SlideShare una empresa de Scribd logo
1 de 38
Descargar para leer sin conexión
25	
  SKAIDRĖS	
  
 KIEKVIENAM	
  LIETUVIUI
 APIE	
  TAI,	
  KAS	
  SVARBU...

    2013	
  –	
  2020	
  -­‐	
  2030

PAKEISKIME	
  ATEITĮ	
  KARTU!
Tikrosios	
  Lietuvos	
  bėdos
» Šalies	
  skola	
  siekia	
  40%	
  BVP,	
  tai	
  sudaro	
  12,500	
  Litų	
  vienam	
  gyventojui.	
  Esame	
  arK	
  
  finansų	
  rinkoms	
  psichologiškai	
  svarbios	
  50-­‐60%	
  BVP	
  skolos	
  ribos.	
  Nepaisant	
  to,	
  toliau	
  
  planuojami	
  biudžeto	
  deficitai	
  bei	
  nesiruošiama	
  ekonomikos	
  ciklo	
  duobėms	
  (krizėms).	
  
  Kada	
  pradėsime	
  gyvenK	
  pagal	
  išgales?	
  
» Pensijų	
  ir	
  sveikatos	
  apsaugos	
  sistema	
  turi	
  3	
  mlrd.	
  Litų	
  deficitą	
  per	
  metus.	
  Kiekvienam	
  
  piliečiui	
  po	
  1000	
  litų	
  nuostolio	
  kasmet.	
  PadidinK	
  pensijas	
  2	
  kartus	
  kainuotų	
  dar	
  apie	
  7	
  
  mlrd.	
  Litų	
  kasmet.	
  Iš	
  kur	
  juos	
  paimK?	
  Galbūt	
  pagaliau	
  verta	
  imKs	
  realių	
  reformų?
» Šiandien	
  vienas	
  dirbantysis	
  sumoka	
  71%	
  savo	
  pajamų	
  valstybei	
  ir	
  išlaiko	
  po	
  1	
  
  pensininką	
  ir	
  1	
  vaiką.	
  Tuo	
  pat	
  metu	
  pajamos	
  iš	
  turto	
  apmokesKntos	
  palyginK	
  nedaug.	
  
  Kada	
  ir	
  kaip	
  ištaisysime	
  šį	
  atotrūkį?	
  Kaip	
  mažinsime	
  šešėlį,	
  skaKnsime	
  atskaitomybę?
» Gyventojų	
  migracija	
  yra	
  neišvengiamas	
  reiškinys,	
  tačiau	
  gąsdina	
  tai,	
  kad	
  per	
  20	
  metų	
  
  Lietuva	
  neteko	
  Vilniaus	
  dydžio	
  miesto,	
  o	
  pusė	
  emigravusiųjų	
  yra	
  jauni	
  darbingo	
  amžiaus	
  
  gyventojai.	
  Ar	
  gebėsime	
  konkurencingai	
  dalyvauN	
  augančiuose	
  viso	
  pasaulio	
  protų	
  ir	
  
  rankų	
  migracijos	
  srautuose?	
  Jei	
  ne,	
  tada	
  kaip	
  išlaikysime	
  pensininkus,	
  vaikus?
» Pragyvenimo	
  kaštai	
  auga.	
  Vienas	
  pagrindinių	
  –	
  energijos	
  išteklių	
  kainos.	
  Kada	
  imsime	
  
  spręsK	
  šią	
  neaKdėlioKną	
  problemą?	
  Juk	
  sutaupyK	
  pinigai	
  liks	
  visų	
  mūsų	
  kišenėse.	
  
Mes	
  ne	
  Kk	
  klausiame	
  poliKkų,	
  kokie	
  jų	
  sprendimai,	
  mes	
  siūlome	
  juos	
  
               –	
  ir	
  jeigu	
  yra	
  geresnių,	
  PRAŠOME	
  nedelsiant	
  juos	
  
                      viešai	
  teikK	
  priešrinkiminėms	
  diskusijoms!
Turinys.	
  Analizė	
  ir	
  sprendimai.
 	
  
 Šiuo	
  pristatymu	
  mes	
  siekiame	
  analizuoK	
  ekonomines	
  paskatas	
  gyvenK	
  ir	
  kurK	
  bendrą	
  
 gerovę	
  Lietuvoje.	
  Gvildensime	
  šias	
  temas:


 »   Šalies	
  skola	
  ir	
  ateiNes	
  įsipareigojimai
 »   Pensijos
 »   Sveikatos	
  apsauga
 »   Demografija	
  ir	
  emigracija
 »   Mokesčiai
 »   Pragyvenimo	
  kaštai	
  (EnergeNka)
 »   Pragyvenimo	
  kaštai	
  (Rinkos	
  konkurencija	
  ir	
  kiN	
  darbai)
Įžanga.	
  Perspektyva	
  2020.
» Privačiu	
  skolinimusi	
  grįstas	
  Lietuvos	
  ekonomikos	
  augimas	
  
  2002-­‐2008	
  sprogo	
  it	
  muilo	
  burbulas.	
  Pasaulio	
  išsivysčiusios	
  
  ekonomikos	
  taip	
  pat	
  „skęsta“	
  skolose	
  –	
  atsigavimas	
  bus	
  lėtas	
  ir	
  
  ištęstas.	
  Ar	
  atlaikysime	
  kitą	
  recesijos	
  bangą?
» Prie	
  ekonomikos	
  sunkumų	
  labai	
  prisideda	
  ir	
  pagrindinė	
  grėsmė	
  
  šaliai	
  –	
  darbščiausių	
  jos	
  gyventojų	
  emigracija	
  bei	
  netvariai	
  
  didėjanK	
  pensijų	
  ir	
  sveikatos	
  įsipareigojimų	
  našta.	
  Ar	
  galime	
  tai	
  
  sustabdyK?
» Esamomis	
  sąlygomis	
  išgyvens	
  Kk	
  lanksčios	
  ir	
  konkurencingos	
  
  ekonomikos.	
  Lietuva	
  Kkrai	
  gali	
  tokia	
  būK!	
  Tam	
  reikia	
  skaKnK	
  
  vietos	
  talentus	
  bei	
  inovacijoms	
  imlų	
  verslą.	
  Naudodamiesi	
  
  2013-­‐2018/20	
  ES	
  paramos	
  etapu,	
  turime	
  pagerinK	
  jau	
  esamas	
  
  ūkio	
  sKprybes	
  bei	
  kiek	
  įmanoma	
  mažinK	
  ekonomines	
  sąnaudas.
» Už	
  Lietuvos	
  ribų	
  gyvena	
  ne	
  mažiau	
  lietuviškų	
  talentų	
  negu	
  šalies	
  
  viduje	
  –	
  privalome	
  juos	
  reintegruoK	
  į	
  	
  mūsų	
  visuomenę.	
  Taip	
  pat	
  
  reikia	
  atsiverK	
  arKmiausiems	
  kaimynams,	
  tampant	
  geriausia	
  
  gerbūvio	
  augimo	
  alternatyva	
  Šiaurės	
  Europoje.
Išsivysčiusių	
  pasaulio	
  valstybių	
  skolos	
  ir	
  skolų	
  augimo	
  
dinamika	
  –	
  skolų	
  yra	
  Kesiog	
  per	
  daug...
Išsivysčiusių	
  pasaulio	
  valstybių	
  skolos	
  –	
  ar	
  
galime	
  ko	
  nors	
  pasimokyK	
  iš	
  Ispanijos?
                                                                                       Ispanijos	
  skolos	
  augimo	
  
                                                                                       dinamika	
  turėtų	
  tapK	
  
                                                                                       Lietuvai	
  akivaizdžiu	
  
                                                                                       pavojaus	
  skambučiu.	
  
        Mes	
  esame	
  čia
                                                                                       Nesiimant	
  priemonių,	
  
                                                                                       nežabotai	
  auganK	
  privaK	
  
                                                                                       skola	
  (lygiai	
  kaip	
  mūsiškė	
  
                                                                                       2002-­‐2008	
  metais)	
  
                                                                                       garantuos	
  mums	
  tuos	
  
                                                                                       pačius	
  rezultatus.	
  


Ispanijos	
  skola	
  2011	
  metų	
  pabaigoje,	
  pridėjus	
  pensijų	
  ir	
  sveikatos	
  apsaugos	
  
įsipareigojimus	
  (grafike	
  neįtraukK)	
  viršija	
  430%	
  BVP.	
  
Lietuvos	
  skola	
  pagal	
  šį	
  rodiklį	
  atsilieka	
  nedaug	
  –	
  remianKs	
  įvairiais	
  šalKniais	
  (LR	
  
STD,	
  Pasaulio	
  banku)	
  -­‐	
  tarp	
  270%	
  iki	
  350%	
  BVP.	
  Lietuvos	
  įsipareigojimų	
  didžiąją	
  
dalį	
  sudaro	
  nefinansuoK	
  ateiKes	
  pensijų	
  ir	
  sveikatos	
  sistemos	
  įsipareigojimai	
  
(šalKnis:	
  Pasaulio	
  bankas).	
  	
  
Lietuvos	
  ekonomikos	
  augimo	
  prognozės	
  2013
 Rodiklis                                                      2003               2012                                2013
                                                                                  prognozė
                                                                                                  OpNmis-­‐       Bazinis	
     Krizinis	
  
                                                                                                  Nnis	
          scenarijus    -­‐5%	
  BVP	
  
                                                                                                  scenarijus                    scenarijus
 BVP,	
  mln.	
  litų                                              57,232           112,	
  381     120,	
  247      118,236       106,500

 BVP	
  augimas	
  (realus)                                                       3.5%            4.0%            3.7%          -­‐5,0%

 Gyventojų	
  pajamų	
  augimas                                11.6%              2.0%            4.1%            2.5%          -­‐3.0%

 Valstybės	
  skola	
  /	
  BVP                                21.0%              39%             37%             38%           45-­‐50%

 Šalies	
  biudžeto	
  deficitas                                -­‐1.3%            -­‐3.0%         -­‐2.5%         -­‐3.5%       -­‐8.0-­‐10.0%

      ŠalKnis:	
  SEB,	
  Finansų	
  ministerija,	
  StaKsKkos	
  departamentas

 Yra	
  Kkimybė,	
  kad	
  kito	
  ekonominio	
  šoko	
  išKkK	
  nebesugebėsime	
  finansuoK	
  savo	
  
 įsipareigojimų	
  (skolinKs	
  pinigų	
  rinkoje)	
  ir	
  būsime	
  priversK	
  sekK	
  Latvijos	
  pėdomis,	
  t.y.	
  prašyK	
  
 tarptauKnių	
  insKtucijų	
  pagalbos.	
  Nepamirškime,	
  kad	
  Latvijos	
  skolos	
  lygis	
  buvo	
  daug	
  
 mažesnis	
  nei	
  mūsiškis	
  yra	
  dabar,	
  tačiau	
  tarptauKnės	
  rinkos	
  nebeskolino	
  Latvijai,	
  nes:
 •    sprogus	
  privataus	
  vartojimo	
  burbului,	
  šalį	
  išKko	
  staigi	
  depresija	
  –	
  staigiai	
  krito	
  BVP;
 •    kritus	
  BVP,	
  krito	
  ir	
  šalies	
  biudžeto	
  pajamos,	
  valstybės	
  išlaidos	
  taip	
  sparčiai	
  karpomos	
  
      nebuvo	
  ir	
  virto	
  dideliu	
  valdžios	
  sektoriaus	
  (šalies	
  biudžeto)	
  deficitu;
 •    didelis	
  einamosios	
  sąskaitos	
  deficitas	
  (daugiau	
  pinigų	
  išleidžiama	
  importui	
  nei	
  gaunama	
  
      už	
  eksportą)	
  neleido	
  investuotojams	
  KkėK	
  greitu	
  Latvijos	
  atsiKesimu.
Pensijų	
  sistema.	
  Ką	
  ir	
  kaip	
  išlaikome?
    SODROS	
  išlaidos	
  2010,	
  mln.	
  Lt                           Pensininkų	
  pasiskirstymas,	
  2011	
  m.	
  




 • Išlaikome	
  daugiausia	
  senyvas	
  moteris.	
  Jos	
  nesitaiko	
  praskolinK	
  vaikaičių	
  Lietuvos.	
  

 • Išlaikome	
  jaunas	
  mamas,	
  nes	
  norime	
  gerinK	
  demografines	
  kreives.

 • Tačiau	
  kodėl	
  netekto	
  darbingumo	
  (invalidumo)	
  pensiją	
  gauna	
  daugiau	
  kaip	
  du	
  
   kartus	
  daugiau	
  Lietuvos	
  gyventojų	
  nei	
  prieš	
  20	
  metų?	
  	
  Ar	
  Kkrai	
  taip	
  padaugėjo	
  
   neįgaliujų	
  mūsų	
  visuomenėje?	
  PaKkrinkime	
  aKdžiau.
Pensijų	
  sistema.	
  Motyvacija	
  dalyvauK	
  pensijų	
  
sistemoje	
  –	
  Lietuvos	
  pasiūlymas	
  dvidešimtmečiui:

» ViduKnė	
  KkėKna	
  gyvenimo	
  trukmė,	
  kai	
  Tau	
  20	
  metų,	
  
  šiuo	
  metu	
  Lietuvoje	
  yra	
  72	
  metai.	
  
» DirbK	
  privalėsi	
  iki	
  65	
  metų	
  –	
  reiškia,	
  pensijai	
  liks	
  7	
  
  metai.
» 40	
  darbo	
  metų	
  turi	
  aKduoK	
  trečdalį	
  sukurtos	
  vertės	
  
  (pajamų)	
  valstybei	
  Kk	
  tam,	
  kad	
  7	
  metus	
  gautum	
  
  trečdalį	
  buvusios	
  algos	
  siekiančią	
  pensiją.	
  
