2. • John Dewey – pragmatizmo pradininkas
• Pragmatizmas – XX amžiaus amerikiečių
ugdymo filosofija
• Pragmatizmas – filosofija, skatinanti veikti
tokiais būdais, kurie padeda įgyvendinti
užsibrėžtus tikslus
• Indukcija, patyrimo svarba, problemų
sprendimas
4. Ugdymo tikslas
• Naujos patirties perdavimas naujajai kartai
• Perduoti įpročius, veiklos būdus, mintis,
jausmus.
• Ugdymo tikslas – perduoti patį gyvenimą
• Visuomenė perduoda patirtį per bendravimą
• Socialinis gyvenimas vyksta bendraujant
• Patirtis; mokyti ir mokantis patirties
5. Visuomenė egzistuoja dėl to, kad
nenutrūkstamo ugdymo procese vyresnioji karta
perduoda jaunimui įpročius, veiklos būdus,
mintis ir jausmus. Tai formuoja socialinį
gyvenimą, o ugdymas laikytinas to gyvenimo
dalimi.
Individai turi būti ugdomi kaip socialinės
būtybės, gebančios gyventi socialinį gyvenimą.
6. Patirtis
Tiesioginė ir netiesioginė patirtis
Realaus gyvenimo problemos
Intelektas tobulėja spręsdamas problemines
situacijas
Kiekviena reali situacija yra unikali ir išspręsti ją
galima eksperimentuojant, įvertinus padarinius
Žmogiškųjų procesų prigimtis
7. Patirtis
• Patirtis – tai ne žinios, bet veikla. Patirtis – tai žmogaus
aktyvus santykis su aplinka.
• Patirtis nėra asmeninė. Žmonės ir aplinka remiasi
patirtimi ir vienas kitą veikia.
• Patirtis nėra praeitis, nėra savaime duotas dalykas, nėra
vien registravimas to ,kas įvyko. Jos prigimtis
eksperimentinė, tai mėginimas pakeisti esamą situaciją
ir pasiekti nežinomą – naują realybę.
• Patirtis neegzistuoja pati savaime, atskirta nuo
aplinkos, ji visuomet sujungta su kuo nors kaip visumos
dalis.
• Patirtis nėra mąstymo priešingybė. Išvados, daromos iš
patirties, kyla iš mąstymo, o nauja patirtis, atsirandanti
išsprendus problemas, skatina naują mąstymą ir
patirties kaupimą.
8. Formalaus ugdymo kritika
• Mokyklinis ugdymas (mokslo simbolių
reikšmė, literatūra)
• Formalus ugdymas - nutolęs nuo gyvenimo,
negyvas, abstraktus ir knyginis
• Mokymasis per simbolius – medžiaga yra
formali ir dirbtinė, atskirta nuo gyvenimiškos
patirties
9. Mokykla
• Dabartinė funkcija – kurti supaprastintą aplinką,
apsaugoti nuo nepriimtino socialinės aplinkos
poveikio. Tai išgryninta aplinka, kai atrinkta ką
perduoti, o ko neperduoti. Suteikia galimybę
bendrauti skirtingų klasių, grupių atstovams
• Mokykla yra ta vieta, kurioje turi būti prasmingai
sujungtos kitos vaiko aplinkos – šeimos, pilietinė,
darbo, t.t.
• Ugdymas – nėra vien pasirengimas gyvenimui, tai
pats gyvenimas
10. Mokykla
• Tinkama pusiausvyra tarp formaliųjų ir
neformaliųjų, tiesioginių ir netiesioginių
ugdymo metodų
• Mokyklos tikslas – padėti žmogui prisitaikyti
prie realaus visuomenės gyvenimo
• Atotrūkis tarp to, ką žmogus žino, nes žinių
įgijo besimokydamas, ir to, ką jis suvokė
nesąmoningai, bendraudamas su kitais
žmonėmis.
11. • Kaip pertvarkyti ugdymą?
• Problemų spendimas remiantis jau įgyta
patirtimi
• Svarbu orientuotis į besimokančiojo patirtį
• Mokymosi erdvė pranoksta klases ir mokymosi
ribas
• Mokymosi aplinka turi skatinti kuo įvairesnę
patirtį
12. Instrumentalizmas
• Žmogaus problemos kintančiame ir netikrumo pilname
pasaulyje
Problemų patyrimas:
• Pajaučiamas sunkumas
• Jis lokalizuojamas ir apibrėžiamas, nustatant problemos
apimtį ir ypatumus;
• Siūlomi galimi sprendimai, formuluojamos įvairiausios
hipotezės;
• Apmąstomos siūlymų reikšmės bei galimi rezultatai
• Tolesni tyrinėjimas ir eksperimentavimas, leidžiantis
priimti arba atmesti siūlymą
13. • Pagrindinis dėmesys skiriamas individo
savarankiškam mokymuisi įsisavinant ne
vadovėlio medžiagą, bet gyvenimiškų ar pažinimo
problemų sprendimui, įvairių projektų rengimui
• Dalykinės žinios reikalingos tik tiek, kiek jos
padeda išspręsti praktines problemas.
