SlideShare una empresa de Scribd logo
1 de 12
Descargar para leer sin conexión
Trys Trakų rajono bendruomenės
      sėmėsi patirties Austrijos
                            regione




Jungtinė kaimų bendruomenė „Užugiriai“ Užugirių
seniūnaitiją vienijanti, didelį dėmesį skirianti gyvenamosios
aplinkos gražinimui, infrastruktūros gerinimui, „Genius loci“
( lot. – vietos dvasia) kūrimui.
Gyventojų aktyvumo, pastangų dėka Būdų kaimo kryžkelėje
pastatytas akmeninis Švč. Mergelės Marijos koplytstulpis,
įgyvendinami projektai: „Trakų rajono Būdos kaimo nuotekų
ir vandens tiekimo sistemos statyba”, vietos ir tarptautiniai
bendradarbiavimo projektai, skatinantys bendruomenės
kompetencijų plėtrą. Bendruomenės kaimų apylinkėse
sukurta reikšminga tiek Trakams, tiek visai Lietuvai papuošta
skulptūromis erdvė – Angelų kalva, kur ne tik puoselėjamas
lietuvių tautinis kultūrinis paveldas, bet ir populiarinamos
krikščioniškosios vertybės.

       Jungtinė kaimų bendruomenė „Užugiriai“
                     Kodas: 301730514
        Adr. Būdos k., Trakų sen., Trakų r., LT-21102
               El.paštas uzugiriai@yahoo.com
              Svetainė http://www.uzugiriai.lt
Pirm. Dominyka Dubauskaitė Kairevičienė, tel. +370 698 27197


Trakų rajono Valų kaimo bendruomenė „Neris“
įsikūrusi Neries regioninio parko pradžioje, kur plati upė
vingiuodama skalauja mitologinius akmenis, vaizdingas kalvas
šalia Stirnių piliakalnio.
Bendradarbiaudama su valstybės institucijomis, bendruo-
menė atstovauja savo narių interesams, telkia juos bendrai
veiklai, ieško tinkamiausių sprendimų ekonominei ir socialinei
gerovei kelti, rūpinasi saugia, patogia gyvenamąja aplinka,
puoselėja dvasines vertybes. Bendruomenėje yra daug
menine ir kultūrine veikla užsiimančių žmonių – amatininkų,
tautodailininkų, muzikantų, šokėjų. Kasmet bendruomenė
rengia Valų kaimo šventę su sportinėmis žaidynėmis, turgeliu,
vaikų kiemu, koncertu, tradicine sriuba ir šokiais prie laužo
iki paryčių. Prie Stirnių piliakalnio rengiama tradicinė Rasos
šventė, taip pat organizuojami įvairūs amatų ir kulinariniai
mokymai. Vasarą kaimo vaikai laiką leidžia dienos stovykloje.

    Trakų rajono Valų kaimo bendruomenė „Neris“
                       Kodas 302500466
        Adr. Valų k., Lentvario sen., Trakų r., LT- 1401
             El.paštas scitiene.elbieta@gmail.com
                 Svetaine http://www.valai.lt
         Pirm. Elžbieta Ščitienė tel. +370 683 42299




Aukštadvario bendruomenė įkurta 2002 metais. Ją
subūrė aktyvūs aukštadvariečiai. Ši organizacija atstovauja
vietos gyventojų interesams, saugo ir puoselėja dvasines is-
torines vertybes, šio krašto tradicijas ir unikalią gamtą. Ji
taip pat siekia skatinti savivaldos plėtrą ir bendruomenės
demokratėjimą, rūpinasi seniūnijos aplinkotvarka ir gyventojų
gerove, kuria saugią ir patogią gyvenamąją aplinką. Kasmet
Aukštadvario bendruomenės nariai organizuoja gražiausios
sodybos rinkimus, švenčia Užgavėnes, Joninių šventes, kuria
savas tradicijas.

               Aukštadvario bendruomenė
                       Kodas 181629799
Adr. Technikumo g.1, Aukštadvaris, Aukštadvario sen., Trakų r.,
                           LT-21254
        El.paštas aukstadvariobendruomene@gmail.com
             Svetainė http://www.aukstadvaris.lt/
        Pirm. Janė Stadalnykienė, tel. +370 618 12811
LEADER programos pagalba viešinama regiono savybių
   visuma, pagal kurią jis yra atpažįstamas, atskiriamas nuo
     kitų, tai - turizmas, gamta ir atsinaujinanti energija




Trakų rajono bendruomenių atstovai su       Seminaro dalyvių prisistatymas
Austrijos partneriais                       Kasten savivaldybėje, Austrijoje
                    D.Mockevičiaus nuotr.                   D.Mockevičiaus nuotr.

    ELSBEERE WIENERWALD regionas yra tarp dviejų didelių mies-
    tų, negalinčių dalyvauti LEADER programoje, tačiau įtakojančių
    šį regioną. Vakarinėje ELSBEERE WIENERWALD regiono dalyje
    labiau išvystytas žemės ūkis, kaimai, o šiaurinė orientuota į
    paslaugas. Ieškoma galimybių, kaip parduoti žmogaus sukurtus
    produktus. Didelė šio regiono gyventojų dalis dirba miestuose,
    o savo gyvenamojoje vietoje tik nakvoja. Nežiūrint į tai, kad per
    ELSBEERE WIENERWALD regioną driekisi keliai, jungiantys
    Vieną ir kitą didelį miestą, šis regionas turi savo išskirtinį veidą.
    Šalia puikuojasi saugomas Vienos miškas, iš kitos pusės auga
    ypatingi medžiai – šermukšniai. Kiekvienas regiono miestelis,
    kaip ir šis, turi savo veiklos strategiją: jei geros žemės, kaip
    Neulengbache, vystomas žemės ūkis, kur derlingumas prastas
    – „stambinamos“ mažos įmonės, vystomas paslaugų sektorius.
    Visokiais būdais siekiama aktyvinti veiklas, kurti darbo vietas,
    kad žmonės neišskiletų kitur gyventi.
    ELSBEERE WIENERWALD regione yra 30 000 gyventojų, veikia
    11 bendruomenių, kurių aktyvumas priklauso nuo žmogiškųjų
    išteklių. Kiekvienas narys kasmet moka 2,3 EUR , kaip savo indėlį
    į įgyvendinamus projektus. Vieno bendruomenės nario metinis
    2,3 EUR mokestis atneša 13 EUR, t.y. kuo daugiau gyventojų,
    tuo daugiau lėšų galima pritraukti į regioną.
Bendruomenės centrą pristato meras Martin
                      Michalitsch
    Eichengrabeno miestelio (gyv. sk. 4400), kuriame nėra indus-
    trijos, gyventojai dirba Vienoje, tačiau jis labai tinkamas poilsiui.
    Ir čia visos veiklos organizuojamos, kad būtų pritraukta kuo
    daugiau poilsiautojų į šią vietą. Miestelyje yra bendruomenės
    namai su kavine, automobilių stovėjimo aikštele, parku, baž-
    nyčia, vaikų žaidimo aikštele, Vienos miško muziejumi, kuria-