» Matant	
  valstybės	
  skolos	
  ir	
  demografinę	
  dinamiką,	
  Tau	
  
  sunku	
  KkėKs,	
  kad	
  ji	
  bus	
  pajėgi	
  įvykdyK	
  net	
  šiuos	
  
  įsipareigojimus..
Pensijų	
  sistema.	
  Pasiūlymai.
»   Sodrą	
  suskaidyK	
  į	
  kelis	
  Kkslinius	
  fondus,	
  tarp	
  kurių	
  būtų:	
  bazinės	
  pensijos	
  fondas,	
  
    senyvų	
  moKnų	
  išlaikymo	
  fondas	
  ir	
  t.t.,	
  ir	
  pan.	
  Tokiu	
  būdu	
  paaiškėtų	
  Kkrosios	
  atskirų	
  
    socialiai	
  išlaikomų	
  grupių	
  sąnaudos,	
  būtų	
  skaidrus	
  jų	
  finansavimas.	
  Mokesčių	
  mokėtojai	
  
    žinotų,	
  ką	
  ir	
  už	
  kiek	
  išlaiko,	
  turėtų	
  mažiau	
  motyvacijos	
  slėpK	
  mokesčius.
»   Iš	
  esmės	
  pertvarkyK	
  tarifus	
  taip,	
  kad	
  kaupimo	
  senatvei	
  paskatų	
  kiltų	
  paKems	
  
    piliečiams:
     ˃ Jaunesni	
  darbo	
  rinkos	
  dalyviai	
  mokėtų	
  mažiau,	
  bet	
  privalėtų	
  daugiau	
  taupyK	
  bei	
  taip	
  iš	
  
       dalies	
  finansuotų	
  pereinamojo	
  laikotarpio	
  sąnaudas.	
  
     ˃ 40-­‐mečiai	
  ir	
  vyresni	
  mokėtų	
  daugiau,	
  nes	
  artėjant	
  jų	
  pensiniam	
  amžiui	
  Kkimybė	
  sukaupK	
  
       senatvei	
  pakankamai	
  vis	
  mažėja.	
  
     ˃ Pereinamuoju	
  laikotarpiu	
  papildomai	
  apmokesKnK	
  turKngąjį	
  gyventojų	
  sluoksnį,	
  kad	
  būtų	
  
       išlaikyta	
  socialinė	
  kohesija.	
  
»   50%	
  privataus	
  taupymo	
  (Lenkijos	
  pavyzdys)	
  būtų	
  nukreipta	
  i	
  socialinių	
  fondų	
  valstybės	
  
    garantuojamus	
  skolos	
  vertybinius	
  popierius,	
  likusiems	
  nebūtų	
  taikomi	
  jokie	
  apribojimai	
  
    –	
  galima	
  būtų	
  investuoK	
  į	
  fondus,	
  kitus	
  VP,	
  nekilnojamąjį	
  turtą	
  ir	
  pan.	
  
»   Tarifų	
  pertvarkymo	
  šaluKniu	
  poveikiu	
  taptų	
  aktyvios	
  darbo	
  jėgos	
  bazės	
  augimas,	
  tai	
  
    būtų	
  papildomas	
  sKmulas	
  šalies	
  BVP	
  augimui.	
  Taip	
  pat	
  mažėtų	
  jaunimo	
  nedarbas	
  –	
  
    juos	
  įdarbinK	
  darbdaviui	
  kainuotų	
  pigiau.	
  
»   2030	
  metais	
  siekK	
  subalansuoto	
  SODROS	
  biudžeto	
  taip,	
  kad	
  valstybė	
  užKkrintų	
  Kktai	
  
    minimalią	
  pensiją.	
  Likusią	
  savo	
  senatvės	
  gerovės	
  dalį	
  turėtų	
  sukaupK	
  pats	
  asmuo.	
  
»   IšskaidrinK	
  ir	
  opKmizuoK	
  SODROS	
  sąnaudas.
Pensijų	
  sistema	
  2013-­‐2030.	
  Iliustratyvus	
  pavyzdys
 Rodiklis                                                                         2013           2030

 Bazinė	
  pensija,	
  %	
  nuo	
  viduKnio	
  atlyginimo,	
  įskaičiuojant	
     30	
  %        25	
  %
 Sodros	
  įmokas
 Papildoma	
  sukaupta	
  pensija,	
  %	
  nuo	
  viduKnio	
  atlyginimo           2	
  %    20	
  -­‐	
  25	
  %
 Privalomas	
  kaupimas,	
  %	
  nuo	
  viduKnio	
  atlyginimo                    ~15	
  %      ~15	
  %
 Kaupimo	
  grąža                                                                  5	
  %          5	
  %
 Infliacija                                                                         3	
  %          3	
  %
 20-­‐30	
  m.	
  amžiaus	
  įmokų	
  struktūra:
            -­‐Bazinis,	
  %	
  nuo	
  pajamų                                      9	
  %          9	
  %
         -­‐Kaupiamasis,	
  %	
  nuo	
  pajamų                                    20	
  %        20	
  %
 50-­‐65	
  m.	
  amžiaus	
  įmokų	
  struktūra:
            -­‐Bazinis,	
  %	
  nuo	
  pajamų                                     25	
  %        25	
  %
         -­‐Kaupiamasis,	
  %	
  nuo	
  pajamų                                     5	
  %          5	
  %
 Darbo	
  jėga,	
  tūkst.                                                         1,406         1,402
 Pensininkų	
  skaičius,	
  tūkst.                                                 653            660
 Sistemos	
  deficito	
  finansavimas	
  iš	
  privataus	
  kaupimo,	
  %           47	
  %        0.0%

 Sukaupta	
  privačiuose	
  fonduose,	
  mln.	
  Lt                               4,800       183,000
Pensijų	
  sistema	
  2013-­‐2030.	
  Iliustratyvus	
  pavyzdys	
  (2)
Pensijos	
  dydis,	
  Lt   SODRA	
  deficitas,	
  milijonai	
  Lt
                                                                   »   Grafike	
  pateikta	
  Sodros	
  sukaupto	
  
                                                                       deficito	
  dinamika,	
  jeigu	
  visi	
  
                                                                       dirbanKeji	
  aKKnkamose	
  amžiaus	
  
                                                                       grupėse	
  Sodrai	
  mokėtų	
  vienodai,	
  
                                                                       t.y.	
  nebūtų	
  išimčių	
  individualiai	
  
                                                                       veiklai,	
  ūkininkams	
  ir	
  pan.	
  
                                                                   »   Akivaizdu,	
  kad	
  pereinamuoju	
  
                                                                       laikotarpiu	
  Sodros	
  bendras	
  deficitas	
  
                                                                       augtų,	
  bet	
  būtų	
  valdomas	
  
                                                                       neišeinant	
  už	
  jo	
  ribų.
                                                                   »   Šį	
  deficitą	
  būtų	
  galima	
  dengK,	
  
                                                                       naudojant	
  privačiai	
  sukauptas	
  lėšas.
                                                                   »   Iki	
  2030	
  metų	
  deficitas	
  būtų	
  visiškai	
  
                                                                       panaikintas.
                                                                   »   Siekiant	
  socialinio	
  solidarumo,	
  
                                                                       reikėtų	
  įvesK	
  diferencijuotas	
  Sodros	
  
                                                                       įmokų	
  lubas,	
  kurios	
  	
  skaKntų	
  
                                                                       taupymą,	
  bet	
  neribotų	
  žmogaus	
  
                                                                       galimybių	
  užsidirbK.
Pensijų	
  sistema	
  2013-­‐2030.	
  Iliustratyvus	
  pavyzdys	
  (3)
 Mln.	
  Lt
                                                            »    Minėtą	
  Sodros	
  deficitą	
  visiškai	
  
                                                                 padengtų	
  privatus	
  kaupimas,	
  kurio	
  
                                                                 dalis	
  privaloma	
  tvarka	
  būtų	
  nukreipta	
  
                                                                 šiam	
  deficitui	
  finansuoK.
                                                            »    Kita	
  dalimi	
  kaupimo	
  asmenys	
  galėtų	
  
                                                                 finansuoK	
  nekilnojamo	
  turto,	
  skolos	
  ar	
  
                                                                 nuosavybės	
  vertybinių	
  popierių	
  įsigijmą	
  
                                                                 –	
  pajamas	
  nešančius	
  aktyvus.
                                                            »    Kaupimo	
  galia	
  yra	
  palūkanose	
  –	
  įnešus	
  
                                                                 pirmąjį	
  įnašą,	
  jis	
  padvigubės	
  
                                                                 viduKniškai	
  kas	
  14-­‐15	
  metų.
                                                            »    Iki	
  2030	
  metų	
  privačiuose	
  fonduose	
  
                                                                 būtų	
  sukaupta	
  viduKniškai	
  7-­‐9	
  
                                                                 papildomos	
  pensijos	
  metams	
  –	
  o	
  tai	
  
                                                                 reiškia	
  bendrą	
  45-­‐50%	
  algos	
  dydžio	
  
                                                                 pensiją,	
  palyginus	
  su	
  šiuo	
  metu	
  esančiu	
  
                                                                 30%	
  vidurkiu.



    SkaKnant	
  žmones	
  kaupK	
  senatvei,	
  mes	
  ne	
  Kk	
  galime	
  pasiekK,	
  kad	
  senatvės	
  
    socialinių	
  garanKjų	
  sistema	
  būtų	
  tvari,	
  bet	
  ir	
  užKkrinK	
  savo	
  vaikų	
  bei	
  
    vaikaičių	
  ateiu	
  perspektyvioje	
  nepraskolintoje	
  valstybėje.	
  
Sveikatos	
  draudimo	
  sistema	
  




» Vienam	
  Lietuvos	
  gyventojui	
  viduKniškai	
  sveikatos	
  draudimas	
  kainuoja	
  
     beveik	
  1400	
  Lt	
  per	
  metus.	
  
» Vienam	
  dirbančiam	
  šalies	
  piliečiui	
  jis	
  atsieina	
  per	
  3000	
  Lt	
  per	
  metus	
  (nes	
  
     pensininkai	
  ir	
  vaikai	
  už	
  jį	
  nemoka)	
  ir	
  per	
  paskuKnius	
  7	
  metus	
  pabrango	
  2	
  
     kartus!	
  	
  O	
  juk	
  per	
  praėjusius	
  10	
  metų	
  pensininkų	
  (daugiausia	
  
     besinaudojančių	
  sveikatos	
  paslaugomis)	
  Lietuvoje	
  sumažėjo	
  100	
  tūkst.
» Nepaisant	
  to,	
  paslaugų	
  apimKs	
  mažėja,	
  kokybė	
  prastėja,	
  o	
  mes	
  vis	
  dar	
  
     nešame	
  gydytojams	
  pakišas..
	
         	
                    	
          	
             AR	
  NE	
  LAIKAS	
  GYDYTI	
  ŠIĄ	
  SISTEMĄ	
  ?
Sveikatos	
  draudimo	
  sistema.	
  Pasiūlymai.
»   Sveikatos	
  draudimas	
  –	
  tai	
  paslauga,	
  kurią	
  valstybė	
  teikia	
  gyventojui	
  ir	
  kuri	
  jiems	
  turi	
  
    adekvačiai	
  kainuoK	
  priklausomai	
  nuo	
  to,	
  kaip	
  pats	
  gyventojas	
  savo	
  sveikatą	
  verKna.
»   Reikia	
  atskirK	
  sveikatos	
  draudimo	
  lygius.	
  Kiekvienas	
  lygis	
  turėtų	
  kainuoK	
  pagal	
  tai,	
  kiek	
  
    KkėKna	
  paKrK	
  tam	
  Kkrą	
  sveikatos	
  sutrikimą	
  ar	
  sutrikdymą.	
  Kartu	
  taip	
  bus	
  skaKnama	
  ligų	
  
    prevencija	
  –	
  žinodamas,	
  kiek	
  kainuoja	
  gydymas,	
  žmogus	
  labiau	
  tausos	
  savo	
  sveikatą.	
  
»   Bazinis	
  sveikatos	
  draudimas	
  turėtų	
  kainuoK	
  tam	
  Kkrą	
  pinigų	
  kiekį	
  per	
  metus,	
  
    nepriklausomą	
  nuo	
  pajamų.	
  Jį	
  mokėtų	
  VISI	
  šalies	
  gyventojai,	
  ne	
  Kk	
  dirbantys.	
  
    Papildomas	
  draudimas	
  veiktų	
  kaupimo	
  principu,	
  asmuo	
  galėtų	
  rinkKs	
  tarp	
  privačių	
  ir	
  
    valstybinių	
  paslaugų	
  Kekėjų.	
  
»   Tiek	
  valstybinės,	
  Kek	
  privačios	
  įstaigos	
  kauptų	
  „krizės	
  fondą“	
  tam	
  atvejui,	
  jei	
  kuri	
  nors	
  
    įstaiga	
  nesugebėtų	
  įvykdyK	
  prisiimtų	
  įsipareigojimų.	
  
»   Pereinamuoju	
  laikotarpiu	
  galiotų	
  papildomas	
  2-­‐3%	
  pajamų	
  dydžio	
  mokesKs	
  užKkrinK	
  
    esamų	
  socialinių	
  įsipareigojimų	
  įgyvendinimą.
»   Invalidumo	
  bei	
  kitokių	
  lengvatų	
  paskyrimo	
  kontrolę	
  ir	
  biudžetą	
  perleisK	
  savivaldybėms,	
  
    joms	
  numatant	
  išlaidų	
  kontrolės	
  mechanizmus.	
  
»   Dalį	
  sveikatos	
  sistemos	
  paslaugų	
  reikėtų	
  visiškai	
  privaKzuoK.	
  
»   Kompensuojamųjų	
  vaistų	
  sąnaudoms	
  kontroliuoK	
  būKna	
  peržiūrėK	
  visų	
  ES	
  šalių	
  
    sveikatos	
  sistemas	
  bei	
  Lietuvoje	
  įgyvendinK	
  ekonomiškiausią	
  sprendimą.	
  
