Baltijos šalių mažmeninė prekyba: iššūkiai ir galimybės. Jekaterina Rojaka
Lietuvos makrostudija
1. 25
SKAIDRĖS
KIEKVIENAM
LIETUVIUI
APIE
TAI,
KAS
SVARBU...
2013
–
2020
-‐
2030
PAKEISKIME
ATEITĮ
KARTU!
2. Tikrosios
Lietuvos
bėdos
» Šalies
skola
siekia
40%
BVP,
tai
sudaro
12,500
Litų
vienam
gyventojui.
Esame
arK
finansų
rinkoms
psichologiškai
svarbios
50-‐60%
BVP
skolos
ribos.
Nepaisant
to,
toliau
planuojami
biudžeto
deficitai
bei
nesiruošiama
ekonomikos
ciklo
duobėms
(krizėms).
Kada
pradėsime
gyvenK
pagal
išgales?
» Pensijų
ir
sveikatos
apsaugos
sistema
turi
3
mlrd.
Litų
deficitą
per
metus.
Kiekvienam
piliečiui
po
1000
litų
nuostolio
kasmet.
PadidinK
pensijas
2
kartus
kainuotų
dar
apie
7
mlrd.
Litų
kasmet.
Iš
kur
juos
paimK?
Galbūt
pagaliau
verta
imKs
realių
reformų?
» Šiandien
vienas
dirbantysis
sumoka
71%
savo
pajamų
valstybei
ir
išlaiko
po
1
pensininką
ir
1
vaiką.
Tuo
pat
metu
pajamos
iš
turto
apmokesKntos
palyginK
nedaug.
Kada
ir
kaip
ištaisysime
šį
atotrūkį?
Kaip
mažinsime
šešėlį,
skaKnsime
atskaitomybę?
» Gyventojų
migracija
yra
neišvengiamas
reiškinys,
tačiau
gąsdina
tai,
kad
per
20
metų
Lietuva
neteko
Vilniaus
dydžio
miesto,
o
pusė
emigravusiųjų
yra
jauni
darbingo
amžiaus
gyventojai.
Ar
gebėsime
konkurencingai
dalyvauN
augančiuose
viso
pasaulio
protų
ir
rankų
migracijos
srautuose?
Jei
ne,
tada
kaip
išlaikysime
pensininkus,
vaikus?
» Pragyvenimo
kaštai
auga.
Vienas
pagrindinių
–
energijos
išteklių
kainos.
Kada
imsime
spręsK
šią
neaKdėlioKną
problemą?
Juk
sutaupyK
pinigai
liks
visų
mūsų
kišenėse.
Mes
ne
Kk
klausiame
poliKkų,
kokie
jų
sprendimai,
mes
siūlome
juos
–
ir
jeigu
yra
geresnių,
PRAŠOME
nedelsiant
juos
viešai
teikK
priešrinkiminėms
diskusijoms!
3. Turinys.
Analizė
ir
sprendimai.
Šiuo
pristatymu
mes
siekiame
analizuoK
ekonomines
paskatas
gyvenK
ir
kurK
bendrą
gerovę
Lietuvoje.
Gvildensime
šias
temas:
» Šalies
skola
ir
ateiNes
įsipareigojimai
» Pensijos
» Sveikatos
apsauga
» Demografija
ir
emigracija
» Mokesčiai
» Pragyvenimo
kaštai
(EnergeNka)
» Pragyvenimo
kaštai
(Rinkos
konkurencija
ir
kiN
darbai)
4. Įžanga.
Perspektyva
2020.
» Privačiu
skolinimusi
grįstas
Lietuvos
ekonomikos
augimas
2002-‐2008
sprogo
it
muilo
burbulas.
Pasaulio
išsivysčiusios
ekonomikos
taip
pat
„skęsta“
skolose
–
atsigavimas
bus
lėtas
ir
ištęstas.
Ar
atlaikysime
kitą
recesijos
bangą?
» Prie
ekonomikos
sunkumų
labai
prisideda
ir
pagrindinė
grėsmė
šaliai
–
darbščiausių
jos
gyventojų
emigracija
bei
netvariai
didėjanK
pensijų
ir
sveikatos
įsipareigojimų
našta.
Ar
galime
tai
sustabdyK?
» Esamomis
sąlygomis
išgyvens
Kk
lanksčios
ir
konkurencingos
ekonomikos.
Lietuva
Kkrai
gali
tokia
būK!
Tam
reikia
skaKnK
vietos
talentus
bei
inovacijoms
imlų
verslą.
Naudodamiesi
2013-‐2018/20
ES
paramos
etapu,
turime
pagerinK
jau
esamas
ūkio
sKprybes
bei
kiek
įmanoma
mažinK
ekonomines
sąnaudas.
» Už
Lietuvos
ribų
gyvena
ne
mažiau
lietuviškų
talentų
negu
šalies
viduje
–
privalome
juos
reintegruoK
į
mūsų
visuomenę.
Taip
pat
reikia
atsiverK
arKmiausiems
kaimynams,
tampant
geriausia
gerbūvio
augimo
alternatyva
Šiaurės
Europoje.
6. Išsivysčiusių
pasaulio
valstybių
skolos
–
ar
galime
ko
nors
pasimokyK
iš
Ispanijos?
Ispanijos
skolos
augimo
dinamika
turėtų
tapK
Lietuvai
akivaizdžiu
pavojaus
skambučiu.
