 23
proc. Šiuo metu šalyje yra elektrinių, kur, naudojant biomasę,
gaminama elektra, o ant kiekvieno gyvenamojo namo stogo
yra saulės kolektoriai, elektros baterijos. Gyventojai naudojasi
programomis, skatinančiomis gyventojus statytis elektros ir
šilumos įrenginius, naudojančius natūralius energijos šalti-
nius (saulę, orą, vėją ir pan.). Įstatymu bandoma suderinti,
kad gyvenamajam namui, negaunančiam jokių pajamų, galima
būtų gauti 40 proc. paramos sumos, įrengiant alternatyvius
energijos gavybos šaltinius, o jei savininkas nori parduoti
perteklių – reikia įsirengti savo lėšomis.
Pagal atliktus paskaičiavimus už energetinius išteklius kitoms
šalims yra išleidžiama 16,6 mln. EUR, o 2020 m. naudojant
100 proc. savo atsinaujinančių energijos šaltinių energiją, bus
išleidžiama 6,6 mln. EUR.
Įgyvendinami projektai ir su vėjo malūnais. Šiuo metu dirbama
su gyvenamosiomis vietovėmis, kur renkamos lėšos apsimo-
kėti planavimo dokumentams, statyti vėjo malūnus, o paramos
bus prašoma iš ES.
Bendruomenės lankosi bio dujų elektrinėje A. Kazakevičiūtės nuotr.
8. Biodujų elektrinė
HABERT Smitas, inžinierius-ekspertas, biodujų elektrinės sa-
vininkas nuo 1990 užsiima alternatyviąja energija. Nuo 1995 m.
organizavęs elektrinės statymo darbus, 1997 m. pradėjo veiklą.
Elektrinė aptarnauja 500 namų ūkių. Ši sistema išpopuliarėjo,
kai 1978 m. Austrijoje vykusio referendumo metu žmonės
nusprendė, kad atominės elektrinės nereikia.
Technologija: Anksčiau atliekas maitino kiaulėms, dabar
perdirba į elektros
energiją. Žemės plo-
tas, kuriame stovi
elektrinė – 45 ha, pati
elektrinė užima 1,19
ha, perdirbama 950
tonų likučių, paga-
minama 42 mln. kWh.
Elektrinę aptarnauja
22 darbuotojai, iš
kurių 16 vairuotojų,
4 dirbantys nepilną
darbo dieną. Atliekos
specializuotu trans-
Bio dujų elektrinės technologiniai įrenginiai portu surenkamos iš
D.Mockevičiaus nuotr. Vienos kavinių, kurios
jas kaupia konteineriuose. Atvežti ir ištuštinti konteineriai
plaunami, dezinfekuojami, o atliekos smulkinamos, surenkami
aliejaus likučiai. Vėliau atliekos verdamos, paliekamos fer-
mentuotis, kad greičiau supūtų. Dviejų įrenginių, kuriuose tai
vyksta, tūris – 150 m3. Fermentacijos temperatūra talpoje –
38-50oC laipsnių. O 1500m3 talpoje fermentacija vyksta dar
60 d. Dujos pereidamos per spec. įrangą verčiamos į elektrą.
Kas liko pagaminus du-jas – išvežama į laukus, tręšiami ~ 300
ha plotai. Procesas val-domas kompiuterio pagalba iš spec.
patalpos.
Verslo atsipirkimas: Šiuo metu 14 metų veikianti biodujų
elektrinė 10 metų buvo nuostolinga, o pastarieji 4 jau yra pelno
metai. Austrijoje tokios biodujų elektrinės yra: 7 privačios, 7
valstybinės, kurių veiklą subsidijuoja valstybė.
Žmogus – atliekos- dujos - laukai – derlius – duona - žmogus-
elektra.
9. Kaimo turizmo sodyba
2007 m. įkurta sąjunga, kuri rūpinasi naujų šermukšnių
medžių sodinimu.
Sodybos savininkai – šeima: 2 vaikai mokosi, vyras dirba,
moteris ūkininkauja.
Šalia Vienos miško augantys šermukšniai pavasarį pui-kuojasi
baltais žiedais, rudenį – keičiančiais spalvą lapais. Medis auga
lėtai – pirmieji vaisiai gaunami, kai medžiams būna apie 20
metų. Uogas labai mėgsta paukščiai, medžio žievė iki 30 metų
būna lygi, vėliau sluoksniuojasi. Jų yra per 40 rūšių, kaimo
turizmo sodyboje auga keturios:
Sorbus aucuparia – paprastasisi šermukšnis
Sorbus aria – miltingasisi šermukšnis
Sorbus domestica – naminis šermukšnis
Sorbus torminalis – grūstinis šermukšnis
Iš šermukšnio uogų gaminami šie produktai: sultys,
džiovinti vaisiai su medumi, saldainiai. Mediena naudojama
instrumentams, ratams, rateliams.