Lietuvos	
  demografinė	
  kaita	
  ir	
  prognozė
          2001




                                        Sparčiai	
  netenkame	
  darbingų	
  gyventojų,	
  
                                        ypač	
  –	
  vaikų,	
  kurių	
  per	
  10	
  metų	
  
                                        sumažėjo	
  beveik	
  trečdaliu.	
  Iš	
  viso	
  per	
  10	
  
                                        metų	
  praradome	
  vieną	
  Kauno	
  dydžio	
  
                 -­‐	
  100	
  tūkst.
                                        miestą.	
  Migracijos	
  srautų	
  prognozė	
  taip	
  
                                        pat	
  nedžiugina.	
  Jeigu	
  patys	
  nesiimsime	
  
                 -­‐	
  250	
  tūkst.   pokyčių,	
  ekonominė	
  realybė	
  privers	
  tai	
  
                                        padaryK.	
  Tačiau	
  tada	
  būsime	
  praradę	
  
                                        galimybę	
  rinkKs...
Migracija.	
  ES	
  vieningos	
  darbo	
  rinkos	
  iššūkis.	
  
Statybininko	
  dirbančio	
  LT	
  ir	
  UK	
  pavyzdys
                                                      	
  UK                       	
  Lietuvoje
        Atlyginimas	
  specialistui,	
  newo          2,000	
  GBP                 2,500	
  Lt
        Būstas	
  (nuoma,	
  komunaliniai)            	
  	
  	
  	
  400	
  GBP   	
  	
  	
  500	
  Lt
        Maistas                                       	
  	
  	
  	
  200	
  GBP   	
  	
  	
  500	
  Lt
        Transportas                                   	
  	
  	
  	
  200	
  GBP   	
  	
  	
  200	
  Lt
        Kitos	
  išlaidos                             	
  	
  	
  	
  100	
  GBP   	
  	
  	
  400	
  Lt
        Mokesčiai                                     	
  	
  	
  	
  400	
  GBP   	
  	
  	
  400	
  Lt
        Santaupos                                     600	
  GBP	
  	
  	
         	
  500	
  Lt
        Santaupos	
  litais                           3,000	
  Lt                  	
  500	
  Lt

     Akivaizdu,	
  kad	
  konkuruoK	
  atlyginimais	
  panašiuose	
  sektoriuose	
  
     negalime.	
  Bet	
  reali	
  santaupų	
  vertė,	
  jas	
  realizuojant	
  Lietuvoje,	
  
     daug	
  didesnė,	
  negu	
  pinigus	
  leidžiant	
  JungKnėje	
  Karalystėje	
  ar	
  
     Skandinavijos	
  šalyse.	
  Kaip	
  tai	
  išnaudoK?	
  Kaip	
  konkuruoK?	
  
Emigracija.	
  Kodėl	
  išvažiuojame?
1. Reali	
  mokesčių	
  našta	
  dirbančiajam	
  Lietuvoje	
  yra	
  31%+3%+15%+22%	
  =	
  71%.
2.	
  	
  	
  	
  Dėl	
  atvertos	
  darbo	
  rinkos	
  už	
  tą	
  pau	
  darbą	
  D.Britanijoje,	
  VokieKjoje	
  ar	
  
       Skandinavijoje	
  dirbantysis	
  nominaliai	
  gauna	
  2-­‐4	
  kartus	
  daugiau	
  nei	
  
       Lietuvoje,	
  o	
  pragyvenimo	
  kaštai	
  –	
  aukštesni	
  palyginK	
  nedaug.
3.	
  	
  	
  	
  Visiškas	
  neužNkrintumas	
  dėl	
  valstybės	
  socialinių	
  įsipareigojimų	
  tvarumo.

IŠVADA	
  –	
  kad	
  sustabdytumėme	
  darbo	
  jėgos	
  nutekėjimą,	
  privalome:	
  
a) auginN	
  dirbančiųjų	
  algų	
  augimo	
  perspektyvas,	
  	
  
b) didinN	
  realiąsias	
  disponuojamas	
  pajamas,	
  mažinant	
  ekonomines	
  
       pragyvenimo	
  sąnaudas,	
  
c) keisN	
  mokesKnių	
  paskatų	
  sistemą	
  taip,	
  kad	
  didėtų	
  darbo	
  jėgos	
  
       motyvacija	
  dirbK	
  bei	
  mažėtų	
  ekonominis	
  šešėlis.

Kartu	
  reikia	
  skaKnK	
  migrantus	
  realizuoK	
  savo	
  santaupas	
  Lietuvoje	
  –čia	
  jos	
  
iš	
  Kesų	
  įgyja	
  daug	
  didesnę	
  vertę.
Pajamų	
  augimo	
  didinimas.	
  Mokesčių	
  sistema.
» SukurK	
  pajamų	
  mokesčių	
  sistemą,	
  kur	
  mokesčius	
  sumoka	
  asmuo,	
  o	
  ne	
  įmonė.	
  Per	
  
  asmeninę	
  atskaitomybę	
  bus	
  lengviau	
  kontroliuoK	
  nelegalias	
  pajamas,	
  mokesčių	
  
  slėpimą,	
  didės	
  finansinis	
  išprusimas	
  bei	
  bus	
  aiškiau,	
  ką	
  ir	
  kaip	
  valstybė	
  remia	
  ar	
  
  kompensuoja.	
  
» LeisN	
  atskaityN	
  socialinio	
  draudimo	
  mokesčius,	
  taupymą,	
  daugiavaikių	
  šeimų	
  
  išlaikymo	
  kompensuojamas	
  ir	
  kitas	
  sąnaudas	
  pajamų	
  mokesčio	
  Kkslais.
» Pašalpas	
  organizuoN	
  pirmiausia	
  kaip	
  paNrtų	
  sąnaudų	
  kompensavimą	
  mažinant	
  
  pajamų	
  mokesčius.	
  NemokėK	
  pašalpų,	
  nepagrįstų	
  apskaitos	
  dokumentais	
  (kasos	
  
  čekiais,	
  pajamų	
  orderiais).	
  Nesant	
  pajamų,	
  pašalpas	
  organizuoK	
  Kk	
  kaip	
  sąnaudų	
  
  kompensavimą.	
  
» ĮvesK	
  visuoNnį	
  simbolinį	
  (0.01-­‐0.1%	
  turto	
  vertės)	
  nekilnojamojo	
  turto	
  mokes`,	
  kad	
  
  būtų	
  galima	
  išaiškinK	
  tokio	
  turto	
  koncentraciją	
  bei	
  aKKnkamai	
  paNkrinN	
  turto	
  
  įsigijimo	
  pagrįstumą.	
  Taip	
  būtų	
  kovojama	
  su	
  šešėliu	
  ir	
  pinigų	
  plovimu.	
  
» Reikalingi	
  kapitalo	
  mokesčiai	
  nuo	
  fizinių	
  asmenų	
  pajamų	
  iš	
  turto,	
  viršijančio,	
  pvz.,	
  1	
  
  mln.	
  Litų	
  vertę.	
  Nuo	
  turto	
  nešamų	
  pajamų,	
  ne	
  nuo	
  paKes	
  turto.	
  Pajamos	
  būtų	
  
  nukreiptos	
  socialiniams	
  deficitams	
  pereinamuoju	
  laikotarpiu	
  finansuoK.	
  
» AtsisakyN	
  pelno	
  mokesčio,	
  bet	
  grynąsias	
  įmonių	
  pajamas	
  apmokesKnK	
  vienu	
  
  dividendų	
  mokesčiu.	
  Tokiu	
  būdu	
  būtų	
  suvienodintos	
  privačių	
  ir	
  juridinių	
  asmenų	
  
  grynųjų	
  pajamų	
  reinvestavimo	
  sąlygos.	
  
» Kapitalinėms	
  invesNcijoms	
  taikyK	
  5	
  metų	
  dividendų	
  mokesčio	
  atostogas	
  
  proporcingai	
  investuojamoms	
  sumoms.
Ekonominių	
  kaštų	
  mažinimas.	
  EnergeKka	
  	
  	
  
                                      » 2011	
  metais	
  importuotos	
  
                                               elektros	
  už	
  1,4	
  mlrd.	
  Litų,	
  
                                               dujų	
  –	
  už	
  3,5	
  mlrd.	
  Litų.	
  Tai	
  
                                               sudaro	
  beveik	
  6%	
  šalies	
  
                                               BVP.	
  
                                      » Už	
  dujas	
  mokame	
  
                                               brangiausiai	
  visoje	
  ES.	
  	
  	
  
                                      » Po	
  IAE	
  uždarymo	
  elektros	
  
                                               kainos	
  pakilo	
  2,5	
  karto,	
  
                                               viską	
  realiai	
  perkame	
  iš	
  
                                               vieno	
  šalKnio.	
  	
  	
  	
  
                                      » Kasmet	
  remiame	
  
                                               “Gazprom”	
  dujų	
  vartojimą	
  
                                               per	
  lengvaKnį	
  PVM.	
  Ar	
  
                                               Kkrai	
  esame	
  tokie	
  turKngi?	
  	
  
                                      	
  	
  
Ekonominių	
  kaštų	
  mažinimas.	
  EnergeKka	
  (2)
  Energijos	
  sąnaudų	
  kiekis,	
  tenkanNs	
  bendrojo	
  vidaus	
              Gyvenamųjų	
  namų	
  šilumos	
  	
  energijos	
  suvartojimo	
  palyginimas
                   produkto	
  (BVP)	
  vienetui
                                                                                ViduKnis	
  šilumos	
  energijos	
  suvartojimas	
  Lietuvoje
    Na{os	
  ekvivalento	
  (tne)	
  kiekis	
  tenkanKs	
  1000Eur	
  BVP       	
  kWh/m2	
  per	
  metus




                                                                                 Lietuvos	
                                            Europos	
  
                                                                               gyvenamųjų	
   Šiaurės	
  šalių	
   Naujų	
  namų/	
  
                                                                                                                     namų	
  po	
      Sąjungos	
  
                                                                                  namų	
                            renovacijos	
   reikalavimai	
  
                                                                                 vidurkis	
     vidurkis                               naujiems	
  
                                                                                                                      vidurkis
                                                                                 2009m.	
                                             pastatams
                                                                                 ŠalKnis:	
  Lietuvos	
  Nacionalinė	
  EnergeKkos	
  Strategija;	
  2011
                                                                                                                    	
  


                                                                            Turime	
  vietos	
  taupyK	
  –	
  privalome	
  tapK	
  
  ŠalKnis:	
  www.eurostat.com
                                                                            lyderiais	
  Europoje	
  energijos	
  taupymo	
  
                                                                            srityje!	
  Tam	
  turime	
  visus	
  įrankius,	
  o	
  
                                                                            sutaupyK	
  litai	
  liks	
  visų	
  mūsų	
  kišenėse!
Ekonominių	
  kaštų	
  mažinimas.	
  EnergeKka	
  (3)
 Daugiabučių	
  revovacijos	
                  Kiekis                     Litai                           » Daugiabučių	
  renovacija	
  –
 ekonominė	
  santrauka
                                                                                                            geriausias	
  invesKcinis	
  
 Butų	
  fondas                                84	
  mln.	
  kv.m.        n.d.                              projektas	
  Lietuvai.	
  
 Renovacijos	
  kaštai                         160-­‐200	
  Lt/m2         13,0-­‐17,0	
  mlrd.              Ekonominis	
  pagrindimas	
  
                                                                                                            greKmoje	
  lentelėje.
 ES	
  III	
  etapo	
  parama                  50	
  proc.                6,5-­‐8,5	
  mlrd.
                                                                                                          » Per	
  kitus	
  7-­‐erius	
  metus	
  
 Grynieji	
  kaštai	
  gyventojams             80-­‐100	
  Lt/m2          6,5-­‐8,5	
  mlrd.                galėtume	
  sukurK	
  daug	
  realių	
  
 Išsimokėjimas	
  per	
  20	
  metų	
          60	
  m2                   ~30	
  lt/mėn.	
  +	
             Lietuvoje	
  pasiliksiančių	
  darbo	
  
 viduKniam	
  būstui                                                      palūkanos                         vietų	
  bei	
  BVP.
 Sutaupymas	
  1-­‐am	
  butui                 60	
  m2                   500-­‐600	
  /	
  metus         » Dar	
  geriau	
  –	
  už	
  tai	
  iš	
  dalies	
  
 Teigiamas	
  turto	
  vertės	
                300	
  –	
  500	
  Lt/m2   25,0-­‐40,0	
  mlrd.	
  
                                                                                                            sumokėtų	
  Europos	
  Sąjunga.	
  
 padidėjimo	
  efektas                                                                                      „Win-­‐win“	
  sprendimas?
                                                                                                          » Susigrąžinkime	
  energeKnę	
  
 Dujų	
  poreikio	
  sumažėjimas               400-­‐500	
  mln.	
  m3 0,5-­‐0,6	
  mlrd.	
  per	
  
                                                                       metus                                nepriklausomybę	
  paprastu	
  ir	
  
                                                                                                            naudingu	
  visiems	
  
 Sukurta	
  darbo	
  vietų                     20–30	
  tūkst.            0,5-­‐0,8	
  mlrd.	
  per	
  
                                                                          metus                             gyventojams	
  būdu!
 Bendras	
  ekonominis	
  efektas +	
  1,5-­‐2,5%	
  nuo	
                1,5-­‐2,5	
  mlrd.	
  /	
  
                                  BVP                                     metus
      ŠalKnis:	
  VKEK,	
  G.Šiupšinskas,	
  StaKsKkos	
  departamentas
Ekonominių	
  kaštų	
  mažinimas.	
  KiK	
  darbai
Be	
  energeKkos,	
  dar	
  turime	
  susitvarkyK:
» Oligopolijų	
  ūkio	
  šakose	
  skaidymas.	
  80%	
  maisto,	
  drabužių,	
  batų,	
  
      vaistų,	
  degalų	
  didmenos	
  ir	
  mažmenos,	
  žiniasklaidos	
  valdo	
  4-­‐5	
  
      įmonės	
  ar	
  jų	
  grupės.	
  Ar	
  pakankama	
  konkurencija?	
  Ar	
  negalima	
  
      platesnė	
  konkurencija	
  Lietuvos	
  dydžio	
  rinkoje?
» Valstybinių	
  imonių	
  veiklos	
  efektyvinimas	
  –	
  didesni	
  dividendai,	
  
      mažesni	
  mokesčiai.	
  Dalinis	
  privaKzavimas	
  per	
  nacionalinius	
  pensijų	
  
      fondus,	
  kad	
  visi	
  galėtumėm	
  pasidžiaugK	
  jų	
  darbo	
  vaisiais.
» ES	
  fondai	
  –	
  ne	
  naujoms	
  įmonėms,	
  o	
  veikianKems	
  verslams	
  bei	
  jų	
  
      plėtros	
  perspektyvoms.	
  Ir	
  gal	
  užteks	
  tas	
  lėšas	
  laidoK	
  keliuose,	
  
      Kltuose,	
  „nacionaliniuose“	
  stadionuose	
  ir	
  kitame	
  NT?
» Pagalba	
  eksportui.	
  Realūs	
  eksporto	
  skaKnimo	
  kreditai,	
  naujų	
  
      pardavimo	
  kanalų	
  skaKnimas	
  pasitelkiant	
  valstybės	
  resursus.	
  Kodėl	
  
      vokiečių	
  ar	
  prancūzų	
  poliKkams	
  ne	
  gėda	
  su	
  nuosavais	
  Siemens‘ais	
  ar	
  
      Areva‘om	
  važiuoK	
  į	
  tarpvalstybines	
  verslo	
  misijas,	
  o	
  mums	
  tai	
  vis	
  
      dar	
  prilygsta	
  korupcijai?..	
  