Mes
esame
čia
Nesiimant
priemonių,
nežabotai
auganK
privaK
skola
(lygiai
kaip
mūsiškė
2002-‐2008
metais)
garantuos
mums
tuos
pačius
rezultatus.
Ispanijos
skola
2011
metų
pabaigoje,
pridėjus
pensijų
ir
sveikatos
apsaugos
įsipareigojimus
(grafike
neįtraukK)
viršija
430%
BVP.
Lietuvos
skola
pagal
šį
rodiklį
atsilieka
nedaug
–
remianKs
įvairiais
šalKniais
(LR
STD,
Pasaulio
banku)
-‐
tarp
270%
iki
350%
BVP.
Lietuvos
įsipareigojimų
didžiąją
dalį
sudaro
nefinansuoK
ateiKes
pensijų
ir
sveikatos
sistemos
įsipareigojimai
(šalKnis:
Pasaulio
bankas).
7. Lietuvos
ekonomikos
augimo
prognozės
2013
Rodiklis 2003 2012 2013
prognozė
OpNmis-‐ Bazinis
Krizinis
Nnis
scenarijus -‐5%
BVP
scenarijus scenarijus
BVP,
mln.
litų 57,232 112,
381 120,
247 118,236 106,500
BVP
augimas
(realus) 3.5% 4.0% 3.7% -‐5,0%
Gyventojų
pajamų
augimas 11.6% 2.0% 4.1% 2.5% -‐3.0%
Valstybės
skola
/
BVP 21.0% 39% 37% 38% 45-‐50%
Šalies
biudžeto
deficitas -‐1.3% -‐3.0% -‐2.5% -‐3.5% -‐8.0-‐10.0%
ŠalKnis:
SEB,
Finansų
ministerija,
StaKsKkos
departamentas
Yra
Kkimybė,
kad
kito
ekonominio
šoko
išKkK
nebesugebėsime
finansuoK
savo
įsipareigojimų
(skolinKs
pinigų
rinkoje)
ir
būsime
priversK
sekK
Latvijos
pėdomis,
t.y.
prašyK
tarptauKnių
insKtucijų
pagalbos.
Nepamirškime,
kad
Latvijos
skolos
lygis
buvo
daug
mažesnis
nei
mūsiškis
yra
dabar,
tačiau
tarptauKnės
rinkos
nebeskolino
Latvijai,
nes:
• sprogus
privataus
vartojimo
burbului,
šalį
išKko
staigi
depresija
–
staigiai
krito
BVP;
• kritus
BVP,
krito
ir
šalies
biudžeto
pajamos,
valstybės
išlaidos
taip
sparčiai
karpomos
nebuvo
ir
virto
dideliu
valdžios
sektoriaus
(šalies
biudžeto)
deficitu;
• didelis
einamosios
sąskaitos
deficitas
(daugiau
pinigų
išleidžiama
importui
nei
gaunama
už
eksportą)
neleido
investuotojams
KkėK
greitu
Latvijos
atsiKesimu.
8. Pensijų
sistema.
Ką
ir
kaip
išlaikome?
SODROS
išlaidos
2010,
mln.
Lt Pensininkų
pasiskirstymas,
2011
m.
• Išlaikome
daugiausia
senyvas
moteris.
Jos
nesitaiko
praskolinK
vaikaičių
Lietuvos.
• Išlaikome
jaunas
mamas,
nes
norime
gerinK
demografines
kreives.
• Tačiau
kodėl
netekto
darbingumo
(invalidumo)
pensiją
gauna
daugiau
kaip
du
kartus
daugiau
Lietuvos
gyventojų
nei
prieš
20
metų?
Ar
Kkrai
taip
padaugėjo
neįgaliujų
mūsų
visuomenėje?
PaKkrinkime
aKdžiau.
9. Pensijų
sistema.
Motyvacija
dalyvauK
pensijų
sistemoje
–
Lietuvos
pasiūlymas
dvidešimtmečiui:
» ViduKnė
KkėKna
gyvenimo
trukmė,
kai
Tau
20
metų,
šiuo
metu
Lietuvoje
yra
72
metai.
» DirbK
privalėsi
iki
65
metų
–
reiškia,
pensijai
liks
7
metai.
» 40
darbo
metų
turi
aKduoK
trečdalį
sukurtos
vertės
(pajamų)
valstybei
Kk
tam,
kad
7
metus
gautum
trečdalį
buvusios
algos
siekiančią
pensiją.
» Matant
valstybės
skolos
ir
demografinę
dinamiką,
Tau
sunku
KkėKs,
kad
ji
bus
pajėgi
įvykdyK
net
šiuos
įsipareigojimus..
10. Pensijų
sistema.
Pasiūlymai.
» Sodrą
suskaidyK
į
kelis
Kkslinius
fondus,
tarp
kurių
būtų:
bazinės
pensijos
fondas,
senyvų
moKnų
išlaikymo
fondas
ir
t.t.,
ir
pan.
Tokiu
būdu
paaiškėtų
Kkrosios
atskirų
socialiai
išlaikomų
grupių
sąnaudos,
būtų
skaidrus
jų
finansavimas.
Mokesčių
mokėtojai
žinotų,
ką
ir
už
kiek
išlaiko,
turėtų
mažiau
motyvacijos
slėpK
mokesčius.