Böheimkirchen savivaldybėje šalia bendruomenės namų (A.Kazakevičiūtės nuotr.)
    me organizuojami kelių dienų seminarai. Bendruomenės
                               1
    centras – Pasyvus namas, minimaliai naudojantis energiją.
    Vienintelis dalykas už ką mokama – šaltas vanduo. Centre yra
    kolonėlė elektromobiliams, 2 elektros dviračiai. Daugiausia
    šiuo regionu domisi olandų turistai.
    1
     Pasyvusis namas (vok. Passivhaus) - pastatas (paprastai - gyvenamasis
    namas), kurio šildymo ar vėsinimo energetinės sąnaudos yra minimalios
    (maždaug apie 10 % įprastinių šiuolaikinių pastatų sąnaudų). Pasyviųjų
    namų konstrukcija siejama su griežtu, gerai apgalvotu, vokiškuoju
    Passivhaus standartu pastatų energijos vartojimo efektyvumui pagerinti
      ( šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Pasyvus_namas, 2011-11-09)
Paslaugų, produktų marketingui būtinos
                    sąlygos

•      geros kokybės nuotraukos, kurių dėka gaunama
maksimaliai informacijos: ji atspindi istoriją, pabrėžia gyvenimo
džiaugsmą (šeimą, vaikus).
•      tautiniai rūbai;
•      reklamuojamas produktas (butelis, medis) turi atkreipti
turistų dėmesį, sudominti ir skatinti pirkti tą produktą,
pritraukti į regioną turistų.
Kuriant reklamą, reikalingi žmonės, rašantys tekstus.
Austrijoje yra turizmo asociacijos, kurios pateikia reikiamą
informaciją, tinkamą ir tikslią, būdingą tik tam regionui, pvz.:
šiam regionui būdingi šermukšniai ir Vienos miškas, todėl
reklamos turi būti labai daug:
•      informatyvūs plakatai visam regione;
•      vietos moksleivių įtraukimas į įvairius konkursus
(fotoreportažų ir kt. )
•      akcijų organizavimas, pvz.: medžių sodinimas įv.
vietovėse, medelių krikštatėvių rinkimai (sumokama už medį,
rėmėjai gauna sertifikatą, kad yra medžio draugai).
•      paslaugų paketai turistams su kokybės ženklais (išky-
los pėsčiomis, muziejai ir pan.)
•      rengiami žemėlapiai, o kad verslininkai atsirastų
žemėlapyje, moka 350 EUR. Tai padengia dalį išlaidų ir padeda
pritraukti papildomų lėšų.
•       tradiciniai renginiai, šventės, žygiai, pvz.: rugsėjo pa-
baigoje rengiama miško diena, pirmas gegužės sekmadienis
– šermukšnio diena.
•      turizmo atstovas, pardavinėjantis paketus 50 000
tiražu. Laukiama, kad būtų grįžtamasis ryšys ir žmonės pradės
važiuoti į regioną.



  Labai svarbu suvokti savo tautinį identitetą: kas auga,
    kodėl auga ir ką galima iš to padaryti. Žmonės turi
                   patikėti tuo, ką daro.
Egon Schiele identitetas: tapyba,
       gamta ir E. Schiele namas
Egon Schiele, (1890 - 1918) austrų tapyto-
jas, Gustavo Klimto globotinis. Darbai pasi-
žymėjo intensyvumu, buvo sukurta daug
menininko autoportretų. Ankstyvą ekspres-
ionizmą rodo darbuose dažna kūno formų
ir išraiškingų linijų tapyba. Dailininko
vardas naudojamas Neulengbach miestelio,
kuriame jis gyveno, tautiniam identitetui
sukurti. Pvz.: jo paveikslų paroda turistams
pritraukti, o kad pasiūlymas taptų maršrutu,
įtraukiami šermukšniai (produktai, kaimo
turizmo sodyba). Taip kuriamas kelių dienų
maršrutas. Šiuo metu sumanyta į paslaugų
paketą įtraukti ir elektrodviračius. Dėl to vie-
tos veiklos grupė rengia projektą, kviečia da-
lyvauti verslininkus: tikimasi, kad verslinin-
kai įsigys iki 20 dviračių (vieneto kaina ~ 2000
EUR). VVG dirba, kad verslininkų paslaugos
būtų pasiūloje, o projektui, kuris skatins
naudoti elektrodviračius reikalingas 30-50
proc. bendrafinanasvimas. Anot strategijos
įgyvendinimo vadovo M. Zawichowski, sun-
kiausias vietos veiklos grupės įgyvendinamų
projektų uždavinys – politikos ir kapitalo
suderinimas.
Projektu reklamuojant maršrutą svarbus
šriftas, kokiu rašė, pats E.Schiele – taip
sukuriamas vietos ženklas – logotipas.
Kadangi dailininkas dėl tapytų nuogybių
buvo uždarytas, paroda surengiama, kur
jis buvo kalinamas. Įtraukiamas mokslas:
mokslininkams pasiūloma išanalizuoti,
kodėl 1912 m., kalėdamas vienutėje, nupiešė
ryškų tašką ant lovos. Yra versijų, kad tai
yra apelsinas, kurį atnešė jį lankęs žmogus.
Prašoma paramos ir iš verslininkų. Šie
skirstomi į pagrindinius rėmėjus (remia
10 000 EUR) ir rėmėjus (remia 3000 EUR).
Energijos gavimo koncepcija
    Austrai už energetinius išteklius nenori mokėti kitom
    dujas, naftą, kitą kurą tiekiančioms šalims, todėl iki 2020
    m. numatyta 100 proc. naudoti atsinaujinančius energijos
    šaltinius. Tuo tarpu Lietuvoje 2020 m. planuojama pasiekti 23
    proc. Šiuo metu šalyje yra elektrinių, kur, naudojant biomasę,
    gaminama elektra, o ant kiekvieno gyvenamojo namo stogo
    yra saulės kolektoriai, elektros baterijos. Gyventojai naudojasi
    programomis, skatinančiomis gyventojus statytis elektros ir
    šilumos įrenginius, naudojančius natūralius energijos šalti-
    nius (saulę, orą, vėją ir pan.). Įstatymu bandoma suderinti,
    kad gyvenamajam namui, negaunančiam jokių pajamų, galima
    būtų gauti 40 proc. paramos sumos, įrengiant alternatyvius
    energijos gavybos šaltinius, o jei savininkas nori parduoti
    perteklių – reikia įsirengti savo lėšomis.
    Pagal atliktus paskaičiavimus už energetinius išteklius kitoms
    šalims yra išleidžiama 16,6 mln. EUR, o 2020 m. naudojant
    100 proc. savo atsinaujinančių energijos šaltinių energiją, bus
    išleidžiama 6,6 mln. EUR.
    Įgyvendinami projektai ir su vėjo malūnais. Šiuo metu dirbama
    su gyvenamosiomis vietovėmis, kur renkamos lėšos apsimo-
    kėti planavimo dokumentams, statyti vėjo malūnus, o paramos
    bus prašoma iš ES.