Reintegravimasis.	
  Atsivėrimas	
  kaimynams.
» Esame	
  maža	
  tauta,	
  privalome	
  verKnK	
  kiekvieną	
  asmenį.	
  
» Užsienyje	
  gyvenanKems	
  lietuviams	
  privalome:
     ˃ SuteikK	
  dvigubą	
  pilietybę.	
  Negalime	
  leisK	
  prarasK	
  tokios	
  didelės	
  visuomenės	
  
       dalies	
  –	
  juk	
  jie	
  sudaro	
  beveik	
  antrą	
  Kek	
  tautos	
  talentų.
     ˃ LeisK	
  ne	
  gimKnėje	
  reziduojanKems	
  balsuoK	
  savo	
  gimtosiose	
  apygardose.
     ˃ NeapmokesKnK	
  jų	
  lėšų	
  repatrijavimo	
  ir	
  reinvesKcijų	
  į	
  Lietuvos	
  ūkį.
     ˃ SkaKnK	
  neaKtrūkK	
  nuo	
  Lietuvos	
  aktualijų	
  per	
  socialinius	
  Knkslus,	
  Kkslinę	
  
       žiniasklaidą,	
  vieKnių	
  kultūrinių	
  grupių	
  palaikymą	
  ir	
  t.t.	
  
» Imigracinė	
  poliKka	
  kaimynų	
  iš	
  rytų	
  atžvilgiu,	
  atsižvelgiant	
  į	
  
  bendrą	
  istorinį,	
  kultūrinį	
  ir	
  ekonominį	
  paveldą:
     ˃ NaudoKs	
  jų	
  daug	
  prastesne	
  poliKne	
  situacija,	
  siekiant	
  pritraukK	
  jų	
  talentus.
     ˃ SuteikK	
  „žaliąją	
  kortą“	
  baltarusiams/ukrainiečiams/rusams	
  –	
  daugiau	
  
       specialistų	
  bei	
  mokesčių	
  mokėtojų.	
  Salygos:	
  privalomas	
  kalbos	
  pagrindų	
  
       egzaminas,	
  10	
  metų	
  darbo	
  stažas	
  Lietuvoje	
  ir	
  pan.
     ˃ TapK	
  regiono	
  gerovės	
  etalonu,	
  neprarandant	
  tauKnio	
  kultūrinio	
  idenKteto.
PRIEDAS.	
  Lietuvos	
  Burbulonomika.
	
   	
     	
  
                 2002	
  -­‐	
  2020
Lietuvos	
  ūkis	
  2002-­‐2012
 » 2008-­‐ųjų	
  Lietuvos	
  ekonomikos	
  krizė	
  –	
  “burbulonomikos”	
  
   klasika.	
  Kaip	
  iki	
  jos	
  atėjome…?
 » Pokrizinis	
  privataus	
  sektoriaus	
  vidaus	
  vartojimo	
  atsigavimas	
  vis	
  
   dar	
  yra	
  lėtas,	
  bankų	
  skolinimas	
  –	
  apribotas.	
  Vienintelis	
  šviesos	
  
   spindulys	
  –	
  prekių	
  ir	
  paslaugų	
  eksportas,	
  tačiau	
  jam	
  reikia	
  dar	
  
   daugiau	
  paramos.
 » Valstybės	
  sektorius	
  palaikė	
  Lietuvos	
  ekonomiką	
  krizės	
  
   įkarštyje,	
  tačiau	
  ne	
  be	
  padarinių	
  –	
  valstybės	
  skola	
  išaugo,	
  
   didžiausia	
  jos	
  dalis	
  buvo	
  nukreipta	
  socialiai	
  išlaikomoms	
  sriKms	
  
   finansuoK.
 » Didžioji	
  dalis	
  privačiame	
  sektoriuje	
  dirbančiųjų	
  kol	
  kas	
  realiai	
  
   nejaučia	
  pagerėjimo.	
  Valstybės	
  sektoriuje	
  krizės	
  padarinius	
  
   švelnino	
  Kk	
  nedaug	
  mažėję	
  atlyginimai.	
  Pensininkų	
  situacija	
  
   išlieka	
  sudėKnga.
 » Valstybės	
  pajamų	
  atsigavimo	
  galima	
  KkėKs	
  Kk	
  tuo	
  atveju,	
  jei	
  
   privatus	
  sektorius	
  išbris	
  iš	
  lėto	
  augimo.
Prieškrizinis	
  augimas	
  –	
  ar	
  tai	
  buvo	
  
     tvaru?
 .




Augimo	
  tempai          2002      2003 2004 2005 2006 2007 2008                        Augimo	
  tempai   2005   2006   2007   2008

Infliacija                 0.3%      -­‐1.1% 1.2% 2.7% 3.7% 5.7% 10.9%                    Vartojimas         14%    15%    18%    16%

Realusis	
  augimas       6.8%     10.3% 7.4% 7.8% 7.8% 9.8% 2.9%                        Paskolos           76%    71%    56%    21%




 ŠalKniai:	
  Lietuvos	
  StaKsKkos	
  Departamentas,	
  Lietuvos	
  Banko	
  StaKsKka
Prieškrizinis	
  augimas	
  –	
  ar	
  tai	
  buvo	
  
    tvaru?	
  Gyventojai
                                                                                        Įsivedus	
  eurą,	
  atpigusio	
  
                                                                                        skolinimosi	
  galimybė	
  skaKno	
  
                                                                                        gyventojus	
  tuo	
  naudoKs.	
  
                                                                                        Skolinomės	
  ir	
  pirkome	
  viską,	
  
                                                                                        ypač	
  NT.	
  Dėl	
  didėjančios	
  pinigų	
  
                                                                                        apyvartoje	
  masės	
  sparčiau	
  augo	
  
                                                                                        ir	
  nominalios	
  algos,	
  taip	
  dar	
  
                                                                                        labiau	
  didindamos	
  gerovės	
  ir	
  
                                                                                        saugumo	
  iliuziją.	
  Neturėdama	
  
                                                                                        galimybės	
  reguliuoK	
  pinigų	
  
                                                                                        kainos,	
  Lietuva	
  2007	
  metų	
  
                                                                                        pabaigoje	
  žengia	
  į	
  neigiamų	
  
                                                                                        realių	
  palūkanų	
  normų	
  erą.	
  
                                                                                        Signalas	
  Kk	
  vienas	
  –	
  skolinKs	
  ir	
  
                                                                                        pirkK	
  toliau!
                                                                                        Argi	
  galėjo	
  nuKkK	
  kas	
  bloga...?



ŠalKniai:	
  Lietuvos	
  StaKsKkos	
  Departamentas,	
  Lietuvos	
  Banko	
  staKsKka
Prieškrizinis	
  augimas	
  –	
  ar	
  tai	
  buvo	
  
    tvaru?	
  Įmonės
                                                                                        Skolinimo	
  adatos	
  neišvengė	
  ir	
  
                                                                                        Įmonės	
  –	
  juk	
  viskas	
  Kk	
  auga,	
  o	
  
                                                                                        naujiems	
  užsakymams	
  trūksta	
  
                                                                                        pajėgumų	
  bei	
  darbo	
  jėgos.




           Nepaisant	
  to,	
  pelnai	
  rekordiniai,	
  
           atspindintys	
  ne	
  Kk	
  žemas	
  
           palūkanų	
  normas,	
  bet	
  ir	
  turto	
  
           „perverKnimo“	
  pelnus	
  (ypač	
  
           2007-­‐aisiais).	
  


ŠalKniai:	
  Lietuvos	
  StaKsKkos	
  Departamentas,	
  Lietuvos	
  Banko	
  staKsKka
Prieškrizinis	
  augimas	
  –	
  ar	
  tai	
  buvo	
  tvaru?	
  NT


                                                                                        Geriausiai	
  skolinto	
  vartojimo	
  
                                                                                        bumas	
  atsispindi	
  nekilnojamojo	
  
                                                                                        turto	
  rinkoje.	
  Prasidėjęs	
  dar	
  
                                                                                        2003-­‐aisiais,	
  pigių	
  paskolų	
  
                                                                                        paskaKntos	
  NT	
  kainos	
  dvigubėja	
  
                                                                                        per	
  mažiau	
  kaip	
  dvejus	
  metus.	
  
                                                                                        NT	
  pradeda	
  vystyK	
  visi,	
  kas	
  Kk	
  
                                                                                        neKngi,	
  juolab	
  kad	
  bankai	
  
                                                                                        „primoka“	
  už	
  galimybę	
  žaisK.	
  
                                                                                        Statybų	
  sektoriaus	
  pridėKnės	
  
                                                                                        vertės	
  BVP	
  dalis	
  trigubėja	
  per	
  5-­‐
                                                                                        erius	
  metus.




1.	
  Įsipareigojimų	
  likučiams
ŠalKniai:	
  Lietuvos	
  StaKsKkos	
  Departamentas,	
  Lietuvos	
  Banko	
  staKsKka
Prieškrizinis	
  augimas	
  –	
  ar	
  tai	
  buvo	
  tvaru?	
  
Valdžia	
  
                                                     Besaikis	
  pinigų	
  masės	
  ekonomikoje	
  
                                                     augimas	
  išpučia	
  nominalias	
  valdžios	
  
                                                     pajamas	
  dvigubai	
  per	
  ketverius	
  
                                                     metus.	
  Apsvaigus	
  nuo	
  tokios	
  
                                                     gerovės,	
  bet	
  kokia	
  bankų	
  skolinimo	
  
                                                     kontrolė	
  pamirštama	
  –	
  juk	
  visiems	
  
                                                     nuo	
  to	
  Kk	
  geriau...?


                                                     Europos	
  Sąjungos	
  paramos	
  lėšos	
  
                                                     galuKnai	
  įtvirKna	
  skolos	
  burbulą	
  –	
  
                                                     pinigai	
  dalijami	
  už	
  dyką	
  nepaisant	
  ir	
  
                                                     taip	
  jau	
  nesveikos	
  jų	
  paklausos.	
  
                                                     Duoda	
  –	
  imk,	
  muša	
  –	
  bėk?	
  Jeigu	
  
                                                     niekas	
  nemuša,	
  tai	
  kodėl	
  gi	
  neimK?	
  



ŠalKnis:	
  Lietuvos	
  StaKsKkos	
  Departamentas
Burbulas	
  sprogo…	
  Privatus	
  sektorius
                                                                                                                         Burbulas	
  neišvengiamai	
  
                                                                                                                         sprogsta.	
  Gyventojai	
  bei	
  
                                                                                                                         įmonės	
  bemat	
  susiveržia	
  
                                                                                                                         diržus.	
  Vartojimas	
  krenta,	
  
                                                                                                                         invesKcijos	
  mažinamos	
  70%,	
  
                                                                                                                         atsargos	
  –	
  beveik	
  du	
  kartus.	
  
                                                       1
                                                                                                                         Ekonomiką	
  išKnka	
  staigus	
  
                                                                                                                         šokas,	
  tačiau	
  taip	
  nuKnka	
  
                                                                                                                         bet	
  kokiam	
  ligoniui,	
  
                                                                                                                         priklausomam	
  nuo	
  vaistų	
  –	
  
                                                                                                                         nutraukus	
  kredito	
  
                                                                                                                         „vartojimą“,	
  pasireiškia	
  
                                                                                                                         užmaskuoK	
  neproduktyvios	
  
                                                                                                                         ir	
  perkaiKntos	
  ekonomikos	
  
                                                                                                                         skausmai.


1.	
  2012m.	
  Naudota	
  gegužės	
  mėn.	
  infliacija,	
  ir	
  Finansų	
  Ministerijos	
  vartojimo	
  prognozė	
  
ŠalKniai:	
  Lietuvos	
  StaKsKkos	
  Departamentas,	
  Finansų	
  Ministerijos	
  Prognozės
Burbulas	
  sprogo…	
  Bankai

                                                                                        Per	
  vienerius	
  metus	
  
                                                                                        praradę	
  visą	
  nuo	
  2002	
  
                                                                                        metų	
  uždirbta	
  pelną,	
  
                                                                                        bankai	
  nebegali	
  ir	
  
                                                                                        nebenori	
  skolinK.	
  
                                                                                        Juolab	
  kad	
  ir	
  skolinimosi	
  
                                                                                        paklausa	
  taip	
  pat	
  
                                                                                        kritusi.	
  PasitvirKno	
  
                                                                                        taisyklė:	
  bankininkas	
  
                                                                                        siūlo	
  skėu,	
  kai	
  šviečia	
  
                                                                                        saulė,	
  tačiau	
  vos	
  
                                                                                        pasirodžius	
  pirmajam	
  
                                                                                        lietui	
  bemat	
  jį	
  aKma.