10. Kaimo turizmo sodybos šeimininkė Kaimo bendruomenės
pristato šermukšnio produktus mokosi šermukšnių rinkimo
A. Kazakevičiūtės nuotr. D.Mockevičiaus nuotr.
Maišeliai, DVD, plakatai reikalingi produktų viešinimui. Iš
LEADER projekto lėšų ūkininkai įsigijo etiketes, pakuotes,
plakatus, siekdami pateikti produktus potencialiems varto-
tojams. Taip pat dalyvavo projekte „GENUS REGION“, kurio
rezultatas – Austrijos regiono skonis – ne masinės gamybos.
Skonio kokybė vadinama „SLOW FOOD“ ( vert. iš angl. lėtai
pagaminamas maistas)
Nepakanka sukurti produkto, reikia jį paleisti į rinką.
LEADER pagalba kaime veikiantys verslininkai mokomi pateik-
ti savo produktą, dirbti su juo.
Turizmas, turizmo marketingas ir kaip pritraukti turistus
į regioną? Kaip saugoti žemę, gamtą ir gauti pinigus?
Marketingo komponentai: personalas, valdymas, reklama,
darbas su visuomene, kokybės sistema, 3 metai veiklos.
11. Žemės ūkio kolegija Pyhroje
Mokykloje mokosi 150 mokinių. 165 ha teritoriją užima:
70 proc. miškas, 15 proc. pievos, 15 proc. dirbamoji žemė.
Mokymosi trukmė – 3 metai.
Studijas sudaro teorija ir praktika, bandomoji/eksperimentinė
veikla.
Mokoma tik to, ką galimą panaudoti gyvenime.
Pagaminami produktai naudojami mokykloje, parduodami
kaimo gyventojams, tai: varškė, sūris, sūreliai, jogurtai su įv.
priedais (kriaušės, imbieras, kmynai, gvazdikėliai, kt. džiov.
vaisiai). Mokinių gaminamas ir obuolių sidras, anot mokyklos
direktoriaus, taip ugdomos jaunimo alkoholio vartojimo
tradicijos, kultūra.
Mokiniai rengia produktų gamybos pristatymus: vieną kartą
per mėnesį organizuojami mokymai, kaip kepti kaštonus,
tradicinį meduolį.
Produktai parduodami parduotuvėje, kuri veikia vieną kartą
per savaitę ir tai tik 3 val. Čia galima įsigyti ir Kamemberto
su abrikosais. Parduotuvėje produktus gali parduoti ir 18
kaimyninių ūkių savininkai, jų prekės: saldumynai, vynas,
duona ir pan.
Mokykla organizuoja 3-4 d. seminarus kaimo plėtros daly-
viams.
Mokykloje auginami kalėdiniai medeliai, sodinami bandomieji
karklų laukai.
Mokykloje naudojama technika: traktoriai, keltuvai, kulti-
vatoriai, senesnė jų – mokyklos nuosavybė, naujesnė – gamintojų
duota, neatlygintinai naudojama technika. Įgudę naudotis
nauja technika ir studijas baigę mokiniai nori tokią ir įsigyti.
Technikos skyriuje remontuojama mokyklos technika, galima
remontuoti asmeninius automobilius, mokant už medžiagas ir
priemones. Įranga perkama kasmet, sena parduodama, daž-
niausia mokinimas.
Gauti įrengimų, technikos, padaryti mokyklą patrauklia –
mokyklos vadovybės rūpestis. Formuojama ir tautinė savimonė,
organizuojamos derliaus šventės, tautinių rūbų diena.
Ne daugiau kaip 35 kiaulės atvirame ore, kurioms per 4
metus neprireikė veterinaro, vyksta nuolatinė kaita: vienos
skerdžiamos, kitos papildomos (perkami ~ 30 kg. paršeliai) Per
dieną priauginama ~ 70g. , auginama iki 100 kg. Šėrimas: 1
kg svorio – 2,5-3 kg mišinio. Baltų kiaulių mėsa liesa, deglų
12. Žemės ūkio kolegija atvira 3 ūkininkams, kurie čia augina 220 karvių
A. Kazakevičiūtės nuotr.
riebesnė. Jų lašiniai rūkomi.
Įprastas vieno ūkininko tvartas apie 40 karvių, tvarkomas
tris kartus per dieną. Problema, kad ūkininkų palikuonys
nenori perimti ūkių ir jie žlunga. Išeitis, kai kooperuojasi keli
ūkininkai, pvz. 12 metų 3 ūkininkai augina 220 karvių. Viena
karvė duoda 40 l / dieną.
Prie žemės ukio kolegijos, Phyra
D.Mockevičiaus nuotr.