Besimokantieji skatinami ne įsiminti mokomąją
medžiagą ir ją panaudoti praktinėms užduotims
atlikti, bet pritaikyti visas turimas žinias ir
mokėjimus nepriklausomai nuo to kada jie buvo
įgyti – mokantis ar kitose gyvenimo situacijose.
14. • Eksperimentas – tai nuolatinių problemų,
kurias pateikia mokslas ir gyvenimo realybę,
sprendimas.
• Iškeltos problemos gali būti sprendžiamos
įvairiausiais būdais, priklausomai nuo intereso
ir poreikio. Vieni gali veikti savarankiškai, kiti
grupėse, dar kiti ir vienaip, ir kitaip.
• Vieni informaciją randa vadovėliuose,
leidiniuose, kiti kelionėse, išvykose. Rasta
informacija analizuojama, įvertinama ir
padaromos išvados ir apibendrinimai.
15. Problemų sprendimo stadijos
• Spėlionių stadija . Kai žmogaus veiklą nutraukia staiga iškilusi
problema, veikla perkeliama į apmąstymų lygį ir spėliojama, kaip
išspręsti problemą. Jei randamas tik vienas sprendimas, fizinė veikla
tęsiama toliau. Tačiau jei esama daugelio kartais vienas kitam
prieštaraujančių sprendimų abejonės ima skatinti mąstymą.
• Analizavimo stadija . Šioje stadijoje imama mąstyti sistemingai,
remiantis padarytais pastebėjimais ir situacijos sąlygų analize.
Problema kol kas neapibrėžiama, ji išryškėja tik radus sprendimą.
• Hipotezės stadija. Kruopščiai išstudijavus situaciją, galima mėginti
kelti pagrįstą hipotezę.
• Svarstymo stadija . Hipotezė dar apsvarstoma ir tobulinama. Ji turi
vesti prie greitesnio efektyvesnio sprendimo.
• Tikrinimo stadija . Vėl imamasi veiksmo ir mėginama patikrinti
apsvarstytąją hipotezę. Nesvarbu ar ji pasiteisins ar ne , bet šis
procesas jau davė teigiamų mokymosi rezultatų.
16. • Ugdymas per patirtį ir eksperimentuojant, kai
taikomi tokie mokymosi metodai kaip projektų
metodas, probleminis mokymas ir kiti ne
paskaitų metodai.
• Tiriama kaip žmonės savo patirtį paverčia
mokymusi socialinėje aplinkoje, kurioje
mokymasis iš kitų patirties: tėvų, mentorių, verslo
atstovų, konsultantų, darbuotojų ir pedagogų,
turi ypatingai didelę reikšmę ugdymui.
17. Didėjant formaliojo ugdymo mastui, kyla
pavojus, kad plėsis praraja tarp tiesiogiai
bendraujant įgytos patirties ir to, ko mokoma
mokykloje.
23. Eksperimentavimas
• Aktyvumas pasireiškia eksperimentuojant.
Eksperimentuodamas žmogus mokosi mokytis.
• Išnyksta priešpastatymas tarp patirties ir racionalaus
žinojimo
• Teorija ir praktika negali būti priešpriešinamos.
• Ugdymo institucijos dažnai atima iš besimokančiųjų
galimybę eksperimentuoti ir verčia mokytis to, kokią
informaciją apie pasaulį yra sukaupę kiti žmonės.
• Pragmatizmas ragina mokyti ne pačių faktų, bet
pažinimo metodų.
• Besimokantysis turi pats atrasti
24. • Plataus masto ugdymas, o ne specializacija.
• Neprotinga individusmokyti tik vienos veiklos,
nes, pirmiausia, kiekvienas individas turi
poreikį skirtingiems pašaukimams, kuriuose jis
galėtų būti efektyvus ir antra, bet kuris
užsiėmimas praranda prasmę ir pereina į
rutiną, jeigu jis yra izoliuotas nuo kitų interesų.
Todėl individas siekdamas išsiaiškinti savo
interesų ratą turi eksperimentuoti.
26. Istorijos dalykas
• Daugybė duomenų apie tai, kas tolima ir
svetima kasdienei patirčiai
• Nesuvirškintos informacijos balastas
• Informacija perkrautas dalykas
• Virsta „sendaikščių maišu“, pavienių
fragmentų kratiniu
27. Kas gali būti patrauklu mokiniams
mokantis istorijos?
• Praeitis turi padėti suprasti dabartį
• Žmonijos išradimų istorija
• Ekonomikos istorija
• Intelekto istorijos raida
• Gimtojo krašto istorija; šeimos narių, giminaičių,
kaimynų praeitis.
• Informacijos rinkimas iš artimų žmonių, įvykių
dalyvių
• Biografinis metodas
• Teatralizuoti vaidinimai (istorijos mokymasis
vaidinant)
http://www.youtube.com/watch?v=c5g-m55fbrE
28. Istorijos mokymasis
• Mokymosi aplinka (bendruomenė, šeima,
muziejai, kitos viešosios erdvės – gatvės,
aikštės, paminklai)
34. Probleminis mokymasis (PM)
• Metodologija, pagal kurią mokymasis yra
inicijuojamas iškeliant realaus pasaulio
problemas.