                                                                                    1

1.	
  2012m.	
  ekstrapoliuoK	
  I	
  ketv.	
  duomenyus
ŠalKniai:	
  Lietuvos	
  StaKsKkos	
  Departamentas,	
  Lietuvos	
  Banko	
  staKsKka
Burbulas	
  sprogo…	
  Valdžia	
  

                                                                                              Vienintele	
  ekonominės	
  
                                                                                              depresijos	
  atsvara	
  tampa	
  
                                                                                              nedaug	
  krentanKs	
  
                                                                                              valdžios	
  vartojimas	
  –	
  
                                                                                              jeigu	
  išlaidos	
  būtų	
  buvę	
  
                                                                                              kerpamos	
  drasKškai,	
  
                                                                                              kriKmas	
  būtų	
  buvęs	
  dar	
  
                                                                                              skaudesnis.	
  




         Tačiau	
  mažai	
  kas	
  nori	
  tai	
  pripažinK	
  –	
  nežabotu	
  išlaidavimu	
  kalKnamai	
  
         valdžiai	
  sunku	
  pateisinK	
  deficiKnį	
  biudžetą.	
  Kita	
  vertus,	
  akivaizdu,	
  kad	
  
         nebuvo	
  anKkrizinių	
  priemonių	
  plano.	
  O	
  viskas	
  turi	
  savo	
  kainą...

ŠalKnis:	
  Lietuvos	
  StaKsKkos	
  Departamentas
Burbulas	
  sprogo…	
  Valdžia	
  (2)	
  
       …Kritus	
  mokesKnėms	
  pajamoms	
  (ypač	
  labiausiai	
  vartojimui	
  jautrių	
  
       neKesioginių	
  mokesčių	
  srityje)	
  valstybės	
  skola	
  auga.	
  




       Krizės	
  įkarštyje	
  pradedamas	
  įgyvendinK	
  eilinis	
  struktūrinių	
  reformų	
  
       šuoras.	
  Tačiau	
  šių	
  reformų	
  rezultatų	
  teks	
  palaukK,	
  tuo	
  tarpu	
  valdžios	
  
       išlaidos	
  daugiausia	
  keliauja	
  socialinei	
  sferai	
  išlaikyK...

ŠalKnis:	
  Lietuvos	
  StaKsKkos	
  Departamentas
Burbulas	
  sprogo…	
  Valdžia	
  (3)	
  
                                                                                                             MeNnis	
  pokyNs
                                                                                                  2006    2007    2008     2009   2010

                                                                                                  26%     50%     77%       25%   -­‐19%


                                                                                                  12%     14%      -­‐4%   106%   -­‐22%


                                                                                                  12%     25%     31%       4%    -­‐7%




                                                                             …SODRA	
  pareikalauja	
  trečdalio	
  šalies	
  
                                                                             skolos	
  deficito.	
  Ir	
  tai	
  suprantama	
  –	
  kritus	
  
                                                                             socialinėms	
  įmokoms	
  į	
  biudžetą	
  bei	
  
                                                                             siekiant	
  bent	
  kažkiek	
  sKmuliuoK	
  
                                                                             ekonomiką,	
  lieka	
  Kk	
  skolinKs...	
  




ŠalKniai:	
  Lietuvos	
  StaKsKkos	
  Departamentas,	
  SoDros	
  staKsKka
Burbulas	
  sprogo…	
  Pensijos	
  




        Nors	
  nominaliais	
  terminais	
  pensijos	
  Kk	
  nedaug	
  mažesnės	
  nei	
  2008-­‐aisiais,	
  realiai	
  
        pensininkai	
  taip	
  pat	
  „susiveržė“	
  diržus.	
  Vienintelė	
  paguoda	
  –	
  infliacijos	
  tempai	
  
        mažesni,	
  bet	
  neaišku,	
  kokie	
  jie	
  bus	
  arKmiausioje	
  ateityje.	
  
        Akivaizdu,	
  kad	
  ši	
  socialinė	
  grupė	
  prisidėjo,	
  kiek	
  galėjo,	
  prie	
  deficito	
  mažinimo,	
  
        toliau	
  mažinK	
  pensijų	
  neišeina.	
  Tačiau	
  būKna	
  pensijų	
  sistemą	
  reformuoK	
  iš	
  
        esmės.


ŠalKnis:	
  Lietuvos	
  StaKsKkos	
  Departamentas
Burbulas	
  sprogo…	
  Darbo	
  rinka
                                                                                     Atlyginimai,	
  Lt/men	
  bruto
                                                                                                                          	
  	
     2,400	
  
Privataus	
  sektoriaus	
  nepasitenkinimą	
  valdžia	
  
lengva	
  suprasK.	
  Privatus	
  sektorius	
  sKpriai	
                                                                	
  	
       2,175	
  
sumažino	
  užimtųjų	
  skaičių,	
  dalį	
  jų	
  perkeldamas	
  į	
  
valandinį	
  ar	
  kitą	
  nepilnai	
  apmokamą	
  darbą...                                                             	
  	
       1,950	
  


                                                                                                                       	
  	
        1,725	
  


                                                                                                                       	
  	
        1,500	
  
                                                                                           2008 2009 2010
                                                                                                            2011

                                                                                                   Privatus	
  sektorius
                                                                                                   Valstybes	
  sektorius

                                                                         ...	
  ir	
  tai	
  atsispindėjo	
  atlyginimuose,	
  
                                                                         Kesa,	
  ne	
  visiems	
  vienodai.	
  Atlyginimai	
  
                                                                         privačiame	
  sektoriuje	
  vis	
  dar	
  12%,	
  o	
  
                                                                         valstybiniame	
  –	
  Kk	
  100	
  Lt/mėn.	
  
                                                                         Mažesni.	
  palyginK	
  su	
  prieškriziniu	
  
                                                                         piku	
  2008-­‐aisiais.

Más contenido relacionado

La actualidad más candente

Artūro Zuoko Prezidento rinkimų programa (gairės)
Artūro Zuoko Prezidento rinkimų programa (gairės)Artūro Zuoko Prezidento rinkimų programa (gairės)
Artūro Zuoko Prezidento rinkimų programa (gairės)Artūras Zuokas
 
Kokį eurą įsivesime: seną ar naują? Pristato Tomas Andrejauskas, „Swedbank“
Kokį eurą įsivesime: seną ar naują? Pristato Tomas Andrejauskas, „Swedbank“Kokį eurą įsivesime: seną ar naują? Pristato Tomas Andrejauskas, „Swedbank“
Kokį eurą įsivesime: seną ar naują? Pristato Tomas Andrejauskas, „Swedbank“Swedbank Lietuvoje
 
SEB analitikai: Lietuvos ekonomika augs nepaisant pagalių ratuose
SEB analitikai: Lietuvos ekonomika augs nepaisant pagalių ratuoseSEB analitikai: Lietuvos ekonomika augs nepaisant pagalių ratuose
SEB analitikai: Lietuvos ekonomika augs nepaisant pagalių ratuoseSEB_Lietuva
 
Lietuvos ekonomika, 2011-2013 (2011 rugpjūtis), pristato Nerijus Mačiulis, „S...
Lietuvos ekonomika, 2011-2013 (2011 rugpjūtis), pristato Nerijus Mačiulis, „S...Lietuvos ekonomika, 2011-2013 (2011 rugpjūtis), pristato Nerijus Mačiulis, „S...
Lietuvos ekonomika, 2011-2013 (2011 rugpjūtis), pristato Nerijus Mačiulis, „S...Swedbank Lietuvoje
 
Andrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas Lietuvoje
Andrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas LietuvojeAndrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas Lietuvoje
Andrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas LietuvojeInvestuok
 
Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko Valdybos narys
Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko Valdybos narysTomas Garbaravičius, Lietuvos banko Valdybos narys
Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko Valdybos narysInvestuok
 
201412 pasaulio akcijos ir obligacijos
201412 pasaulio akcijos ir obligacijos201412 pasaulio akcijos ir obligacijos
201412 pasaulio akcijos ir obligacijosInvestuok
 
Aušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelį
Aušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelįAušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelį
Aušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelįInvestuok
 

La actualidad más candente (9)

Artūro Zuoko Prezidento rinkimų programa (gairės)
Artūro Zuoko Prezidento rinkimų programa (gairės)Artūro Zuoko Prezidento rinkimų programa (gairės)
Artūro Zuoko Prezidento rinkimų programa (gairės)
 
Lrv mp vilniaus finansai
Lrv mp vilniaus finansaiLrv mp vilniaus finansai
Lrv mp vilniaus finansai
 
Kokį eurą įsivesime: seną ar naują? Pristato Tomas Andrejauskas, „Swedbank“
Kokį eurą įsivesime: seną ar naują? Pristato Tomas Andrejauskas, „Swedbank“Kokį eurą įsivesime: seną ar naują? Pristato Tomas Andrejauskas, „Swedbank“
Kokį eurą įsivesime: seną ar naują? Pristato Tomas Andrejauskas, „Swedbank“
 
SEB analitikai: Lietuvos ekonomika augs nepaisant pagalių ratuose
SEB analitikai: Lietuvos ekonomika augs nepaisant pagalių ratuoseSEB analitikai: Lietuvos ekonomika augs nepaisant pagalių ratuose
SEB analitikai: Lietuvos ekonomika augs nepaisant pagalių ratuose
 
Lietuvos ekonomika, 2011-2013 (2011 rugpjūtis), pristato Nerijus Mačiulis, „S...
Lietuvos ekonomika, 2011-2013 (2011 rugpjūtis), pristato Nerijus Mačiulis, „S...Lietuvos ekonomika, 2011-2013 (2011 rugpjūtis), pristato Nerijus Mačiulis, „S...
Lietuvos ekonomika, 2011-2013 (2011 rugpjūtis), pristato Nerijus Mačiulis, „S...
 
Andrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas Lietuvoje
Andrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas LietuvojeAndrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas Lietuvoje
Andrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas Lietuvoje
 
Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko Valdybos narys
Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko Valdybos narysTomas Garbaravičius, Lietuvos banko Valdybos narys
Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko Valdybos narys
 
201412 pasaulio akcijos ir obligacijos
201412 pasaulio akcijos ir obligacijos201412 pasaulio akcijos ir obligacijos
201412 pasaulio akcijos ir obligacijos
 
Aušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelį
Aušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelįAušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelį
Aušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelį
 

Similar a Lietuvos makrostudija

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nerijus Mačiulis, Swedbank 2012 sausis
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nerijus Mačiulis, Swedbank 2012 sausisPasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nerijus Mačiulis, Swedbank 2012 sausis
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nerijus Mačiulis, Swedbank 2012 sausisSwedbank Lietuvoje
 
Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ vyr. ekonomistas
Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ vyr. ekonomistasŽygimantas Mauricas, banko „Nordea“ vyr. ekonomistas
Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ vyr. ekonomistasInvestuok
 
Naujovės finansų pasaulyje
Naujovės finansų pasaulyjeNaujovės finansų pasaulyje
Naujovės finansų pasaulyjeRenataSivickiene
 
5 tomas andrejauskas_new realities in a financial world_lt
5 tomas andrejauskas_new realities in a financial world_lt5 tomas andrejauskas_new realities in a financial world_lt
5 tomas andrejauskas_new realities in a financial world_ltRenataSivickiene
 
Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, „Swedbank“
Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, „Swedbank“Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, „Swedbank“
Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, „Swedbank“Swedbank Lietuvoje
 
R. Jasinavicius: Kodel toks mazas ekonominis derlius Lietuvoje?
R. Jasinavicius: Kodel toks mazas ekonominis derlius Lietuvoje?R. Jasinavicius: Kodel toks mazas ekonominis derlius Lietuvoje?
R. Jasinavicius: Kodel toks mazas ekonominis derlius Lietuvoje?rimvydas_jasinavicius
 
TAIP pozicija dėl Valstybės biudžeto
TAIP pozicija dėl Valstybės biudžetoTAIP pozicija dėl Valstybės biudžeto
TAIP pozicija dėl Valstybės biudžetoSakau TAIP!
 
Baltijos šalių mažmeninė prekyba: iššūkiai ir galimybės. Jekaterina Rojaka
Baltijos šalių mažmeninė prekyba: iššūkiai ir galimybės. Jekaterina RojakaBaltijos šalių mažmeninė prekyba: iššūkiai ir galimybės. Jekaterina Rojaka
Baltijos šalių mažmeninė prekyba: iššūkiai ir galimybės. Jekaterina RojakaStrongPoint
 

Similar a Lietuvos makrostudija (8)

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nerijus Mačiulis, Swedbank 2012 sausis
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nerijus Mačiulis, Swedbank 2012 sausisPasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nerijus Mačiulis, Swedbank 2012 sausis
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nerijus Mačiulis, Swedbank 2012 sausis
 
Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ vyr. ekonomistas
Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ vyr. ekonomistasŽygimantas Mauricas, banko „Nordea“ vyr. ekonomistas
Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ vyr. ekonomistas
 
Naujovės finansų pasaulyje
Naujovės finansų pasaulyjeNaujovės finansų pasaulyje
Naujovės finansų pasaulyje
 
5 tomas andrejauskas_new realities in a financial world_lt
5 tomas andrejauskas_new realities in a financial world_lt5 tomas andrejauskas_new realities in a financial world_lt
5 tomas andrejauskas_new realities in a financial world_lt
 
Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, „Swedbank“
Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, „Swedbank“Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, „Swedbank“
Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, „Swedbank“
 
R. Jasinavicius: Kodel toks mazas ekonominis derlius Lietuvoje?
R. Jasinavicius: Kodel toks mazas ekonominis derlius Lietuvoje?R. Jasinavicius: Kodel toks mazas ekonominis derlius Lietuvoje?
R. Jasinavicius: Kodel toks mazas ekonominis derlius Lietuvoje?
 