Bendruomenės lankosi bio dujų elektrinėje           A. Kazakevičiūtės nuotr.
Biodujų elektrinė
HABERT Smitas, inžinierius-ekspertas, biodujų elektrinės sa-
vininkas nuo 1990 užsiima alternatyviąja energija. Nuo 1995 m.
organizavęs elektrinės statymo darbus, 1997 m. pradėjo veiklą.
Elektrinė aptarnauja 500 namų ūkių. Ši sistema išpopuliarėjo,
kai 1978 m. Austrijoje vykusio referendumo metu žmonės
nusprendė, kad atominės elektrinės nereikia.
Technologija: Anksčiau atliekas maitino kiaulėms, dabar
                                              perdirba į elektros
                                              energiją. Žemės plo-
                                              tas, kuriame stovi
                                              elektrinė – 45 ha, pati
                                              elektrinė užima 1,19
                                              ha, perdirbama 950
                                              tonų likučių, paga-
                                              minama 42 mln. kWh.
                                              Elektrinę aptarnauja
                                              22 darbuotojai, iš
                                              kurių 16 vairuotojų,
                                              4 dirbantys nepilną
                                              darbo dieną. Atliekos
                                              specializuotu trans-
Bio dujų elektrinės technologiniai įrenginiai portu surenkamos iš
                        D.Mockevičiaus nuotr. Vienos kavinių, kurios
jas kaupia konteineriuose. Atvežti ir ištuštinti konteineriai
plaunami, dezinfekuojami, o atliekos smulkinamos, surenkami
aliejaus likučiai. Vėliau atliekos verdamos, paliekamos fer-
mentuotis, kad greičiau supūtų. Dviejų įrenginių, kuriuose tai
vyksta, tūris – 150 m3. Fermentacijos temperatūra talpoje –
38-50oC laipsnių. O 1500m3 talpoje fermentacija vyksta dar
60 d. Dujos pereidamos per spec. įrangą verčiamos į elektrą.
Kas liko pagaminus du-jas – išvežama į laukus, tręšiami ~ 300
ha plotai. Procesas val-domas kompiuterio pagalba iš spec.
patalpos.
Verslo atsipirkimas: Šiuo metu 14 metų veikianti biodujų
elektrinė 10 metų buvo nuostolinga, o pastarieji 4 jau yra pelno
metai. Austrijoje tokios biodujų elektrinės yra: 7 privačios, 7
valstybinės, kurių veiklą subsidijuoja valstybė.
Žmogus – atliekos- dujos - laukai – derlius – duona - žmogus-
elektra.
Kaimo turizmo sodyba

2007 m. įkurta sąjunga, kuri rūpinasi naujų šermukšnių
medžių sodinimu.
Sodybos savininkai – šeima: 2 vaikai mokosi, vyras dirba,
moteris ūkininkauja.
Šalia Vienos miško augantys šermukšniai pavasarį pui-kuojasi
baltais žiedais, rudenį – keičiančiais spalvą lapais. Medis auga
lėtai – pirmieji vaisiai gaunami, kai medžiams būna apie 20
metų. Uogas labai mėgsta paukščiai, medžio žievė iki 30 metų
būna lygi, vėliau sluoksniuojasi. Jų yra per 40 rūšių, kaimo
turizmo sodyboje auga keturios:
          Sorbus aucuparia – paprastasisi šermukšnis
             Sorbus aria – miltingasisi šermukšnis
            Sorbus domestica – naminis šermukšnis
           Sorbus torminalis – grūstinis šermukšnis
Iš šermukšnio uogų gaminami šie produktai: sultys,
džiovinti vaisiai su medumi, saldainiai. Mediena naudojama
instrumentams, ratams, rateliams.
Kaimo turizmo sodybos šeimininkė            Kaimo bendruomenės
pristato šermukšnio produktus               mokosi šermukšnių rinkimo
                 A. Kazakevičiūtės nuotr.          D.Mockevičiaus nuotr.
    Maišeliai, DVD, plakatai reikalingi produktų viešinimui. Iš
    LEADER projekto lėšų ūkininkai įsigijo etiketes, pakuotes,
    plakatus, siekdami pateikti produktus potencialiems varto-
    tojams. Taip pat dalyvavo projekte „GENUS REGION“, kurio
    rezultatas – Austrijos regiono skonis – ne masinės gamybos.
    Skonio kokybė vadinama „SLOW FOOD“ ( vert. iš angl. lėtai
    pagaminamas maistas)
      Nepakanka sukurti produkto, reikia jį paleisti į rinką.
    LEADER pagalba kaime veikiantys verslininkai mokomi pateik-
    ti savo produktą, dirbti su juo.
    Turizmas, turizmo marketingas ir kaip pritraukti turistus
      į regioną? Kaip saugoti žemę, gamtą ir gauti pinigus?
    Marketingo komponentai: personalas, valdymas, reklama,
    darbas su visuomene, kokybės sistema, 3 metai veiklos.
Žemės ūkio kolegija Pyhroje
Mokykloje mokosi 150 mokinių. 165 ha teritoriją užima:
70 proc. miškas, 15 proc. pievos, 15 proc. dirbamoji žemė.
Mokymosi trukmė – 3 metai.
Studijas sudaro teorija ir praktika, bandomoji/eksperimentinė
veikla.
Mokoma tik to, ką galimą panaudoti gyvenime.
Pagaminami produktai naudojami mokykloje, parduodami
kaimo gyventojams, tai: varškė, sūris, sūreliai, jogurtai su įv.
priedais (kriaušės, imbieras, kmynai, gvazdikėliai, kt. džiov.
vaisiai). Mokinių gaminamas ir obuolių sidras, anot mokyklos
direktoriaus,    taip ugdomos jaunimo alkoholio vartojimo
tradicijos, kultūra.
Mokiniai rengia produktų gamybos pristatymus: vieną kartą
per mėnesį organizuojami mokymai, kaip kepti kaštonus,
tradicinį meduolį.
Produktai parduodami parduotuvėje, kuri veikia vieną kartą
per savaitę ir tai tik 3 val. Čia galima įsigyti ir Kamemberto
su abrikosais. Parduotuvėje produktus gali parduoti ir 18
kaimyninių ūkių savininkai, jų prekės: saldumynai, vynas,
duona ir pan.
Mokykla organizuoja 3-4 d. seminarus kaimo plėtros daly-
viams.
Mokykloje auginami kalėdiniai medeliai, sodinami bandomieji
karklų laukai.
Mokykloje naudojama technika: traktoriai, keltuvai, kulti-
vatoriai, senesnė jų – mokyklos nuosavybė, naujesnė – gamintojų
duota, neatlygintinai naudojama technika. Įgudę naudotis
nauja technika ir studijas baigę mokiniai nori tokią ir įsigyti.
Technikos skyriuje remontuojama mokyklos technika, galima
remontuoti asmeninius automobilius, mokant už medžiagas ir
priemones. Įranga perkama kasmet, sena parduodama, daž-
niausia mokinimas.
Gauti įrengimų, technikos, padaryti mokyklą patrauklia –
mokyklos vadovybės rūpestis. Formuojama ir tautinė savimonė,
organizuojamos derliaus šventės, tautinių rūbų diena.
Ne daugiau kaip 35 kiaulės atvirame ore, kurioms per 4
metus neprireikė veterinaro, vyksta nuolatinė kaita: vienos
skerdžiamos, kitos papildomos (perkami ~ 30 kg. paršeliai) Per
dieną priauginama ~ 70g. , auginama iki 100 kg. Šėrimas: 1
kg svorio – 2,5-3 kg mišinio. Baltų kiaulių mėsa liesa, deglų
Žemės ūkio kolegija atvira 3 ūkininkams, kurie čia augina 220 karvių
                                                        A. Kazakevičiūtės nuotr.