» Iš
esmės
pertvarkyK
tarifus
taip,
kad
kaupimo
senatvei
paskatų
kiltų
paKems
piliečiams:
˃ Jaunesni
darbo
rinkos
dalyviai
mokėtų
mažiau,
bet
privalėtų
daugiau
taupyK
bei
taip
iš
dalies
finansuotų
pereinamojo
laikotarpio
sąnaudas.
˃ 40-‐mečiai
ir
vyresni
mokėtų
daugiau,
nes
artėjant
jų
pensiniam
amžiui
Kkimybė
sukaupK
senatvei
pakankamai
vis
mažėja.
˃ Pereinamuoju
laikotarpiu
papildomai
apmokesKnK
turKngąjį
gyventojų
sluoksnį,
kad
būtų
išlaikyta
socialinė
kohesija.
» 50%
privataus
taupymo
(Lenkijos
pavyzdys)
būtų
nukreipta
i
socialinių
fondų
valstybės
garantuojamus
skolos
vertybinius
popierius,
likusiems
nebūtų
taikomi
jokie
apribojimai
–
galima
būtų
investuoK
į
fondus,
kitus
VP,
nekilnojamąjį
turtą
ir
pan.
» Tarifų
pertvarkymo
šaluKniu
poveikiu
taptų
aktyvios
darbo
jėgos
bazės
augimas,
tai
būtų
papildomas
sKmulas
šalies
BVP
augimui.
Taip
pat
mažėtų
jaunimo
nedarbas
–
juos
įdarbinK
darbdaviui
kainuotų
pigiau.
» 2030
metais
siekK
subalansuoto
SODROS
biudžeto
taip,
kad
valstybė
užKkrintų
Kktai
minimalią
pensiją.
Likusią
savo
senatvės
gerovės
dalį
turėtų
sukaupK
pats
asmuo.
» IšskaidrinK
ir
opKmizuoK
SODROS
sąnaudas.
11. Pensijų
sistema
2013-‐2030.
Iliustratyvus
pavyzdys
Rodiklis 2013 2030
Bazinė
pensija,
%
nuo
viduKnio
atlyginimo,
įskaičiuojant
30
% 25
%
Sodros
įmokas
Papildoma
sukaupta
pensija,
%
nuo
viduKnio
atlyginimo 2
% 20
-‐
25
%
Privalomas
kaupimas,
%
nuo
viduKnio
atlyginimo ~15
% ~15
%
Kaupimo
grąža 5
% 5
%
Infliacija 3
% 3
%
20-‐30
m.
amžiaus
įmokų
struktūra:
-‐Bazinis,
%
nuo
pajamų 9
% 9
%
-‐Kaupiamasis,
%
nuo
pajamų 20
% 20
%
50-‐65
m.
amžiaus
įmokų
struktūra:
-‐Bazinis,
%
nuo
pajamų 25
% 25
%
-‐Kaupiamasis,
%
nuo
pajamų 5
% 5
%
Darbo
jėga,
tūkst. 1,406 1,402
Pensininkų
skaičius,
tūkst. 653 660
Sistemos
deficito
finansavimas
iš
privataus
kaupimo,
% 47
% 0.0%
Sukaupta
privačiuose
fonduose,
mln.
Lt 4,800 183,000
12. Pensijų
sistema
2013-‐2030.
Iliustratyvus
pavyzdys
(2)
Pensijos
dydis,
Lt SODRA
deficitas,
milijonai
Lt
» Grafike
pateikta
Sodros
sukaupto
deficito
dinamika,
jeigu
visi
dirbanKeji
aKKnkamose
amžiaus
grupėse
Sodrai
mokėtų
vienodai,
t.y.
nebūtų
išimčių
individualiai
veiklai,
ūkininkams
ir
pan.
» Akivaizdu,
kad
pereinamuoju
laikotarpiu
Sodros
bendras
deficitas
augtų,
bet
būtų
valdomas
neišeinant
už
jo
ribų.
» Šį
deficitą
būtų
galima
dengK,
naudojant
privačiai
sukauptas
lėšas.
» Iki
2030
metų
deficitas
būtų
visiškai
panaikintas.
» Siekiant
socialinio
solidarumo,
reikėtų
įvesK
diferencijuotas
Sodros
įmokų
lubas,
kurios
skaKntų
taupymą,
bet
neribotų
žmogaus
galimybių
užsidirbK.
13. Pensijų
sistema
2013-‐2030.
Iliustratyvus
pavyzdys
(3)
Mln.
Lt
» Minėtą
Sodros
deficitą
visiškai
padengtų
privatus
kaupimas,
kurio
dalis
privaloma
tvarka
būtų
nukreipta
šiam
deficitui
finansuoK.
» Kita
dalimi
kaupimo
asmenys
galėtų
finansuoK
nekilnojamo
turto,
skolos
ar
nuosavybės
vertybinių
popierių
įsigijmą
–
pajamas
nešančius
aktyvus.
» Kaupimo
galia
yra
palūkanose
–
įnešus
pirmąjį
įnašą,
jis
padvigubės
viduKniškai
kas
14-‐15
metų.
» Iki
2030
metų
privačiuose
fonduose
būtų
sukaupta
viduKniškai
7-‐9
papildomos
pensijos
metams
–
o
tai
reiškia
bendrą
45-‐50%
algos
dydžio
pensiją,
palyginus
su
šiuo
metu
esančiu
30%
vidurkiu.