TAIP pozicija dėl Valstybės biudžeto
TAIP pozicija dėl Valstybės biudžetoTAIP pozicija dėl Valstybės biudžeto
TAIP pozicija dėl Valstybės biudžeto
 
Baltijos šalių mažmeninė prekyba: iššūkiai ir galimybės. Jekaterina Rojaka
Baltijos šalių mažmeninė prekyba: iššūkiai ir galimybės. Jekaterina RojakaBaltijos šalių mažmeninė prekyba: iššūkiai ir galimybės. Jekaterina Rojaka
Baltijos šalių mažmeninė prekyba: iššūkiai ir galimybės. Jekaterina Rojaka
 

Lietuvos makrostudija

  • 1. 25  SKAIDRĖS   KIEKVIENAM  LIETUVIUI APIE  TAI,  KAS  SVARBU... 2013  –  2020  -­‐  2030 PAKEISKIME  ATEITĮ  KARTU!
  • 2. Tikrosios  Lietuvos  bėdos » Šalies  skola  siekia  40%  BVP,  tai  sudaro  12,500  Litų  vienam  gyventojui.  Esame  arK   finansų  rinkoms  psichologiškai  svarbios  50-­‐60%  BVP  skolos  ribos.  Nepaisant  to,  toliau   planuojami  biudžeto  deficitai  bei  nesiruošiama  ekonomikos  ciklo  duobėms  (krizėms).   Kada  pradėsime  gyvenK  pagal  išgales?   » Pensijų  ir  sveikatos  apsaugos  sistema  turi  3  mlrd.  Litų  deficitą  per  metus.  Kiekvienam   piliečiui  po  1000  litų  nuostolio  kasmet.  PadidinK  pensijas  2  kartus  kainuotų  dar  apie  7   mlrd.  Litų  kasmet.  Iš  kur  juos  paimK?  Galbūt  pagaliau  verta  imKs  realių  reformų? » Šiandien  vienas  dirbantysis  sumoka  71%  savo  pajamų  valstybei  ir  išlaiko  po  1   pensininką  ir  1  vaiką.  Tuo  pat  metu  pajamos  iš  turto  apmokesKntos  palyginK  nedaug.   Kada  ir  kaip  ištaisysime  šį  atotrūkį?  Kaip  mažinsime  šešėlį,  skaKnsime  atskaitomybę? » Gyventojų  migracija  yra  neišvengiamas  reiškinys,  tačiau  gąsdina  tai,  kad  per  20  metų   Lietuva  neteko  Vilniaus  dydžio  miesto,  o  pusė  emigravusiųjų  yra  jauni  darbingo  amžiaus   gyventojai.  Ar  gebėsime  konkurencingai  dalyvauN  augančiuose  viso  pasaulio  protų  ir   rankų  migracijos  srautuose?  Jei  ne,  tada  kaip  išlaikysime  pensininkus,  vaikus? » Pragyvenimo  kaštai  auga.  Vienas  pagrindinių  –  energijos  išteklių  kainos.  Kada  imsime   spręsK  šią  neaKdėlioKną  problemą?  Juk  sutaupyK  pinigai  liks  visų  mūsų  kišenėse.   Mes  ne  Kk  klausiame  poliKkų,  kokie  jų  sprendimai,  mes  siūlome  juos   –  ir  jeigu  yra  geresnių,  PRAŠOME  nedelsiant  juos   viešai  teikK  priešrinkiminėms  diskusijoms!
  • 3. Turinys.  Analizė  ir  sprendimai.   Šiuo  pristatymu  mes  siekiame  analizuoK  ekonomines  paskatas  gyvenK  ir  kurK  bendrą   gerovę  Lietuvoje.  Gvildensime  šias  temas: » Šalies  skola  ir  ateiNes  įsipareigojimai » Pensijos » Sveikatos  apsauga » Demografija  ir  emigracija » Mokesčiai » Pragyvenimo  kaštai  (EnergeNka) » Pragyvenimo  kaštai  (Rinkos  konkurencija  ir  kiN  darbai)
  • 4. Įžanga.  Perspektyva  2020. » Privačiu  skolinimusi  grįstas  Lietuvos  ekonomikos  augimas   2002-­‐2008  sprogo  it  muilo  burbulas.  Pasaulio  išsivysčiusios   ekonomikos  taip  pat  „skęsta“  skolose  –  atsigavimas  bus  lėtas  ir   ištęstas.  Ar  atlaikysime  kitą  recesijos  bangą? » Prie  ekonomikos  sunkumų  labai  prisideda  ir  pagrindinė  grėsmė   šaliai  –  darbščiausių  jos  gyventojų  emigracija  bei  netvariai   didėjanK  pensijų  ir  sveikatos  įsipareigojimų  našta.  Ar  galime  tai   sustabdyK? » Esamomis  sąlygomis  išgyvens  Kk  lanksčios  ir  konkurencingos   ekonomikos.  Lietuva  Kkrai  gali  tokia  būK!  Tam  reikia  skaKnK   vietos  talentus  bei  inovacijoms  imlų  verslą.  Naudodamiesi   2013-­‐2018/20  ES  paramos  etapu,  turime  pagerinK  jau  esamas   ūkio  sKprybes  bei  kiek  įmanoma  mažinK  ekonomines  sąnaudas. » Už  Lietuvos  ribų  gyvena  ne  mažiau  lietuviškų  talentų  negu  šalies   viduje  –  privalome  juos  reintegruoK  į    mūsų  visuomenę.  Taip  pat   reikia  atsiverK  arKmiausiems  kaimynams,  tampant  geriausia   gerbūvio  augimo  alternatyva  Šiaurės  Europoje.
  • 5. Išsivysčiusių  pasaulio  valstybių  skolos  ir  skolų  augimo   dinamika  –  skolų  yra  Kesiog  per  daug...
  • 6. Išsivysčiusių  pasaulio  valstybių  skolos  –  ar   galime  ko  nors  pasimokyK  iš  Ispanijos? Ispanijos  skolos  augimo   dinamika  turėtų  tapK   Lietuvai  akivaizdžiu   pavojaus  skambučiu.   Mes  esame  čia Nesiimant  priemonių,   nežabotai  auganK  privaK   skola  (lygiai  kaip  mūsiškė   2002-­‐2008  metais)   garantuos  mums  tuos   pačius  rezultatus.   Ispanijos  skola  2011  metų  pabaigoje,  pridėjus  pensijų  ir  sveikatos  apsaugos   įsipareigojimus  (grafike  neįtraukK)  viršija  430%  BVP.   Lietuvos  skola  pagal  šį  rodiklį  atsilieka  nedaug  –  remianKs  įvairiais  šalKniais  (LR   STD,  Pasaulio  banku)  -­‐  tarp  270%  iki  350%  BVP.  Lietuvos  įsipareigojimų  didžiąją   dalį  sudaro  nefinansuoK  ateiKes  pensijų  ir  sveikatos  sistemos  įsipareigojimai   (šalKnis:  Pasaulio  bankas).    
  • 7. Lietuvos  ekonomikos  augimo  prognozės  2013 Rodiklis 2003 2012 2013 prognozė OpNmis-­‐ Bazinis   Krizinis   Nnis   scenarijus -­‐5%  BVP   scenarijus scenarijus BVP,  mln.  litų 57,232 112,  381 120,  247 118,236 106,500 BVP  augimas  (realus) 3.5% 4.0% 3.7% -­‐5,0% Gyventojų  pajamų  augimas 11.6% 2.0% 4.1% 2.5% -­‐3.0% Valstybės  skola  /  BVP 21.0% 39% 37% 38% 45-­‐50% Šalies  biudžeto  deficitas -­‐1.3% -­‐3.0% -­‐2.5% -­‐3.5% -­‐8.0-­‐10.0% ŠalKnis:  SEB,  Finansų  ministerija,  StaKsKkos  departamentas Yra  Kkimybė,  kad  kito  ekonominio  šoko  išKkK  nebesugebėsime  finansuoK  savo   įsipareigojimų  (skolinKs  pinigų  rinkoje)  ir  būsime  priversK  sekK  Latvijos  pėdomis,  t.y.  prašyK   tarptauKnių  insKtucijų  pagalbos.  Nepamirškime,  kad  Latvijos  skolos  lygis  buvo  daug   mažesnis  nei  mūsiškis  yra  dabar,  tačiau  tarptauKnės  rinkos  nebeskolino  Latvijai,  nes: • sprogus  privataus  vartojimo  burbului,  šalį  išKko  staigi  depresija  –  staigiai  krito  BVP; • kritus  BVP,  krito  ir  šalies  biudžeto  pajamos,  valstybės  išlaidos  taip  sparčiai  karpomos   nebuvo  ir  virto  dideliu  valdžios  sektoriaus  (šalies  biudžeto)  deficitu; • didelis  einamosios  sąskaitos  deficitas  (daugiau  pinigų  išleidžiama  importui  nei  gaunama   už  eksportą)  neleido  investuotojams  KkėK  greitu  Latvijos  atsiKesimu.
  • 8. Pensijų  sistema.  Ką  ir  kaip  išlaikome? SODROS  išlaidos  2010,  mln.  Lt Pensininkų  pasiskirstymas,  2011  m.   • Išlaikome  daugiausia  senyvas  moteris.  Jos  nesitaiko  praskolinK  vaikaičių  Lietuvos.   • Išlaikome  jaunas  mamas,  nes  norime  gerinK  demografines  kreives. • Tačiau  kodėl  netekto  darbingumo  (invalidumo)  pensiją  gauna  daugiau  kaip  du   kartus  daugiau  Lietuvos  gyventojų  nei  prieš  20  metų?    Ar  Kkrai  taip  padaugėjo   neįgaliujų  mūsų  visuomenėje?  PaKkrinkime  aKdžiau.
  • 9. Pensijų  sistema.  Motyvacija  dalyvauK  pensijų   sistemoje  –  Lietuvos  pasiūlymas  dvidešimtmečiui: » ViduKnė  KkėKna  gyvenimo  trukmė,  kai  Tau  20  metų,   šiuo  metu  Lietuvoje  yra  72  metai.   » DirbK  privalėsi  iki  65  metų  –  reiškia,  pensijai  liks  7   metai. » 40  darbo  metų  turi  aKduoK  trečdalį  sukurtos  vertės   (pajamų)  valstybei  Kk  tam,  kad  7  metus  gautum   trečdalį  buvusios  algos  siekiančią  pensiją.   » Matant  valstybės  skolos  ir  demografinę  dinamiką,  Tau   sunku  KkėKs,  kad  ji  bus  pajėgi  įvykdyK  net  šiuos   įsipareigojimus..
  • 10. Pensijų  sistema.  Pasiūlymai. » Sodrą  suskaidyK  į  kelis  Kkslinius  fondus,  tarp  kurių  būtų:  bazinės  pensijos  fondas,   senyvų  moKnų  išlaikymo  fondas  ir  t.t.,  ir  pan.  Tokiu  būdu  paaiškėtų  Kkrosios  atskirų   socialiai  išlaikomų  grupių  sąnaudos,  būtų  skaidrus  jų  finansavimas.  Mokesčių  mokėtojai   žinotų,  ką  ir  už  kiek  išlaiko,  turėtų  mažiau  motyvacijos  slėpK  mokesčius. » Iš  esmės  pertvarkyK  tarifus  taip,  kad  kaupimo  senatvei  paskatų  kiltų  paKems   piliečiams: ˃ Jaunesni  darbo  rinkos  dalyviai  mokėtų  mažiau,  bet  privalėtų  daugiau  taupyK  bei  taip  iš   dalies  finansuotų  pereinamojo  laikotarpio  sąnaudas.   ˃ 40-­‐mečiai  ir  vyresni  mokėtų  daugiau,  nes  artėjant  jų  pensiniam  amžiui  Kkimybė  sukaupK   senatvei  pakankamai  vis  mažėja.   ˃ Pereinamuoju  laikotarpiu  papildomai  apmokesKnK  turKngąjį  gyventojų  sluoksnį,  kad  būtų   išlaikyta  socialinė  kohesija.   » 50%  privataus  taupymo  (Lenkijos  pavyzdys)  būtų  nukreipta  i  socialinių  fondų  valstybės   garantuojamus  skolos  vertybinius  popierius,  likusiems  nebūtų  taikomi  jokie  apribojimai   –  galima  būtų  investuoK  į  fondus,  kitus  VP,  nekilnojamąjį  turtą  ir  pan.   » Tarifų  pertvarkymo  šaluKniu  poveikiu  taptų  aktyvios  darbo  jėgos  bazės  augimas,  tai   būtų  papildomas  sKmulas  šalies  BVP  augimui.  Taip  pat  mažėtų  jaunimo  nedarbas  –   juos  įdarbinK  darbdaviui  kainuotų  pigiau.   » 2030  metais  siekK  subalansuoto  SODROS  biudžeto  taip,  kad  valstybė  užKkrintų  Kktai   minimalią  pensiją.  Likusią  savo  senatvės  gerovės  dalį  turėtų  sukaupK  pats  asmuo.   » IšskaidrinK  ir  opKmizuoK  SODROS  sąnaudas.
  • 11. Pensijų  sistema  2013-­‐2030.  Iliustratyvus  pavyzdys Rodiklis 2013 2030 Bazinė  pensija,  %  nuo  viduKnio  atlyginimo,  įskaičiuojant   30  % 25  % Sodros  įmokas Papildoma  sukaupta  pensija,  %  nuo  viduKnio  atlyginimo 2  % 20  -­‐  25  % Privalomas  kaupimas,  %  nuo  viduKnio  atlyginimo ~15  % ~15  % Kaupimo  grąža 5  % 5  % Infliacija 3  % 3  % 20-­‐30  m.  amžiaus  įmokų  struktūra: -­‐Bazinis,  %  nuo  pajamų 9  % 9  % -­‐Kaupiamasis,  %  nuo  pajamų 20  % 20  % 50-­‐65  m.  amžiaus  įmokų  struktūra: -­‐Bazinis,  %  nuo  pajamų 25  % 25  % -­‐Kaupiamasis,  %  nuo  pajamų 5  % 5  % Darbo  jėga,  tūkst. 1,406 1,402 Pensininkų  skaičius,  tūkst. 653 660 Sistemos  deficito  finansavimas  iš  privataus  kaupimo,  % 47  % 0.0% Sukaupta  privačiuose  fonduose,  mln.  Lt 4,800 183,000