    riebesnė. Jų lašiniai rūkomi.
    Įprastas vieno ūkininko tvartas apie 40 karvių, tvarkomas
    tris kartus per dieną. Problema, kad ūkininkų palikuonys
    nenori perimti ūkių ir jie žlunga. Išeitis, kai kooperuojasi keli
    ūkininkai, pvz. 12 metų 3 ūkininkai augina 220 karvių. Viena
    karvė duoda 40 l / dieną.
Prie žemės ukio kolegijos, Phyra
                                                          D.Mockevičiaus nuotr.

Más contenido relacionado

Similar a Trys Trakų rajono bendruomenės sėmėsi patirties Austrijos regione

“Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis krikščioniškųjų vertybių šviesoje“ p...
“Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis krikščioniškųjų vertybių šviesoje“ p...“Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis krikščioniškųjų vertybių šviesoje“ p...
“Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis krikščioniškųjų vertybių šviesoje“ p...Traku-krastas
 
Mano miestas šilute
Mano miestas šiluteMano miestas šilute
Mano miestas šiluteiingrida1996
 
Rural tourism and crafts in Vilnius district
Rural tourism and crafts in Vilnius districtRural tourism and crafts in Vilnius district
Rural tourism and crafts in Vilnius districtTomas Lapienis
 
Amatu situacija lietuvoje ir ju pletros galimybes 2007 2013 m200751584942.
Amatu situacija lietuvoje ir ju pletros galimybes 2007  2013 m200751584942.Amatu situacija lietuvoje ir ju pletros galimybes 2007  2013 m200751584942.
Amatu situacija lietuvoje ir ju pletros galimybes 2007 2013 m200751584942.Ieva Sinkeviciute
 
Arturas Zuokas : Visuomenines ir socialines iniciatyvos
Arturas Zuokas: Visuomenines  ir  socialines iniciatyvosArturas Zuokas: Visuomenines  ir  socialines iniciatyvos
Arturas Zuokas : Visuomenines ir socialines iniciatyvosSakau TAIP!
 
Leidinys Trakų Kraštas LT
Leidinys Trakų Kraštas LTLeidinys Trakų Kraštas LT
Leidinys Trakų Kraštas LTTraku-krastas
 
Arturas Zuokas: Kulturos politika ir idejos
Arturas Zuokas: Kulturos politika ir idejosArturas Zuokas: Kulturos politika ir idejos
Arturas Zuokas: Kulturos politika ir idejosSakau TAIP!
 
Kulturos politika ir idejos
Kulturos politika ir idejosKulturos politika ir idejos
Kulturos politika ir idejosSakau TAIP!
 
Telšių rajono savivaldybės patirtis įsisavinant ES paramą
Telšių rajono savivaldybės patirtis įsisavinant ES paramąTelšių rajono savivaldybės patirtis įsisavinant ES paramą
Telšių rajono savivaldybės patirtis įsisavinant ES paramąJurgita Telšiai
 

Similar a Trys Trakų rajono bendruomenės sėmėsi patirties Austrijos regione (11)

“Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis krikščioniškųjų vertybių šviesoje“ p...
“Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis krikščioniškųjų vertybių šviesoje“ p...“Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis krikščioniškųjų vertybių šviesoje“ p...
“Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis krikščioniškųjų vertybių šviesoje“ p...
 
Nn pturizmasgeras
Nn pturizmasgerasNn pturizmasgeras
Nn pturizmasgeras
 
Mano miestas šilute
Mano miestas šiluteMano miestas šilute
Mano miestas šilute
 
Rural tourism and crafts in Vilnius district
Rural tourism and crafts in Vilnius districtRural tourism and crafts in Vilnius district
Rural tourism and crafts in Vilnius district
 
Amatu situacija lietuvoje ir ju pletros galimybes 2007 2013 m200751584942.
Amatu situacija lietuvoje ir ju pletros galimybes 2007  2013 m200751584942.Amatu situacija lietuvoje ir ju pletros galimybes 2007  2013 m200751584942.
Amatu situacija lietuvoje ir ju pletros galimybes 2007 2013 m200751584942.
 