SkaKnant
žmones
kaupK
senatvei,
mes
ne
Kk
galime
pasiekK,
kad
senatvės
socialinių
garanKjų
sistema
būtų
tvari,
bet
ir
užKkrinK
savo
vaikų
bei
vaikaičių
ateiu
perspektyvioje
nepraskolintoje
valstybėje.
14. Sveikatos
draudimo
sistema
» Vienam
Lietuvos
gyventojui
viduKniškai
sveikatos
draudimas
kainuoja
beveik
1400
Lt
per
metus.
» Vienam
dirbančiam
šalies
piliečiui
jis
atsieina
per
3000
Lt
per
metus
(nes
pensininkai
ir
vaikai
už
jį
nemoka)
ir
per
paskuKnius
7
metus
pabrango
2
kartus!
O
juk
per
praėjusius
10
metų
pensininkų
(daugiausia
besinaudojančių
sveikatos
paslaugomis)
Lietuvoje
sumažėjo
100
tūkst.
» Nepaisant
to,
paslaugų
apimKs
mažėja,
kokybė
prastėja,
o
mes
vis
dar
nešame
gydytojams
pakišas..
AR
NE
LAIKAS
GYDYTI
ŠIĄ
SISTEMĄ
?
15. Sveikatos
draudimo
sistema.
Pasiūlymai.
» Sveikatos
draudimas
–
tai
paslauga,
kurią
valstybė
teikia
gyventojui
ir
kuri
jiems
turi
adekvačiai
kainuoK
priklausomai
nuo
to,
kaip
pats
gyventojas
savo
sveikatą
verKna.
» Reikia
atskirK
sveikatos
draudimo
lygius.
Kiekvienas
lygis
turėtų
kainuoK
pagal
tai,
kiek
KkėKna
paKrK
tam
Kkrą
sveikatos
sutrikimą
ar
sutrikdymą.
Kartu
taip
bus
skaKnama
ligų
prevencija
–
žinodamas,
kiek
kainuoja
gydymas,
žmogus
labiau
tausos
savo
sveikatą.
» Bazinis
sveikatos
draudimas
turėtų
kainuoK
tam
Kkrą
pinigų
kiekį
per
metus,
nepriklausomą
nuo
pajamų.
Jį
mokėtų
VISI
šalies
gyventojai,
ne
Kk
dirbantys.
Papildomas
draudimas
veiktų
kaupimo
principu,
asmuo
galėtų
rinkKs
tarp
privačių
ir
valstybinių
paslaugų
Kekėjų.
» Tiek
valstybinės,
Kek
privačios
įstaigos
kauptų
„krizės
fondą“
tam
atvejui,
jei
kuri
nors
įstaiga
nesugebėtų
įvykdyK
prisiimtų
įsipareigojimų.
» Pereinamuoju
laikotarpiu
galiotų
papildomas
2-‐3%
pajamų
dydžio
mokesKs
užKkrinK
esamų
socialinių
įsipareigojimų
įgyvendinimą.
» Invalidumo
bei
kitokių
lengvatų
paskyrimo
kontrolę
ir
biudžetą
perleisK
savivaldybėms,
joms
numatant
išlaidų
kontrolės
mechanizmus.
» Dalį
sveikatos
sistemos
paslaugų
reikėtų
visiškai
privaKzuoK.
» Kompensuojamųjų
vaistų
sąnaudoms
kontroliuoK
būKna
peržiūrėK
visų
ES
šalių
sveikatos
sistemas
bei
Lietuvoje
įgyvendinK
ekonomiškiausią
sprendimą.
16. Lietuvos
demografinė
kaita
ir
prognozė
2001
Sparčiai
netenkame
darbingų
gyventojų,
ypač
–
vaikų,
kurių
per
10
metų
sumažėjo
beveik
trečdaliu.
Iš
viso
per
10
metų
praradome
vieną
Kauno
dydžio
-‐
100
tūkst.
miestą.
Migracijos
srautų
prognozė
taip
pat
nedžiugina.
Jeigu
patys
nesiimsime
-‐
250
tūkst. pokyčių,
ekonominė
realybė
privers
tai
padaryK.
Tačiau
tada
būsime
praradę
galimybę
rinkKs...
17. Migracija.
ES
vieningos
darbo
rinkos
iššūkis.
Statybininko
dirbančio
LT
ir
UK
pavyzdys
UK
Lietuvoje
Atlyginimas
specialistui,
newo 2,000
GBP 2,500
Lt
Būstas
(nuoma,
komunaliniai)
400
GBP
500
Lt
Maistas
200
GBP
500
Lt
Transportas
200
GBP
200
Lt
Kitos
išlaidos
100
GBP
400
Lt
Mokesčiai
400
GBP
400
Lt
Santaupos 600
GBP
500
Lt
Santaupos
litais 3,000
Lt
500
Lt
Akivaizdu,
kad
konkuruoK
atlyginimais
panašiuose
sektoriuose
negalime.
Bet
reali
santaupų
vertė,
jas
realizuojant
Lietuvoje,
daug
didesnė,
negu
pinigus
leidžiant
JungKnėje
Karalystėje
ar
Skandinavijos
šalyse.
Kaip
tai
išnaudoK?
Kaip
konkuruoK?