  • 12. Pensijų  sistema  2013-­‐2030.  Iliustratyvus  pavyzdys  (2) Pensijos  dydis,  Lt SODRA  deficitas,  milijonai  Lt » Grafike  pateikta  Sodros  sukaupto   deficito  dinamika,  jeigu  visi   dirbanKeji  aKKnkamose  amžiaus   grupėse  Sodrai  mokėtų  vienodai,   t.y.  nebūtų  išimčių  individualiai   veiklai,  ūkininkams  ir  pan.   » Akivaizdu,  kad  pereinamuoju   laikotarpiu  Sodros  bendras  deficitas   augtų,  bet  būtų  valdomas   neišeinant  už  jo  ribų. » Šį  deficitą  būtų  galima  dengK,   naudojant  privačiai  sukauptas  lėšas. » Iki  2030  metų  deficitas  būtų  visiškai   panaikintas. » Siekiant  socialinio  solidarumo,   reikėtų  įvesK  diferencijuotas  Sodros   įmokų  lubas,  kurios    skaKntų   taupymą,  bet  neribotų  žmogaus   galimybių  užsidirbK.
  • 13. Pensijų  sistema  2013-­‐2030.  Iliustratyvus  pavyzdys  (3) Mln.  Lt » Minėtą  Sodros  deficitą  visiškai   padengtų  privatus  kaupimas,  kurio   dalis  privaloma  tvarka  būtų  nukreipta   šiam  deficitui  finansuoK. » Kita  dalimi  kaupimo  asmenys  galėtų   finansuoK  nekilnojamo  turto,  skolos  ar   nuosavybės  vertybinių  popierių  įsigijmą   –  pajamas  nešančius  aktyvus. » Kaupimo  galia  yra  palūkanose  –  įnešus   pirmąjį  įnašą,  jis  padvigubės   viduKniškai  kas  14-­‐15  metų. » Iki  2030  metų  privačiuose  fonduose   būtų  sukaupta  viduKniškai  7-­‐9   papildomos  pensijos  metams  –  o  tai   reiškia  bendrą  45-­‐50%  algos  dydžio   pensiją,  palyginus  su  šiuo  metu  esančiu   30%  vidurkiu. SkaKnant  žmones  kaupK  senatvei,  mes  ne  Kk  galime  pasiekK,  kad  senatvės   socialinių  garanKjų  sistema  būtų  tvari,  bet  ir  užKkrinK  savo  vaikų  bei   vaikaičių  ateiu  perspektyvioje  nepraskolintoje  valstybėje.  
  • 14. Sveikatos  draudimo  sistema   » Vienam  Lietuvos  gyventojui  viduKniškai  sveikatos  draudimas  kainuoja   beveik  1400  Lt  per  metus.   » Vienam  dirbančiam  šalies  piliečiui  jis  atsieina  per  3000  Lt  per  metus  (nes   pensininkai  ir  vaikai  už  jį  nemoka)  ir  per  paskuKnius  7  metus  pabrango  2   kartus!    O  juk  per  praėjusius  10  metų  pensininkų  (daugiausia   besinaudojančių  sveikatos  paslaugomis)  Lietuvoje  sumažėjo  100  tūkst. » Nepaisant  to,  paslaugų  apimKs  mažėja,  kokybė  prastėja,  o  mes  vis  dar   nešame  gydytojams  pakišas..         AR  NE  LAIKAS  GYDYTI  ŠIĄ  SISTEMĄ  ?
  • 15. Sveikatos  draudimo  sistema.  Pasiūlymai. » Sveikatos  draudimas  –  tai  paslauga,  kurią  valstybė  teikia  gyventojui  ir  kuri  jiems  turi   adekvačiai  kainuoK  priklausomai  nuo  to,  kaip  pats  gyventojas  savo  sveikatą  verKna. » Reikia  atskirK  sveikatos  draudimo  lygius.  Kiekvienas  lygis  turėtų  kainuoK  pagal  tai,  kiek   KkėKna  paKrK  tam  Kkrą  sveikatos  sutrikimą  ar  sutrikdymą.  Kartu  taip  bus  skaKnama  ligų   prevencija  –  žinodamas,  kiek  kainuoja  gydymas,  žmogus  labiau  tausos  savo  sveikatą.   » Bazinis  sveikatos  draudimas  turėtų  kainuoK  tam  Kkrą  pinigų  kiekį  per  metus,   nepriklausomą  nuo  pajamų.  Jį  mokėtų  VISI  šalies  gyventojai,  ne  Kk  dirbantys.   Papildomas  draudimas  veiktų  kaupimo  principu,  asmuo  galėtų  rinkKs  tarp  privačių  ir   valstybinių  paslaugų  Kekėjų.   » Tiek  valstybinės,  Kek  privačios  įstaigos  kauptų  „krizės  fondą“  tam  atvejui,  jei  kuri  nors   įstaiga  nesugebėtų  įvykdyK  prisiimtų  įsipareigojimų.   » Pereinamuoju  laikotarpiu  galiotų  papildomas  2-­‐3%  pajamų  dydžio  mokesKs  užKkrinK   esamų  socialinių  įsipareigojimų  įgyvendinimą. » Invalidumo  bei  kitokių  lengvatų  paskyrimo  kontrolę  ir  biudžetą  perleisK  savivaldybėms,   joms  numatant  išlaidų  kontrolės  mechanizmus.   » Dalį  sveikatos  sistemos  paslaugų  reikėtų  visiškai  privaKzuoK.   » Kompensuojamųjų  vaistų  sąnaudoms  kontroliuoK  būKna  peržiūrėK  visų  ES  šalių   sveikatos  sistemas  bei  Lietuvoje  įgyvendinK  ekonomiškiausią  sprendimą.  
  • 16. Lietuvos  demografinė  kaita  ir  prognozė 2001 Sparčiai  netenkame  darbingų  gyventojų,   ypač  –  vaikų,  kurių  per  10  metų   sumažėjo  beveik  trečdaliu.  Iš  viso  per  10   metų  praradome  vieną  Kauno  dydžio   -­‐  100  tūkst. miestą.  Migracijos  srautų  prognozė  taip   pat  nedžiugina.  Jeigu  patys  nesiimsime   -­‐  250  tūkst. pokyčių,  ekonominė  realybė  privers  tai   padaryK.  Tačiau  tada  būsime  praradę   galimybę  rinkKs...
  • 17. Migracija.  ES  vieningos  darbo  rinkos  iššūkis.   Statybininko  dirbančio  LT  ir  UK  pavyzdys  UK  Lietuvoje Atlyginimas  specialistui,  newo 2,000  GBP 2,500  Lt Būstas  (nuoma,  komunaliniai)        400  GBP      500  Lt Maistas        200  GBP      500  Lt Transportas        200  GBP      200  Lt Kitos  išlaidos        100  GBP      400  Lt Mokesčiai        400  GBP      400  Lt Santaupos 600  GBP        500  Lt Santaupos  litais 3,000  Lt  500  Lt Akivaizdu,  kad  konkuruoK  atlyginimais  panašiuose  sektoriuose   negalime.  Bet  reali  santaupų  vertė,  jas  realizuojant  Lietuvoje,   daug  didesnė,  negu  pinigus  leidžiant  JungKnėje  Karalystėje  ar   Skandinavijos  šalyse.  Kaip  tai  išnaudoK?  Kaip  konkuruoK?  
  • 18. Emigracija.  Kodėl  išvažiuojame? 1. Reali  mokesčių  našta  dirbančiajam  Lietuvoje  yra  31%+3%+15%+22%  =  71%. 2.        Dėl  atvertos  darbo  rinkos  už  tą  pau  darbą  D.Britanijoje,  VokieKjoje  ar   Skandinavijoje  dirbantysis  nominaliai  gauna  2-­‐4  kartus  daugiau  nei   Lietuvoje,  o  pragyvenimo  kaštai  –  aukštesni  palyginK  nedaug. 3.        Visiškas  neužNkrintumas  dėl  valstybės  socialinių  įsipareigojimų  tvarumo. IŠVADA  –  kad  sustabdytumėme  darbo  jėgos  nutekėjimą,  privalome:   a) auginN  dirbančiųjų  algų  augimo  perspektyvas,     b) didinN  realiąsias  disponuojamas  pajamas,  mažinant  ekonomines   pragyvenimo  sąnaudas,   c) keisN  mokesKnių  paskatų  sistemą  taip,  kad  didėtų  darbo  jėgos   motyvacija  dirbK  bei  mažėtų  ekonominis  šešėlis. Kartu  reikia  skaKnK  migrantus  realizuoK  savo  santaupas  Lietuvoje  –čia  jos   iš  Kesų  įgyja  daug  didesnę  vertę.
  • 19. Pajamų  augimo  didinimas.  Mokesčių  sistema. » SukurK  pajamų  mokesčių  sistemą,  kur  mokesčius  sumoka  asmuo,  o  ne  įmonė.  Per   asmeninę  atskaitomybę  bus  lengviau  kontroliuoK  nelegalias  pajamas,  mokesčių   slėpimą,  didės  finansinis  išprusimas  bei  bus  aiškiau,  ką  ir  kaip  valstybė  remia  ar   kompensuoja.   » LeisN  atskaityN  socialinio  draudimo  mokesčius,  taupymą,  daugiavaikių  šeimų   išlaikymo  kompensuojamas  ir  kitas  sąnaudas  pajamų  mokesčio  Kkslais. » Pašalpas  organizuoN  pirmiausia  kaip  paNrtų  sąnaudų  kompensavimą  mažinant   pajamų  mokesčius.  NemokėK  pašalpų,  nepagrįstų  apskaitos  dokumentais  (kasos   čekiais,  pajamų  orderiais).  Nesant  pajamų,  pašalpas  organizuoK  Kk  kaip  sąnaudų   kompensavimą.   » ĮvesK  visuoNnį  simbolinį  (0.01-­‐0.1%  turto  vertės)  nekilnojamojo  turto  mokes`,  kad   būtų  galima  išaiškinK  tokio  turto  koncentraciją  bei  aKKnkamai  paNkrinN  turto   įsigijimo  pagrįstumą.  Taip  būtų  kovojama  su  šešėliu  ir  pinigų  plovimu.   » Reikalingi  kapitalo  mokesčiai  nuo  fizinių  asmenų  pajamų  iš  turto,  viršijančio,  pvz.,  1   mln.  Litų  vertę.  Nuo  turto  nešamų  pajamų,  ne  nuo  paKes  turto.  Pajamos  būtų   nukreiptos  socialiniams  deficitams  pereinamuoju  laikotarpiu  finansuoK.   » AtsisakyN  pelno  mokesčio,  bet  grynąsias  įmonių  pajamas  apmokesKnK  vienu   dividendų  mokesčiu.  Tokiu  būdu  būtų  suvienodintos  privačių  ir  juridinių  asmenų   grynųjų  pajamų  reinvestavimo  sąlygos.   » Kapitalinėms  invesNcijoms  taikyK  5  metų  dividendų  mokesčio  atostogas   proporcingai  investuojamoms  sumoms.
  • 20. Ekonominių  kaštų  mažinimas.  EnergeKka       » 2011  metais  importuotos   elektros  už  1,4  mlrd.  Litų,   dujų  –  už  3,5  mlrd.  Litų.  Tai   sudaro  beveik  6%  šalies   BVP.   » Už  dujas  mokame   brangiausiai  visoje  ES.       » Po  IAE  uždarymo  elektros   kainos  pakilo  2,5  karto,   viską  realiai  perkame  iš   vieno  šalKnio.         » Kasmet  remiame   “Gazprom”  dujų  vartojimą   per  lengvaKnį  PVM.  Ar   Kkrai  esame  tokie  turKngi?        
  • 21. Ekonominių  kaštų  mažinimas.  EnergeKka  (2) Energijos  sąnaudų  kiekis,  tenkanNs  bendrojo  vidaus   Gyvenamųjų  namų  šilumos    energijos  suvartojimo  palyginimas produkto  (BVP)  vienetui ViduKnis  šilumos  energijos  suvartojimas  Lietuvoje Na{os  ekvivalento  (tne)  kiekis  tenkanKs  1000Eur  BVP  kWh/m2  per  metus Lietuvos   Europos   gyvenamųjų   Šiaurės  šalių   Naujų  namų/   namų  po   Sąjungos   namų   renovacijos   reikalavimai   vidurkis   vidurkis naujiems   vidurkis 2009m.   pastatams ŠalKnis:  Lietuvos  Nacionalinė  EnergeKkos  Strategija;  2011   Turime  vietos  taupyK  –  privalome  tapK   ŠalKnis:  www.eurostat.com lyderiais  Europoje  energijos  taupymo   srityje!  Tam  turime  visus  įrankius,  o   sutaupyK  litai  liks  visų  mūsų  kišenėse!
  • 22. Ekonominių  kaštų  mažinimas.  EnergeKka  (3) Daugiabučių  revovacijos   Kiekis Litai » Daugiabučių  renovacija  – ekonominė  santrauka geriausias  invesKcinis   Butų  fondas 84  mln.  kv.m. n.d. projektas  Lietuvai.   Renovacijos  kaštai 160-­‐200  Lt/m2 13,0-­‐17,0  mlrd. Ekonominis  pagrindimas   greKmoje  lentelėje. ES  III  etapo  parama 50  proc. 6,5-­‐8,5  mlrd. » Per  kitus  7-­‐erius  metus   Grynieji  kaštai  gyventojams 80-­‐100  Lt/m2 6,5-­‐8,5  mlrd. galėtume  sukurK  daug  realių   Išsimokėjimas  per  20  metų   60  m2 ~30  lt/mėn.  +   Lietuvoje  pasiliksiančių  darbo   viduKniam  būstui palūkanos vietų  bei  BVP. Sutaupymas  1-­‐am  butui 60  m2 500-­‐600  /  metus » Dar  geriau  –  už  tai  iš  dalies   Teigiamas  turto  vertės   300  –  500  Lt/m2 25,0-­‐40,0  mlrd.   sumokėtų  Europos  Sąjunga.   padidėjimo  efektas „Win-­‐win“  sprendimas? » Susigrąžinkime  energeKnę   Dujų  poreikio  sumažėjimas 400-­‐500  mln.  m3 0,5-­‐0,6  mlrd.  per   metus nepriklausomybę  paprastu  ir   naudingu  visiems   Sukurta  darbo  vietų 20–30  tūkst. 0,5-­‐0,8  mlrd.  per   metus gyventojams  būdu! Bendras  ekonominis  efektas +  1,5-­‐2,5%  nuo   1,5-­‐2,5  mlrd.  /   BVP metus ŠalKnis:  VKEK,  G.Šiupšinskas,  StaKsKkos  departamentas