• Supratimo, žinojimo, gebejimų ir nuostatų
įgijimo procesas susidūriant su nežinoma
situacija ir pritaikant mokymąsi šiai
situacijai.
35. Probleminio mokymosi (PM) bruožai
• dėstytojas pateikia problemą (tekstas, video
įrašas), o iš studentų tikimasi, kad jie išsakys
savo mintis apie šią situaciją,
• atspindi sudėtingą realaus pasaulio situaciją,
• problema neturi vieno teisingo atsakymo, iki
galo nesustruktūruota (ill-structured problem),
skiriasi nuo auditorijoje sprendžiamų
problemų, sunkiai apibrėžiama ir užčiuopiama,
36. Problemų bruožai
• Autentiškumas ir tikrumas
• Struktūra (ill-structured problem)
• Aktualumas kursui
• Aktualumas studentams
• Atitinka studentų mąstymo lygį (ne per
sudėtinga, ne pernelyg lengva)
• Informacijos kiekis (nei per daug, nei per
mažai)
• Tarpdiscipliškumas
37. • informacija, kuria remiantis būtų galima
išspręsti problemą, nėra visa duota iš anksto,
• studentai patys randa reikalingus mokymosi
šaltinius,
• studentai dirba mažose grupėse (po 6-8).
38. Problemomis grįsto mokymosi scenarijų
pavyzdžiai
Illinois Mathematics and Science Academy
http://pbln.imsa.edu/model/scenarios/
Algebra. Vietinis gyventojas loterijoje laimėjo didelę
sumą pinigų ir prašo patarimo, kaip ją išmintingai
investuoti. (Studentai aiškinasi investavimo sąvoką ir
studijuoja investicinius terminus. Studentai susisiekia
su vietiniais mokesčių konsultantais, investavimo
patarėjais ir finansų įstaigomis, kad suprastų, kaip
veikia finansų industrija.)
39. Biologija. Pramogų kompanija nori įsigyti didelį žemės
plotą miško draustinyje, kad čia įkurtų naują futbolo
stadioną ir pramogų parką. Kokie aplinkos,
ekonomikos ir eismo klausimai šiuo atveju turi būti
svarstomi?
Geometrija. Dabartinis aukštosios mokyklos pastatas
bus plečiamas ir renovuojamas. Studentai turi
parengti pasiūlymą administracijai su
rekomendacijomis ir pasirinkimų pagrindimu
svarstydami įvairius stalų/kėdžių projektus,
diskutuodami dėl jų dydžio, kainos, efektyvumo
darbo vietoje, dizaino patogumo ir spalvų.
40. Matematika/Fizika. Ikimokyklinio ugdymo institucija
siekia ištirti muzikos poveikį vaiko elgesiui.
Institucija domisi tuo, kaip muzikos terapija gali
pagerinti vaikų motorikos ir komunikacijos įgūdžius.
Studentai, kaip tyrėjai, konsultuojasi su: fiziku, kad
suprastų, kaip muzika (garsai) atsiranda; su
matematiku, kad suprastų garso bangų savybes; ir su
elgesio specialistais, kad nustatytų, kaip darna,
disonansas ir aukščio bei garso kitimas veikia vaiko
elgesį.
41. Mokslas. Studentai yra aplinkosaugos agentūros tyrėjai,
kurie nagrinėja sąlygas, galinčias veikti aukštą vėžio
paplitimą. (Studentai tirs kancerogeninių medžiagų
šaltinius, geologinius ir aplinkos aspektus, vėžio
prigimtį.)
Menas. Meninius projektus vykdanti organizacija
paprašė, kad vaizduojamojo meno specialybės
studentai sukurtų emblemą ir prekės ženklą būsimam
bendruomenės meno renginiui. (Studentai panaudoja
gero projekto pagrindus iš marketingo strategijų
srities, kadangi jie svarsto reklaminio gaminio
poveikį ir kainą.)
42. Fizika. Policijos departamentas pavargo nuolat
drausminti riedlentininkus, drumsčiančius miesto
tvarką, todėl kreipiasi į studentus, kad jie patartų, kaip
įkurti saugią aikštelę riedlentininkams ir
riedutininkams. Kokie klausimai turėtų būti įtraukti į
šį svarstymą?
Mokslas. Susirūpinę tėvai stengiasi įtikinti mokyklos
vadovybę, kad dienos šviesos lempos būtų pakeistos
kaitinamosiomis, nes tėvai yra įsitikinę, kad
apšvietimas dienos šviesos lempomis kenkia mokinių
regėjimui. Mokyklos direktorius prašo studentų
išanalizuoti pateiktą reikalavimą. (Studentai
analizuoja šviesos tipus, elektromagnetinį spektrą,
apšvietimo matavimą, spektroskopiją.)
43. Pragmatinio ugdymo trūkumai
• Trūksta žinių sistemingumo, visuminio žinių
vaizdo, mokiniai nesugeba mąstyti plačiai,
žinojimo ir žinių fragmentiškumas