18. Emigracija.
Kodėl
išvažiuojame?
1. Reali
mokesčių
našta
dirbančiajam
Lietuvoje
yra
31%+3%+15%+22%
=
71%.
2.
Dėl
atvertos
darbo
rinkos
už
tą
pau
darbą
D.Britanijoje,
VokieKjoje
ar
Skandinavijoje
dirbantysis
nominaliai
gauna
2-‐4
kartus
daugiau
nei
Lietuvoje,
o
pragyvenimo
kaštai
–
aukštesni
palyginK
nedaug.
3.
Visiškas
neužNkrintumas
dėl
valstybės
socialinių
įsipareigojimų
tvarumo.
IŠVADA
–
kad
sustabdytumėme
darbo
jėgos
nutekėjimą,
privalome:
a) auginN
dirbančiųjų
algų
augimo
perspektyvas,
b) didinN
realiąsias
disponuojamas
pajamas,
mažinant
ekonomines
pragyvenimo
sąnaudas,
c) keisN
mokesKnių
paskatų
sistemą
taip,
kad
didėtų
darbo
jėgos
motyvacija
dirbK
bei
mažėtų
ekonominis
šešėlis.
Kartu
reikia
skaKnK
migrantus
realizuoK
savo
santaupas
Lietuvoje
–čia
jos
iš
Kesų
įgyja
daug
didesnę
vertę.
19. Pajamų
augimo
didinimas.
Mokesčių
sistema.
» SukurK
pajamų
mokesčių
sistemą,
kur
mokesčius
sumoka
asmuo,
o
ne
įmonė.
Per
asmeninę
atskaitomybę
bus
lengviau
kontroliuoK
nelegalias
pajamas,
mokesčių
slėpimą,
didės
finansinis
išprusimas
bei
bus
aiškiau,
ką
ir
kaip
valstybė
remia
ar
kompensuoja.
» LeisN
atskaityN
socialinio
draudimo
mokesčius,
taupymą,
daugiavaikių
šeimų
išlaikymo
kompensuojamas
ir
kitas
sąnaudas
pajamų
mokesčio
Kkslais.
» Pašalpas
organizuoN
pirmiausia
kaip
paNrtų
sąnaudų
kompensavimą
mažinant
pajamų
mokesčius.
NemokėK
pašalpų,
nepagrįstų
apskaitos
dokumentais
(kasos
čekiais,
pajamų
orderiais).
Nesant
pajamų,
pašalpas
organizuoK
Kk
kaip
sąnaudų
kompensavimą.
» ĮvesK
visuoNnį
simbolinį
(0.01-‐0.1%
turto
vertės)
nekilnojamojo
turto
mokes`,
kad
būtų
galima
išaiškinK
tokio
turto
koncentraciją
bei
aKKnkamai
paNkrinN
turto
įsigijimo
pagrįstumą.
Taip
būtų
kovojama
su
šešėliu
ir
pinigų
plovimu.
» Reikalingi
kapitalo
mokesčiai
nuo
fizinių
asmenų
pajamų
iš
turto,
viršijančio,
pvz.,
1
mln.
Litų
vertę.
Nuo
turto
nešamų
pajamų,
ne
nuo
paKes
turto.
Pajamos
būtų
nukreiptos
socialiniams
deficitams
pereinamuoju
laikotarpiu
finansuoK.
» AtsisakyN
pelno
mokesčio,
bet
grynąsias
įmonių
pajamas
apmokesKnK
vienu
dividendų
mokesčiu.
Tokiu
būdu
būtų
suvienodintos
privačių
ir
juridinių
asmenų
grynųjų
pajamų
reinvestavimo
sąlygos.
» Kapitalinėms
invesNcijoms
taikyK
5
metų
dividendų
mokesčio
atostogas
proporcingai
investuojamoms
sumoms.
20. Ekonominių
kaštų
mažinimas.
EnergeKka
» 2011
metais
importuotos
elektros
už
1,4
mlrd.
Litų,
dujų
–
už
3,5
mlrd.
Litų.
Tai
sudaro
beveik
6%
šalies
BVP.
» Už
dujas
mokame
brangiausiai
visoje
ES.
» Po
IAE
uždarymo
elektros
kainos
pakilo
2,5
karto,
viską
realiai
perkame
iš
vieno
šalKnio.
» Kasmet
remiame
“Gazprom”
dujų
vartojimą
per
lengvaKnį
PVM.
Ar
Kkrai
esame
tokie
turKngi?
21. Ekonominių
kaštų
mažinimas.
EnergeKka
(2)
Energijos
sąnaudų
kiekis,
tenkanNs
bendrojo
vidaus
Gyvenamųjų
namų
šilumos
energijos
suvartojimo
palyginimas
produkto
(BVP)
vienetui
ViduKnis
šilumos
energijos
suvartojimas
Lietuvoje
Na{os
ekvivalento
(tne)
kiekis
tenkanKs
1000Eur
BVP
kWh/m2
per
metus
Lietuvos
Europos
gyvenamųjų
Šiaurės
šalių
Naujų
namų/
namų
po
Sąjungos
namų
renovacijos
reikalavimai
vidurkis
vidurkis naujiems
vidurkis
2009m.
pastatams
ŠalKnis:
Lietuvos
Nacionalinė
EnergeKkos
Strategija;
2011
Turime
vietos
taupyK
–
privalome
tapK
ŠalKnis:
www.eurostat.com
lyderiais
Europoje
energijos
taupymo
srityje!