Arturas Zuokas : Visuomenines ir socialines iniciatyvos
Arturas Zuokas: Visuomenines  ir  socialines iniciatyvosArturas Zuokas: Visuomenines  ir  socialines iniciatyvos
Arturas Zuokas : Visuomenines ir socialines iniciatyvos
 
Leidinys Trakų Kraštas LT
Leidinys Trakų Kraštas LTLeidinys Trakų Kraštas LT
Leidinys Trakų Kraštas LT
 
Šėtos kultūros centras
Šėtos kultūros centrasŠėtos kultūros centras
Šėtos kultūros centras
 
Arturas Zuokas: Kulturos politika ir idejos
Arturas Zuokas: Kulturos politika ir idejosArturas Zuokas: Kulturos politika ir idejos
Arturas Zuokas: Kulturos politika ir idejos
 
Kulturos politika ir idejos
Kulturos politika ir idejosKulturos politika ir idejos
Kulturos politika ir idejos
 
Telšių rajono savivaldybės patirtis įsisavinant ES paramą
Telšių rajono savivaldybės patirtis įsisavinant ES paramąTelšių rajono savivaldybės patirtis įsisavinant ES paramą
Telšių rajono savivaldybės patirtis įsisavinant ES paramą
 

Más de Traku-krastas

Pažintiniai maršrutai po Trakų apylinkes
Pažintiniai maršrutai po Trakų apylinkesPažintiniai maršrutai po Trakų apylinkes
Pažintiniai maršrutai po Trakų apylinkesTraku-krastas
 
Sakrali erdvė Trakuose – ,,ANGELŲ KALVA“
Sakrali erdvė Trakuose – ,,ANGELŲ KALVA“Sakrali erdvė Trakuose – ,,ANGELŲ KALVA“
Sakrali erdvė Trakuose – ,,ANGELŲ KALVA“Traku-krastas
 
Jungtinė kaimų bendruomenė "Užugiriai"
Jungtinė kaimų bendruomenė "Užugiriai"Jungtinė kaimų bendruomenė "Užugiriai"
Jungtinė kaimų bendruomenė "Užugiriai"Traku-krastas
 
Uzutrakis - rojaus link
Uzutrakis - rojaus linkUzutrakis - rojaus link
Uzutrakis - rojaus linkTraku-krastas
 
Fizika ir lauko žolelių arbatos gerai savijautai
Fizika ir lauko žolelių arbatos gerai savijautaiFizika ir lauko žolelių arbatos gerai savijautai
Fizika ir lauko žolelių arbatos gerai savijautaiTraku-krastas
 
Trakai - Lietuvai ir pasauliui
Trakai - Lietuvai ir pasauliuiTrakai - Lietuvai ir pasauliui
Trakai - Lietuvai ir pasauliuiTraku-krastas
 
Teminio - informacinio susitikimo pristatymas 2011
Teminio - informacinio susitikimo pristatymas 2011Teminio - informacinio susitikimo pristatymas 2011
Teminio - informacinio susitikimo pristatymas 2011Traku-krastas
 

Más de Traku-krastas (7)

Pažintiniai maršrutai po Trakų apylinkes
Pažintiniai maršrutai po Trakų apylinkesPažintiniai maršrutai po Trakų apylinkes
Pažintiniai maršrutai po Trakų apylinkes
 
Sakrali erdvė Trakuose – ,,ANGELŲ KALVA“
Sakrali erdvė Trakuose – ,,ANGELŲ KALVA“Sakrali erdvė Trakuose – ,,ANGELŲ KALVA“
Sakrali erdvė Trakuose – ,,ANGELŲ KALVA“
 
Jungtinė kaimų bendruomenė "Užugiriai"
Jungtinė kaimų bendruomenė "Užugiriai"Jungtinė kaimų bendruomenė "Užugiriai"
Jungtinė kaimų bendruomenė "Užugiriai"
 
Uzutrakis - rojaus link
Uzutrakis - rojaus linkUzutrakis - rojaus link
Uzutrakis - rojaus link
 
Fizika ir lauko žolelių arbatos gerai savijautai
Fizika ir lauko žolelių arbatos gerai savijautaiFizika ir lauko žolelių arbatos gerai savijautai
Fizika ir lauko žolelių arbatos gerai savijautai
 
Trakai - Lietuvai ir pasauliui
Trakai - Lietuvai ir pasauliuiTrakai - Lietuvai ir pasauliui
Trakai - Lietuvai ir pasauliui
 
Teminio - informacinio susitikimo pristatymas 2011
Teminio - informacinio susitikimo pristatymas 2011Teminio - informacinio susitikimo pristatymas 2011
Teminio - informacinio susitikimo pristatymas 2011
 