  • 23. Ekonominių  kaštų  mažinimas.  KiK  darbai Be  energeKkos,  dar  turime  susitvarkyK: » Oligopolijų  ūkio  šakose  skaidymas.  80%  maisto,  drabužių,  batų,   vaistų,  degalų  didmenos  ir  mažmenos,  žiniasklaidos  valdo  4-­‐5   įmonės  ar  jų  grupės.  Ar  pakankama  konkurencija?  Ar  negalima   platesnė  konkurencija  Lietuvos  dydžio  rinkoje? » Valstybinių  imonių  veiklos  efektyvinimas  –  didesni  dividendai,   mažesni  mokesčiai.  Dalinis  privaKzavimas  per  nacionalinius  pensijų   fondus,  kad  visi  galėtumėm  pasidžiaugK  jų  darbo  vaisiais. » ES  fondai  –  ne  naujoms  įmonėms,  o  veikianKems  verslams  bei  jų   plėtros  perspektyvoms.  Ir  gal  užteks  tas  lėšas  laidoK  keliuose,   Kltuose,  „nacionaliniuose“  stadionuose  ir  kitame  NT? » Pagalba  eksportui.  Realūs  eksporto  skaKnimo  kreditai,  naujų   pardavimo  kanalų  skaKnimas  pasitelkiant  valstybės  resursus.  Kodėl   vokiečių  ar  prancūzų  poliKkams  ne  gėda  su  nuosavais  Siemens‘ais  ar   Areva‘om  važiuoK  į  tarpvalstybines  verslo  misijas,  o  mums  tai  vis   dar  prilygsta  korupcijai?..  
  • 24. Reintegravimasis.  Atsivėrimas  kaimynams. » Esame  maža  tauta,  privalome  verKnK  kiekvieną  asmenį.   » Užsienyje  gyvenanKems  lietuviams  privalome: ˃ SuteikK  dvigubą  pilietybę.  Negalime  leisK  prarasK  tokios  didelės  visuomenės   dalies  –  juk  jie  sudaro  beveik  antrą  Kek  tautos  talentų. ˃ LeisK  ne  gimKnėje  reziduojanKems  balsuoK  savo  gimtosiose  apygardose. ˃ NeapmokesKnK  jų  lėšų  repatrijavimo  ir  reinvesKcijų  į  Lietuvos  ūkį. ˃ SkaKnK  neaKtrūkK  nuo  Lietuvos  aktualijų  per  socialinius  Knkslus,  Kkslinę   žiniasklaidą,  vieKnių  kultūrinių  grupių  palaikymą  ir  t.t.   » Imigracinė  poliKka  kaimynų  iš  rytų  atžvilgiu,  atsižvelgiant  į   bendrą  istorinį,  kultūrinį  ir  ekonominį  paveldą: ˃ NaudoKs  jų  daug  prastesne  poliKne  situacija,  siekiant  pritraukK  jų  talentus. ˃ SuteikK  „žaliąją  kortą“  baltarusiams/ukrainiečiams/rusams  –  daugiau   specialistų  bei  mokesčių  mokėtojų.  Salygos:  privalomas  kalbos  pagrindų   egzaminas,  10  metų  darbo  stažas  Lietuvoje  ir  pan. ˃ TapK  regiono  gerovės  etalonu,  neprarandant  tauKnio  kultūrinio  idenKteto.
  • 25. PRIEDAS.  Lietuvos  Burbulonomika.       2002  -­‐  2020
  • 26. Lietuvos  ūkis  2002-­‐2012 » 2008-­‐ųjų  Lietuvos  ekonomikos  krizė  –  “burbulonomikos”   klasika.  Kaip  iki  jos  atėjome…? » Pokrizinis  privataus  sektoriaus  vidaus  vartojimo  atsigavimas  vis   dar  yra  lėtas,  bankų  skolinimas  –  apribotas.  Vienintelis  šviesos   spindulys  –  prekių  ir  paslaugų  eksportas,  tačiau  jam  reikia  dar   daugiau  paramos. » Valstybės  sektorius  palaikė  Lietuvos  ekonomiką  krizės   įkarštyje,  tačiau  ne  be  padarinių  –  valstybės  skola  išaugo,   didžiausia  jos  dalis  buvo  nukreipta  socialiai  išlaikomoms  sriKms   finansuoK. » Didžioji  dalis  privačiame  sektoriuje  dirbančiųjų  kol  kas  realiai   nejaučia  pagerėjimo.  Valstybės  sektoriuje  krizės  padarinius   švelnino  Kk  nedaug  mažėję  atlyginimai.  Pensininkų  situacija   išlieka  sudėKnga. » Valstybės  pajamų  atsigavimo  galima  KkėKs  Kk  tuo  atveju,  jei   privatus  sektorius  išbris  iš  lėto  augimo.
  • 27. Prieškrizinis  augimas  –  ar  tai  buvo   tvaru? . Augimo  tempai 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 Augimo  tempai 2005 2006 2007 2008 Infliacija 0.3% -­‐1.1% 1.2% 2.7% 3.7% 5.7% 10.9% Vartojimas 14% 15% 18% 16% Realusis  augimas 6.8% 10.3% 7.4% 7.8% 7.8% 9.8% 2.9% Paskolos 76% 71% 56% 21% ŠalKniai:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas,  Lietuvos  Banko  StaKsKka
  • 28. Prieškrizinis  augimas  –  ar  tai  buvo   tvaru?  Gyventojai Įsivedus  eurą,  atpigusio   skolinimosi  galimybė  skaKno   gyventojus  tuo  naudoKs.   Skolinomės  ir  pirkome  viską,   ypač  NT.  Dėl  didėjančios  pinigų   apyvartoje  masės  sparčiau  augo   ir  nominalios  algos,  taip  dar   labiau  didindamos  gerovės  ir   saugumo  iliuziją.  Neturėdama   galimybės  reguliuoK  pinigų   kainos,  Lietuva  2007  metų   pabaigoje  žengia  į  neigiamų   realių  palūkanų  normų  erą.   Signalas  Kk  vienas  –  skolinKs  ir   pirkK  toliau! Argi  galėjo  nuKkK  kas  bloga...? ŠalKniai:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas,  Lietuvos  Banko  staKsKka
  • 29. Prieškrizinis  augimas  –  ar  tai  buvo   tvaru?  Įmonės Skolinimo  adatos  neišvengė  ir   Įmonės  –  juk  viskas  Kk  auga,  o   naujiems  užsakymams  trūksta   pajėgumų  bei  darbo  jėgos. Nepaisant  to,  pelnai  rekordiniai,   atspindintys  ne  Kk  žemas   palūkanų  normas,  bet  ir  turto   „perverKnimo“  pelnus  (ypač   2007-­‐aisiais).   ŠalKniai:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas,  Lietuvos  Banko  staKsKka
  • 30. Prieškrizinis  augimas  –  ar  tai  buvo  tvaru?  NT Geriausiai  skolinto  vartojimo   bumas  atsispindi  nekilnojamojo   turto  rinkoje.  Prasidėjęs  dar   2003-­‐aisiais,  pigių  paskolų   paskaKntos  NT  kainos  dvigubėja   per  mažiau  kaip  dvejus  metus.   NT  pradeda  vystyK  visi,  kas  Kk   neKngi,  juolab  kad  bankai   „primoka“  už  galimybę  žaisK.   Statybų  sektoriaus  pridėKnės   vertės  BVP  dalis  trigubėja  per  5-­‐ erius  metus. 1.  Įsipareigojimų  likučiams ŠalKniai:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas,  Lietuvos  Banko  staKsKka
  • 31. Prieškrizinis  augimas  –  ar  tai  buvo  tvaru?   Valdžia   Besaikis  pinigų  masės  ekonomikoje   augimas  išpučia  nominalias  valdžios   pajamas  dvigubai  per  ketverius   metus.  Apsvaigus  nuo  tokios   gerovės,  bet  kokia  bankų  skolinimo   kontrolė  pamirštama  –  juk  visiems   nuo  to  Kk  geriau...? Europos  Sąjungos  paramos  lėšos   galuKnai  įtvirKna  skolos  burbulą  –   pinigai  dalijami  už  dyką  nepaisant  ir   taip  jau  nesveikos  jų  paklausos.   Duoda  –  imk,  muša  –  bėk?  Jeigu   niekas  nemuša,  tai  kodėl  gi  neimK?   ŠalKnis:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas
  • 32. Burbulas  sprogo…  Privatus  sektorius Burbulas  neišvengiamai   sprogsta.  Gyventojai  bei   įmonės  bemat  susiveržia   diržus.  Vartojimas  krenta,   invesKcijos  mažinamos  70%,   atsargos  –  beveik  du  kartus.   1 Ekonomiką  išKnka  staigus   šokas,  tačiau  taip  nuKnka   bet  kokiam  ligoniui,   priklausomam  nuo  vaistų  –   nutraukus  kredito   „vartojimą“,  pasireiškia   užmaskuoK  neproduktyvios   ir  perkaiKntos  ekonomikos   skausmai. 1.  2012m.  Naudota  gegužės  mėn.  infliacija,  ir  Finansų  Ministerijos  vartojimo  prognozė   ŠalKniai:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas,  Finansų  Ministerijos  Prognozės
  • 33. Burbulas  sprogo…  Bankai Per  vienerius  metus   praradę  visą  nuo  2002   metų  uždirbta  pelną,   bankai  nebegali  ir   nebenori  skolinK.   Juolab  kad  ir  skolinimosi   paklausa  taip  pat   kritusi.  PasitvirKno   taisyklė:  bankininkas   siūlo  skėu,  kai  šviečia   saulė,  tačiau  vos   pasirodžius  pirmajam   lietui  bemat  jį  aKma. 1 1.  2012m.  ekstrapoliuoK  I  ketv.  duomenyus ŠalKniai:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas,  Lietuvos  Banko  staKsKka
  • 34. Burbulas  sprogo…  Valdžia   Vienintele  ekonominės   depresijos  atsvara  tampa   nedaug  krentanKs   valdžios  vartojimas  –   jeigu  išlaidos  būtų  buvę   kerpamos  drasKškai,   kriKmas  būtų  buvęs  dar   skaudesnis.   Tačiau  mažai  kas  nori  tai  pripažinK  –  nežabotu  išlaidavimu  kalKnamai   valdžiai  sunku  pateisinK  deficiKnį  biudžetą.  Kita  vertus,  akivaizdu,  kad   nebuvo  anKkrizinių  priemonių  plano.  O  viskas  turi  savo  kainą... ŠalKnis:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas
  • 35. Burbulas  sprogo…  Valdžia  (2)   …Kritus  mokesKnėms  pajamoms  (ypač  labiausiai  vartojimui  jautrių   neKesioginių  mokesčių  srityje)  valstybės  skola  auga.   Krizės  įkarštyje  pradedamas  įgyvendinK  eilinis  struktūrinių  reformų   šuoras.  Tačiau  šių  reformų  rezultatų  teks  palaukK,  tuo  tarpu  valdžios   išlaidos  daugiausia  keliauja  socialinei  sferai  išlaikyK... ŠalKnis:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas
  • 36. Burbulas  sprogo…  Valdžia  (3)   MeNnis  pokyNs 2006 2007 2008 2009 2010 26% 50% 77% 25% -­‐19% 12% 14% -­‐4% 106% -­‐22% 12% 25% 31% 4% -­‐7% …SODRA  pareikalauja  trečdalio  šalies   skolos  deficito.  Ir  tai  suprantama  –  kritus   socialinėms  įmokoms  į  biudžetą  bei   siekiant  bent  kažkiek  sKmuliuoK   ekonomiką,  lieka  Kk  skolinKs...   ŠalKniai:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas,  SoDros  staKsKka
  • 37. Burbulas  sprogo…  Pensijos   Nors  nominaliais  terminais  pensijos  Kk  nedaug  mažesnės  nei  2008-­‐aisiais,  realiai   pensininkai  taip  pat  „susiveržė“  diržus.  Vienintelė  paguoda  –  infliacijos  tempai   mažesni,  bet  neaišku,  kokie  jie  bus  arKmiausioje  ateityje.   Akivaizdu,  kad  ši  socialinė  grupė  prisidėjo,  kiek  galėjo,  prie  deficito  mažinimo,   toliau  mažinK  pensijų  neišeina.  Tačiau  būKna  pensijų  sistemą  reformuoK  iš   esmės. ŠalKnis:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas
  • 38. Burbulas  sprogo…  Darbo  rinka Atlyginimai,  Lt/men  bruto     2,400   Privataus  sektoriaus  nepasitenkinimą  valdžia   lengva  suprasK.  Privatus  sektorius  sKpriai       2,175   sumažino  užimtųjų  skaičių,  dalį  jų  perkeldamas  į   valandinį  ar  kitą  nepilnai  apmokamą  darbą...     1,950       1,725       1,500   2008 2009 2010 2011 Privatus  sektorius Valstybes  sektorius ...  ir  tai  atsispindėjo  atlyginimuose,   Kesa,  ne  visiems  vienodai.  Atlyginimai   privačiame  sektoriuje  vis  dar  12%,  o   valstybiniame  –  Kk  100  Lt/mėn.   Mažesni.  palyginK  su  prieškriziniu   piku  2008-­‐aisiais.