Tam
turime
visus
įrankius,
o
sutaupyK
litai
liks
visų
mūsų
kišenėse!
22. Ekonominių
kaštų
mažinimas.
EnergeKka
(3)
Daugiabučių
revovacijos
Kiekis Litai » Daugiabučių
renovacija
–
ekonominė
santrauka
geriausias
invesKcinis
Butų
fondas 84
mln.
kv.m. n.d. projektas
Lietuvai.
Renovacijos
kaštai 160-‐200
Lt/m2 13,0-‐17,0
mlrd. Ekonominis
pagrindimas
greKmoje
lentelėje.
ES
III
etapo
parama 50
proc. 6,5-‐8,5
mlrd.
» Per
kitus
7-‐erius
metus
Grynieji
kaštai
gyventojams 80-‐100
Lt/m2 6,5-‐8,5
mlrd. galėtume
sukurK
daug
realių
Išsimokėjimas
per
20
metų
60
m2 ~30
lt/mėn.
+
Lietuvoje
pasiliksiančių
darbo
viduKniam
būstui palūkanos vietų
bei
BVP.
Sutaupymas
1-‐am
butui 60
m2 500-‐600
/
metus » Dar
geriau
–
už
tai
iš
dalies
Teigiamas
turto
vertės
300
–
500
Lt/m2 25,0-‐40,0
mlrd.
sumokėtų
Europos
Sąjunga.
padidėjimo
efektas „Win-‐win“
sprendimas?
» Susigrąžinkime
energeKnę
Dujų
poreikio
sumažėjimas 400-‐500
mln.
m3 0,5-‐0,6
mlrd.
per
metus nepriklausomybę
paprastu
ir
naudingu
visiems
Sukurta
darbo
vietų 20–30
tūkst. 0,5-‐0,8
mlrd.
per
metus gyventojams
būdu!
Bendras
ekonominis
efektas +
1,5-‐2,5%
nuo
1,5-‐2,5
mlrd.
/
BVP metus
ŠalKnis:
VKEK,
G.Šiupšinskas,
StaKsKkos
departamentas
23. Ekonominių
kaštų
mažinimas.
KiK
darbai
Be
energeKkos,
dar
turime
susitvarkyK:
» Oligopolijų
ūkio
šakose
skaidymas.
80%
maisto,
drabužių,
batų,
vaistų,
degalų
didmenos
ir
mažmenos,
žiniasklaidos
valdo
4-‐5
įmonės
ar
jų
grupės.
Ar
pakankama
konkurencija?
Ar
negalima
platesnė
konkurencija
Lietuvos
dydžio
rinkoje?
» Valstybinių
imonių
veiklos
efektyvinimas
–
didesni
dividendai,
mažesni
mokesčiai.
Dalinis
privaKzavimas
per
nacionalinius
pensijų
fondus,
kad
visi
galėtumėm
pasidžiaugK
jų
darbo
vaisiais.
» ES
fondai
–
ne
naujoms
įmonėms,
o
veikianKems
verslams
bei
jų
plėtros
perspektyvoms.
Ir
gal
užteks
tas
lėšas
laidoK
keliuose,
Kltuose,
„nacionaliniuose“
stadionuose
ir
kitame
NT?
» Pagalba
eksportui.
Realūs
eksporto
skaKnimo
kreditai,
naujų
pardavimo
kanalų
skaKnimas
pasitelkiant
valstybės
resursus.
Kodėl
vokiečių
ar
prancūzų
poliKkams
ne
gėda
su
nuosavais
Siemens‘ais
ar
Areva‘om
važiuoK
į
tarpvalstybines
verslo
misijas,
o
mums
tai
vis
dar
prilygsta
korupcijai?..
24. Reintegravimasis.
Atsivėrimas
kaimynams.
» Esame
maža
tauta,
privalome
verKnK
kiekvieną
asmenį.
» Užsienyje
gyvenanKems
lietuviams
privalome:
˃ SuteikK
dvigubą
pilietybę.
Negalime
leisK
prarasK
tokios
didelės
visuomenės
dalies
–
juk
jie
sudaro
beveik
antrą
Kek
tautos
talentų.
˃ LeisK
ne
gimKnėje
reziduojanKems
balsuoK
savo
gimtosiose
apygardose.
˃ NeapmokesKnK
jų
lėšų
repatrijavimo
ir
reinvesKcijų
į
Lietuvos
ūkį.
˃ SkaKnK
neaKtrūkK
nuo
Lietuvos
aktualijų
per
socialinius
Knkslus,
Kkslinę
žiniasklaidą,
vieKnių
kultūrinių
grupių
palaikymą
ir
t.t.
» Imigracinė
poliKka
kaimynų
iš
rytų
atžvilgiu,
atsižvelgiant
į
bendrą
istorinį,
kultūrinį
ir
ekonominį
paveldą:
˃ NaudoKs
jų
daug
prastesne
poliKne
situacija,
siekiant
pritraukK
jų
talentus.
˃ SuteikK
„žaliąją
kortą“
baltarusiams/ukrainiečiams/rusams
–
daugiau
specialistų
bei
mokesčių
mokėtojų.
Salygos:
privalomas
kalbos
pagrindų
egzaminas,
10
metų
darbo
stažas
Lietuvoje
ir
pan.