Trys Trakų rajono bendruomenės sėmėsi patirties Austrijos regione

  • 1. Trys Trakų rajono bendruomenės sėmėsi patirties Austrijos regione Jungtinė kaimų bendruomenė „Užugiriai“ Užugirių seniūnaitiją vienijanti, didelį dėmesį skirianti gyvenamosios aplinkos gražinimui, infrastruktūros gerinimui, „Genius loci“ ( lot. – vietos dvasia) kūrimui. Gyventojų aktyvumo, pastangų dėka Būdų kaimo kryžkelėje pastatytas akmeninis Švč. Mergelės Marijos koplytstulpis, įgyvendinami projektai: „Trakų rajono Būdos kaimo nuotekų ir vandens tiekimo sistemos statyba”, vietos ir tarptautiniai bendradarbiavimo projektai, skatinantys bendruomenės kompetencijų plėtrą. Bendruomenės kaimų apylinkėse sukurta reikšminga tiek Trakams, tiek visai Lietuvai papuošta skulptūromis erdvė – Angelų kalva, kur ne tik puoselėjamas lietuvių tautinis kultūrinis paveldas, bet ir populiarinamos krikščioniškosios vertybės. Jungtinė kaimų bendruomenė „Užugiriai“ Kodas: 301730514 Adr. Būdos k., Trakų sen., Trakų r., LT-21102 El.paštas uzugiriai@yahoo.com Svetainė http://www.uzugiriai.lt Pirm. Dominyka Dubauskaitė Kairevičienė, tel. +370 698 27197 Trakų rajono Valų kaimo bendruomenė „Neris“ įsikūrusi Neries regioninio parko pradžioje, kur plati upė vingiuodama skalauja mitologinius akmenis, vaizdingas kalvas šalia Stirnių piliakalnio.
  • 2. Bendradarbiaudama su valstybės institucijomis, bendruo- menė atstovauja savo narių interesams, telkia juos bendrai veiklai, ieško tinkamiausių sprendimų ekonominei ir socialinei gerovei kelti, rūpinasi saugia, patogia gyvenamąja aplinka, puoselėja dvasines vertybes. Bendruomenėje yra daug menine ir kultūrine veikla užsiimančių žmonių – amatininkų, tautodailininkų, muzikantų, šokėjų. Kasmet bendruomenė rengia Valų kaimo šventę su sportinėmis žaidynėmis, turgeliu, vaikų kiemu, koncertu, tradicine sriuba ir šokiais prie laužo iki paryčių. Prie Stirnių piliakalnio rengiama tradicinė Rasos šventė, taip pat organizuojami įvairūs amatų ir kulinariniai mokymai. Vasarą kaimo vaikai laiką leidžia dienos stovykloje. Trakų rajono Valų kaimo bendruomenė „Neris“ Kodas 302500466 Adr. Valų k., Lentvario sen., Trakų r., LT- 1401 El.paštas scitiene.elbieta@gmail.com Svetaine http://www.valai.lt Pirm. Elžbieta Ščitienė tel. +370 683 42299 Aukštadvario bendruomenė įkurta 2002 metais. Ją subūrė aktyvūs aukštadvariečiai. Ši organizacija atstovauja vietos gyventojų interesams, saugo ir puoselėja dvasines is- torines vertybes, šio krašto tradicijas ir unikalią gamtą. Ji taip pat siekia skatinti savivaldos plėtrą ir bendruomenės demokratėjimą, rūpinasi seniūnijos aplinkotvarka ir gyventojų gerove, kuria saugią ir patogią gyvenamąją aplinką. Kasmet Aukštadvario bendruomenės nariai organizuoja gražiausios sodybos rinkimus, švenčia Užgavėnes, Joninių šventes, kuria savas tradicijas. Aukštadvario bendruomenė Kodas 181629799 Adr. Technikumo g.1, Aukštadvaris, Aukštadvario sen., Trakų r., LT-21254 El.paštas aukstadvariobendruomene@gmail.com Svetainė http://www.aukstadvaris.lt/ Pirm. Janė Stadalnykienė, tel. +370 618 12811
  • 3. LEADER programos pagalba viešinama regiono savybių visuma, pagal kurią jis yra atpažįstamas, atskiriamas nuo kitų, tai - turizmas, gamta ir atsinaujinanti energija Trakų rajono bendruomenių atstovai su Seminaro dalyvių prisistatymas Austrijos partneriais Kasten savivaldybėje, Austrijoje D.Mockevičiaus nuotr. D.Mockevičiaus nuotr. ELSBEERE WIENERWALD regionas yra tarp dviejų didelių mies- tų, negalinčių dalyvauti LEADER programoje, tačiau įtakojančių šį regioną. Vakarinėje ELSBEERE WIENERWALD regiono dalyje labiau išvystytas žemės ūkis, kaimai, o šiaurinė orientuota į paslaugas. Ieškoma galimybių, kaip parduoti žmogaus sukurtus produktus. Didelė šio regiono gyventojų dalis dirba miestuose, o savo gyvenamojoje vietoje tik nakvoja. Nežiūrint į tai, kad per ELSBEERE WIENERWALD regioną driekisi keliai, jungiantys Vieną ir kitą didelį miestą, šis regionas turi savo išskirtinį veidą. Šalia puikuojasi saugomas Vienos miškas, iš kitos pusės auga ypatingi medžiai – šermukšniai. Kiekvienas regiono miestelis, kaip ir šis, turi savo veiklos strategiją: jei geros žemės, kaip Neulengbache, vystomas žemės ūkis, kur derlingumas prastas – „stambinamos“ mažos įmonės, vystomas paslaugų sektorius. Visokiais būdais siekiama aktyvinti veiklas, kurti darbo vietas, kad žmonės neišskiletų kitur gyventi. ELSBEERE WIENERWALD regione yra 30 000 gyventojų, veikia 11 bendruomenių, kurių aktyvumas priklauso nuo žmogiškųjų išteklių. Kiekvienas narys kasmet moka 2,3 EUR , kaip savo indėlį į įgyvendinamus projektus. Vieno bendruomenės nario metinis 2,3 EUR mokestis atneša 13 EUR, t.y. kuo daugiau gyventojų, tuo daugiau lėšų galima pritraukti į regioną.
  • 4. Bendruomenės centrą pristato meras Martin Michalitsch Eichengrabeno miestelio (gyv. sk. 4400), kuriame nėra indus- trijos, gyventojai dirba Vienoje, tačiau jis labai tinkamas poilsiui. Ir čia visos veiklos organizuojamos, kad būtų pritraukta kuo daugiau poilsiautojų į šią vietą. Miestelyje yra bendruomenės namai su kavine, automobilių stovėjimo aikštele, parku, baž- nyčia, vaikų žaidimo aikštele, Vienos miško muziejumi, kuria- Böheimkirchen savivaldybėje šalia bendruomenės namų (A.Kazakevičiūtės nuotr.) me organizuojami kelių dienų seminarai. Bendruomenės 1 centras – Pasyvus namas, minimaliai naudojantis energiją. Vienintelis dalykas už ką mokama – šaltas vanduo. Centre yra kolonėlė elektromobiliams, 2 elektros dviračiai. Daugiausia šiuo regionu domisi olandų turistai. 1 Pasyvusis namas (vok. Passivhaus) - pastatas (paprastai - gyvenamasis namas), kurio šildymo ar vėsinimo energetinės sąnaudos yra minimalios (maždaug apie 10 % įprastinių šiuolaikinių pastatų sąnaudų). Pasyviųjų namų konstrukcija siejama su griežtu, gerai apgalvotu, vokiškuoju Passivhaus standartu pastatų energijos vartojimo efektyvumui pagerinti ( šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Pasyvus_namas, 2011-11-09)
  • 5. Paslaugų, produktų marketingui būtinos sąlygos • geros kokybės nuotraukos, kurių dėka gaunama maksimaliai informacijos: ji atspindi istoriją, pabrėžia gyvenimo džiaugsmą (šeimą, vaikus). • tautiniai rūbai; • reklamuojamas produktas (butelis, medis) turi atkreipti turistų dėmesį, sudominti ir skatinti pirkti tą produktą, pritraukti į regioną turistų. Kuriant reklamą, reikalingi žmonės, rašantys tekstus. Austrijoje yra turizmo asociacijos, kurios pateikia reikiamą informaciją, tinkamą ir tikslią, būdingą tik tam regionui, pvz.: šiam regionui būdingi šermukšniai ir Vienos miškas, todėl reklamos turi būti labai daug: • informatyvūs plakatai visam regione; • vietos moksleivių įtraukimas į įvairius konkursus (fotoreportažų ir kt. ) • akcijų organizavimas, pvz.: medžių sodinimas įv. vietovėse, medelių krikštatėvių rinkimai (sumokama už medį, rėmėjai gauna sertifikatą, kad yra medžio draugai). • paslaugų paketai turistams su kokybės ženklais (išky- los pėsčiomis, muziejai ir pan.) • rengiami žemėlapiai, o kad verslininkai atsirastų žemėlapyje, moka 350 EUR. Tai padengia dalį išlaidų ir padeda pritraukti papildomų lėšų. • tradiciniai renginiai, šventės, žygiai, pvz.: rugsėjo pa- baigoje rengiama miško diena, pirmas gegužės sekmadienis – šermukšnio diena. • turizmo atstovas, pardavinėjantis paketus 50 000 tiražu. Laukiama, kad būtų grįžtamasis ryšys ir žmonės pradės važiuoti į regioną. Labai svarbu suvokti savo tautinį identitetą: kas auga, kodėl auga ir ką galima iš to padaryti. Žmonės turi patikėti tuo, ką daro.
  • 6. Egon Schiele identitetas: tapyba, gamta ir E. Schiele namas Egon Schiele, (1890 - 1918) austrų tapyto- jas, Gustavo Klimto globotinis. Darbai pasi- žymėjo intensyvumu, buvo sukurta daug menininko autoportretų. Ankstyvą ekspres- ionizmą rodo darbuose dažna kūno formų ir išraiškingų linijų tapyba. Dailininko vardas naudojamas Neulengbach miestelio, kuriame jis gyveno, tautiniam identitetui sukurti. Pvz.: jo paveikslų paroda turistams pritraukti, o kad pasiūlymas taptų maršrutu, įtraukiami šermukšniai (produktai, kaimo turizmo sodyba). Taip kuriamas kelių dienų maršrutas. Šiuo metu sumanyta į paslaugų paketą įtraukti ir elektrodviračius. Dėl to vie- tos veiklos grupė rengia projektą, kviečia da- lyvauti verslininkus: tikimasi, kad verslinin- kai įsigys iki 20 dviračių (vieneto kaina ~ 2000 EUR). VVG dirba, kad verslininkų paslaugos būtų pasiūloje, o projektui, kuris skatins naudoti elektrodviračius reikalingas 30-50 proc. bendrafinanasvimas. Anot strategijos įgyvendinimo vadovo M. Zawichowski, sun- kiausias vietos veiklos grupės įgyvendinamų projektų uždavinys – politikos ir kapitalo suderinimas. Projektu reklamuojant maršrutą svarbus šriftas, kokiu rašė, pats E.Schiele – taip sukuriamas vietos ženklas – logotipas. Kadangi dailininkas dėl tapytų nuogybių buvo uždarytas, paroda surengiama, kur jis buvo kalinamas. Įtraukiamas mokslas: mokslininkams pasiūloma išanalizuoti, kodėl 1912 m., kalėdamas vienutėje, nupiešė ryškų tašką ant lovos. Yra versijų, kad tai yra apelsinas, kurį atnešė jį lankęs žmogus. Prašoma paramos ir iš verslininkų. Šie skirstomi į pagrindinius rėmėjus (remia 10 000 EUR) ir rėmėjus (remia 3000 EUR).
  • 7. Energijos gavimo koncepcija Austrai už energetinius išteklius nenori mokėti kitom dujas, naftą, kitą kurą tiekiančioms šalims, todėl iki 2020 m. numatyta 100 proc. naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Tuo tarpu Lietuvoje 2020 m. planuojama pasiekti 23 proc. Šiuo metu šalyje yra elektrinių, kur, naudojant biomasę, gaminama elektra, o ant kiekvieno gyvenamojo namo stogo yra saulės kolektoriai, elektros baterijos. Gyventojai naudojasi programomis, skatinančiomis gyventojus statytis elektros ir šilumos įrenginius, naudojančius natūralius energijos šalti- nius (saulę, orą, vėją ir pan.). Įstatymu bandoma suderinti, kad gyvenamajam namui, negaunančiam jokių pajamų, galima būtų gauti 40 proc. paramos sumos, įrengiant alternatyvius energijos gavybos šaltinius, o jei savininkas nori parduoti perteklių – reikia įsirengti savo lėšomis. Pagal atliktus paskaičiavimus už energetinius išteklius kitoms šalims yra išleidžiama 16,6 mln. EUR, o 2020 m. naudojant 100 proc. savo atsinaujinančių energijos šaltinių energiją, bus išleidžiama 6,6 mln. EUR. Įgyvendinami projektai ir su vėjo malūnais. Šiuo metu dirbama su gyvenamosiomis vietovėmis, kur renkamos lėšos apsimo- kėti planavimo dokumentams, statyti vėjo malūnus, o paramos bus prašoma iš ES. Bendruomenės lankosi bio dujų elektrinėje A. Kazakevičiūtės nuotr.