˃ TapK
regiono
gerovės
etalonu,
neprarandant
tauKnio
kultūrinio
idenKteto.
26. Lietuvos
ūkis
2002-‐2012
» 2008-‐ųjų
Lietuvos
ekonomikos
krizė
–
“burbulonomikos”
klasika.
Kaip
iki
jos
atėjome…?
» Pokrizinis
privataus
sektoriaus
vidaus
vartojimo
atsigavimas
vis
dar
yra
lėtas,
bankų
skolinimas
–
apribotas.
Vienintelis
šviesos
spindulys
–
prekių
ir
paslaugų
eksportas,
tačiau
jam
reikia
dar
daugiau
paramos.
» Valstybės
sektorius
palaikė
Lietuvos
ekonomiką
krizės
įkarštyje,
tačiau
ne
be
padarinių
–
valstybės
skola
išaugo,
didžiausia
jos
dalis
buvo
nukreipta
socialiai
išlaikomoms
sriKms
finansuoK.
» Didžioji
dalis
privačiame
sektoriuje
dirbančiųjų
kol
kas
realiai
nejaučia
pagerėjimo.
Valstybės
sektoriuje
krizės
padarinius
švelnino
Kk
nedaug
mažėję
atlyginimai.
Pensininkų
situacija
išlieka
sudėKnga.
» Valstybės
pajamų
atsigavimo
galima
KkėKs
Kk
tuo
atveju,
jei
privatus
sektorius
išbris
iš
lėto
augimo.
27. Prieškrizinis
augimas
–
ar
tai
buvo
tvaru?
.
Augimo
tempai 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 Augimo
tempai 2005 2006 2007 2008
Infliacija 0.3% -‐1.1% 1.2% 2.7% 3.7% 5.7% 10.9% Vartojimas 14% 15% 18% 16%
Realusis
augimas 6.8% 10.3% 7.4% 7.8% 7.8% 9.8% 2.9% Paskolos 76% 71% 56% 21%
ŠalKniai:
Lietuvos
StaKsKkos
Departamentas,
Lietuvos
Banko
StaKsKka
28. Prieškrizinis
augimas
–
ar
tai
buvo
tvaru?
Gyventojai
Įsivedus
eurą,
atpigusio
skolinimosi
galimybė
skaKno
gyventojus
tuo
naudoKs.
Skolinomės
ir
pirkome
viską,
ypač
NT.
Dėl
didėjančios
pinigų
apyvartoje
masės
sparčiau
augo
ir
nominalios
algos,
taip
dar
labiau
didindamos
gerovės
ir
saugumo
iliuziją.
Neturėdama
galimybės
reguliuoK
pinigų
kainos,
Lietuva
2007
metų
pabaigoje
žengia
į
neigiamų
realių
palūkanų
normų
erą.
Signalas
Kk
vienas
–
skolinKs
ir
pirkK
toliau!
Argi
galėjo
nuKkK
kas
bloga...?
ŠalKniai:
Lietuvos
StaKsKkos
Departamentas,
Lietuvos
Banko
staKsKka
29. Prieškrizinis
augimas
–
ar
tai
buvo
tvaru?
Įmonės
Skolinimo
adatos
neišvengė
ir
Įmonės
–
juk
viskas
Kk
auga,
o
naujiems
užsakymams
trūksta
pajėgumų
bei
darbo
jėgos.
Nepaisant
to,
pelnai
rekordiniai,
atspindintys
ne
Kk
žemas
palūkanų
normas,
bet
ir
turto
„perverKnimo“
pelnus
(ypač
2007-‐aisiais).
ŠalKniai:
Lietuvos
StaKsKkos
Departamentas,
Lietuvos
Banko
staKsKka
30. Prieškrizinis
augimas
–
ar
tai
buvo
tvaru?
NT
Geriausiai
skolinto
vartojimo
bumas
atsispindi
nekilnojamojo
turto
rinkoje.
Prasidėjęs
dar
2003-‐aisiais,
pigių
paskolų
paskaKntos
NT
kainos
dvigubėja
per
mažiau
kaip
dvejus
metus.
NT
pradeda
vystyK
visi,
kas
Kk
neKngi,
juolab
kad
bankai
„primoka“
už
galimybę
žaisK.
Statybų
sektoriaus
pridėKnės
vertės
BVP
dalis
trigubėja
per
5-‐
erius
metus.
1.
Įsipareigojimų
likučiams
ŠalKniai:
Lietuvos
StaKsKkos
Departamentas,
Lietuvos
Banko
staKsKka
31. Prieškrizinis
augimas
–
ar
tai
buvo
tvaru?
Valdžia
Besaikis
pinigų
masės
ekonomikoje
augimas
išpučia
nominalias
valdžios
pajamas
dvigubai
per
ketverius
metus.
Apsvaigus
nuo
tokios
gerovės,
bet
kokia
bankų
skolinimo
kontrolė
pamirštama
–
juk
visiems
nuo
to
Kk
geriau...?
Europos
Sąjungos
paramos
lėšos
galuKnai
įtvirKna
skolos
burbulą
–
pinigai
dalijami
už
dyką
nepaisant
ir
taip
jau
nesveikos
jų
paklausos.
Duoda
–
imk,
muša
–
bėk?
Jeigu
niekas
nemuša,
tai
kodėl
gi
neimK?