  • 8. Biodujų elektrinė HABERT Smitas, inžinierius-ekspertas, biodujų elektrinės sa- vininkas nuo 1990 užsiima alternatyviąja energija. Nuo 1995 m. organizavęs elektrinės statymo darbus, 1997 m. pradėjo veiklą. Elektrinė aptarnauja 500 namų ūkių. Ši sistema išpopuliarėjo, kai 1978 m. Austrijoje vykusio referendumo metu žmonės nusprendė, kad atominės elektrinės nereikia. Technologija: Anksčiau atliekas maitino kiaulėms, dabar perdirba į elektros energiją. Žemės plo- tas, kuriame stovi elektrinė – 45 ha, pati elektrinė užima 1,19 ha, perdirbama 950 tonų likučių, paga- minama 42 mln. kWh. Elektrinę aptarnauja 22 darbuotojai, iš kurių 16 vairuotojų, 4 dirbantys nepilną darbo dieną. Atliekos specializuotu trans- Bio dujų elektrinės technologiniai įrenginiai portu surenkamos iš D.Mockevičiaus nuotr. Vienos kavinių, kurios jas kaupia konteineriuose. Atvežti ir ištuštinti konteineriai plaunami, dezinfekuojami, o atliekos smulkinamos, surenkami aliejaus likučiai. Vėliau atliekos verdamos, paliekamos fer- mentuotis, kad greičiau supūtų. Dviejų įrenginių, kuriuose tai vyksta, tūris – 150 m3. Fermentacijos temperatūra talpoje – 38-50oC laipsnių. O 1500m3 talpoje fermentacija vyksta dar 60 d. Dujos pereidamos per spec. įrangą verčiamos į elektrą. Kas liko pagaminus du-jas – išvežama į laukus, tręšiami ~ 300 ha plotai. Procesas val-domas kompiuterio pagalba iš spec. patalpos. Verslo atsipirkimas: Šiuo metu 14 metų veikianti biodujų elektrinė 10 metų buvo nuostolinga, o pastarieji 4 jau yra pelno metai. Austrijoje tokios biodujų elektrinės yra: 7 privačios, 7 valstybinės, kurių veiklą subsidijuoja valstybė. Žmogus – atliekos- dujos - laukai – derlius – duona - žmogus- elektra.
  • 9. Kaimo turizmo sodyba 2007 m. įkurta sąjunga, kuri rūpinasi naujų šermukšnių medžių sodinimu. Sodybos savininkai – šeima: 2 vaikai mokosi, vyras dirba, moteris ūkininkauja. Šalia Vienos miško augantys šermukšniai pavasarį pui-kuojasi baltais žiedais, rudenį – keičiančiais spalvą lapais. Medis auga lėtai – pirmieji vaisiai gaunami, kai medžiams būna apie 20 metų. Uogas labai mėgsta paukščiai, medžio žievė iki 30 metų būna lygi, vėliau sluoksniuojasi. Jų yra per 40 rūšių, kaimo turizmo sodyboje auga keturios: Sorbus aucuparia – paprastasisi šermukšnis Sorbus aria – miltingasisi šermukšnis Sorbus domestica – naminis šermukšnis Sorbus torminalis – grūstinis šermukšnis Iš šermukšnio uogų gaminami šie produktai: sultys, džiovinti vaisiai su medumi, saldainiai. Mediena naudojama instrumentams, ratams, rateliams.
  • 10. Kaimo turizmo sodybos šeimininkė Kaimo bendruomenės pristato šermukšnio produktus mokosi šermukšnių rinkimo A. Kazakevičiūtės nuotr. D.Mockevičiaus nuotr. Maišeliai, DVD, plakatai reikalingi produktų viešinimui. Iš LEADER projekto lėšų ūkininkai įsigijo etiketes, pakuotes, plakatus, siekdami pateikti produktus potencialiems varto- tojams. Taip pat dalyvavo projekte „GENUS REGION“, kurio rezultatas – Austrijos regiono skonis – ne masinės gamybos. Skonio kokybė vadinama „SLOW FOOD“ ( vert. iš angl. lėtai pagaminamas maistas) Nepakanka sukurti produkto, reikia jį paleisti į rinką. LEADER pagalba kaime veikiantys verslininkai mokomi pateik- ti savo produktą, dirbti su juo. Turizmas, turizmo marketingas ir kaip pritraukti turistus į regioną? Kaip saugoti žemę, gamtą ir gauti pinigus? Marketingo komponentai: personalas, valdymas, reklama, darbas su visuomene, kokybės sistema, 3 metai veiklos.
  • 11. Žemės ūkio kolegija Pyhroje Mokykloje mokosi 150 mokinių. 165 ha teritoriją užima: 70 proc. miškas, 15 proc. pievos, 15 proc. dirbamoji žemė. Mokymosi trukmė – 3 metai. Studijas sudaro teorija ir praktika, bandomoji/eksperimentinė veikla. Mokoma tik to, ką galimą panaudoti gyvenime. Pagaminami produktai naudojami mokykloje, parduodami kaimo gyventojams, tai: varškė, sūris, sūreliai, jogurtai su įv. priedais (kriaušės, imbieras, kmynai, gvazdikėliai, kt. džiov. vaisiai). Mokinių gaminamas ir obuolių sidras, anot mokyklos direktoriaus, taip ugdomos jaunimo alkoholio vartojimo tradicijos, kultūra. Mokiniai rengia produktų gamybos pristatymus: vieną kartą per mėnesį organizuojami mokymai, kaip kepti kaštonus, tradicinį meduolį. Produktai parduodami parduotuvėje, kuri veikia vieną kartą per savaitę ir tai tik 3 val. Čia galima įsigyti ir Kamemberto su abrikosais. Parduotuvėje produktus gali parduoti ir 18 kaimyninių ūkių savininkai, jų prekės: saldumynai, vynas, duona ir pan. Mokykla organizuoja 3-4 d. seminarus kaimo plėtros daly- viams. Mokykloje auginami kalėdiniai medeliai, sodinami bandomieji karklų laukai. Mokykloje naudojama technika: traktoriai, keltuvai, kulti- vatoriai, senesnė jų – mokyklos nuosavybė, naujesnė – gamintojų duota, neatlygintinai naudojama technika. Įgudę naudotis nauja technika ir studijas baigę mokiniai nori tokią ir įsigyti. Technikos skyriuje remontuojama mokyklos technika, galima remontuoti asmeninius automobilius, mokant už medžiagas ir priemones. Įranga perkama kasmet, sena parduodama, daž- niausia mokinimas. Gauti įrengimų, technikos, padaryti mokyklą patrauklia – mokyklos vadovybės rūpestis. Formuojama ir tautinė savimonė, organizuojamos derliaus šventės, tautinių rūbų diena. Ne daugiau kaip 35 kiaulės atvirame ore, kurioms per 4 metus neprireikė veterinaro, vyksta nuolatinė kaita: vienos skerdžiamos, kitos papildomos (perkami ~ 30 kg. paršeliai) Per dieną priauginama ~ 70g. , auginama iki 100 kg. Šėrimas: 1 kg svorio – 2,5-3 kg mišinio. Baltų kiaulių mėsa liesa, deglų
  • 12. Žemės ūkio kolegija atvira 3 ūkininkams, kurie čia augina 220 karvių A. Kazakevičiūtės nuotr. riebesnė. Jų lašiniai rūkomi. Įprastas vieno ūkininko tvartas apie 40 karvių, tvarkomas tris kartus per dieną. Problema, kad ūkininkų palikuonys nenori perimti ūkių ir jie žlunga. Išeitis, kai kooperuojasi keli ūkininkai, pvz. 12 metų 3 ūkininkai augina 220 karvių. Viena karvė duoda 40 l / dieną. Prie žemės ukio kolegijos, Phyra D.Mockevičiaus nuotr.