ŠalKnis:
Lietuvos
StaKsKkos
Departamentas
32. Burbulas
sprogo…
Privatus
sektorius
Burbulas
neišvengiamai
sprogsta.
Gyventojai
bei
įmonės
bemat
susiveržia
diržus.
Vartojimas
krenta,
invesKcijos
mažinamos
70%,
atsargos
–
beveik
du
kartus.
1
Ekonomiką
išKnka
staigus
šokas,
tačiau
taip
nuKnka
bet
kokiam
ligoniui,
priklausomam
nuo
vaistų
–
nutraukus
kredito
„vartojimą“,
pasireiškia
užmaskuoK
neproduktyvios
ir
perkaiKntos
ekonomikos
skausmai.
1.
2012m.
Naudota
gegužės
mėn.
infliacija,
ir
Finansų
Ministerijos
vartojimo
prognozė
ŠalKniai:
Lietuvos
StaKsKkos
Departamentas,
Finansų
Ministerijos
Prognozės
33. Burbulas
sprogo…
Bankai
Per
vienerius
metus
praradę
visą
nuo
2002
metų
uždirbta
pelną,
bankai
nebegali
ir
nebenori
skolinK.
Juolab
kad
ir
skolinimosi
paklausa
taip
pat
kritusi.
PasitvirKno
taisyklė:
bankininkas
siūlo
skėu,
kai
šviečia
saulė,
tačiau
vos
pasirodžius
pirmajam
lietui
bemat
jį
aKma.
1
1.
2012m.
ekstrapoliuoK
I
ketv.
duomenyus
ŠalKniai:
Lietuvos
StaKsKkos
Departamentas,
Lietuvos
Banko
staKsKka
34. Burbulas
sprogo…
Valdžia
Vienintele
ekonominės
depresijos
atsvara
tampa
nedaug
krentanKs
valdžios
vartojimas
–
jeigu
išlaidos
būtų
buvę
kerpamos
drasKškai,
kriKmas
būtų
buvęs
dar
skaudesnis.
Tačiau
mažai
kas
nori
tai
pripažinK
–
nežabotu
išlaidavimu
kalKnamai
valdžiai
sunku
pateisinK
deficiKnį
biudžetą.
Kita
vertus,
akivaizdu,
kad
nebuvo
anKkrizinių
priemonių
plano.
O
viskas
turi
savo
kainą...
ŠalKnis:
Lietuvos
StaKsKkos
Departamentas
35. Burbulas
sprogo…
Valdžia
(2)
…Kritus
mokesKnėms
pajamoms
(ypač
labiausiai
vartojimui
jautrių
neKesioginių
mokesčių
srityje)
valstybės
skola
auga.
Krizės
įkarštyje
pradedamas
įgyvendinK
eilinis
struktūrinių
reformų
šuoras.
Tačiau
šių
reformų
rezultatų
teks
palaukK,
tuo
tarpu
valdžios
išlaidos
daugiausia
keliauja
socialinei
sferai
išlaikyK...
ŠalKnis:
Lietuvos
StaKsKkos
Departamentas
36. Burbulas
sprogo…
Valdžia
(3)
MeNnis
pokyNs
2006 2007 2008 2009 2010
26% 50% 77% 25% -‐19%
12% 14% -‐4% 106% -‐22%
12% 25% 31% 4% -‐7%
…SODRA
pareikalauja
trečdalio
šalies
skolos
deficito.
Ir
tai
suprantama
–
kritus
socialinėms
įmokoms
į
biudžetą
bei
siekiant
bent
kažkiek
sKmuliuoK
ekonomiką,
lieka
Kk
skolinKs...
ŠalKniai:
Lietuvos
StaKsKkos
Departamentas,
SoDros
staKsKka
37. Burbulas
sprogo…
Pensijos
Nors
nominaliais
terminais
pensijos
Kk
nedaug
mažesnės
nei
2008-‐aisiais,
realiai
pensininkai
taip
pat
„susiveržė“
diržus.
Vienintelė
paguoda
–
infliacijos
tempai
mažesni,
bet
neaišku,
kokie
jie
bus
arKmiausioje
ateityje.
Akivaizdu,
kad
ši
socialinė
grupė
prisidėjo,
kiek
galėjo,
prie
deficito
mažinimo,
toliau
mažinK
pensijų
neišeina.
Tačiau
būKna
pensijų
sistemą
reformuoK
iš
esmės.
ŠalKnis:
Lietuvos
StaKsKkos
Departamentas
38. Burbulas
sprogo…
Darbo
rinka
Atlyginimai,
Lt/men
bruto
2,400
Privataus
sektoriaus
nepasitenkinimą
valdžia
lengva
suprasK.
Privatus
sektorius
sKpriai
2,175
sumažino
užimtųjų
skaičių,
dalį
jų
perkeldamas
į
valandinį
ar
kitą
nepilnai
apmokamą
darbą...
1,950
1,725
1,500
2008 2009 2010
2011
Privatus
sektorius
Valstybes
sektorius
...
ir
tai
atsispindėjo
atlyginimuose,
Kesa,
ne
visiems
vienodai.
Atlyginimai
privačiame
sektoriuje
vis
dar
12%,
o
valstybiniame
–
Kk
100
Lt/mėn.
Mažesni.
palyginK
su
prieškriziniu
piku
2008-‐aisiais.