1. APLINKOS TERŠIMAS
Darbą atliko Giedrė Girdauskaitė IIAg kl.
2012m.

2. Aplinkos teršimas
Aplinkos teršimas- tai cheminiai, fiziniai ir biologiniai aplinkos ar atskirų jos
komponentų pokyčiai, kurie neigiamai veikia ţmogų ir kitus gyvus
organizmus bei fizinius aplinkos komponentus. Prie antropogeninės kilmės
aplinkos teršalų poveikio ţmogus ir kiti gyvi organizmai yra neprisitaikę ir,
viršijus tam tikrą taršos lygį, teršiančių medţiagų poveikis gali turėti labai
neigiamas pasekmes. Antropogeninės taršos šaltiniai yra pramonės
gamybos procesai, energetikos pramonė, transportas, komunalinis ir namų
ūkis. Degimo procesuose susidaro dujinės, skystos ir kietosios medţiagos,
per kaminus patenkančios į atmosferą.

4. Teršalų įvairovę galima suskirstyti į tris dideles
grupes:
1)
2)
3)
cheminiai teršalai;
fiziniai teršalai;
biologiniai teršalai.

5. Cheminiai teršalai - cheminės medţiagos, jų junginiai ir mišiniai, kurie
viršijus tam tikrą koncentraciją ar poveikio trukmę, daro ar gali daryti neigiamą
poveikį ţmonėms ir kitiems gyviems organizmams. Azoto junginių perteklius
aplinkoje dabartiniu metu yra viena iš svarbiausių aplinkos problemų,
sąlygojančių vandens telkinių ir dirvoţemio eutrofikaciją (permaitinimą) ir
keliančių grėsmę daugeliuinatūralių vandens ir sausumos ekosistemų. Iš visos
didţiulės cheminių teršalų įvairovės daţniausiai minimos jų grupės:

6. 1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
9)
10)
anglies, azoto ir sieros oksidai;
kietosios dalelės- dulkės;
sunkieji metalai;
aromatiniai angliavandeniliai;
halogeninti angliavandeniliai;
biogeninės medţiagos (amonis, nitratai, fosfatai ir kt.);
naftos produktai;
greitai yrančios organinės medţiagos;
patvarūs organiniai junginia;
oksiduojančios medţiagos (ozonas ir kt,)

7. Be to, cheminiai teršalai daţnai skirstomi į :
1.
2.
pirminius teršalus
antrinius teršalus
Pirminiai, tai tie, kurie į aplinką patenka tiesiai iš taršos šaltinių.
Antriniai teršalai susidaro iš pirminių teršalų, jiems jungiantis su kitais
pirminiais teršalais ir gamtinėmis medţiagomis. Tipiškas antrinis teršalas yra
poţemio ozonas, kuris iš ozono pirmtakų susidaro gana sudėtingų
fotocheminių reakcijų metu.

8. Pagrindiniai taršos šaltiniai
Visi aplinkos taršos šaltiniai pagal jų kilmę gali būti suskirstyti į gamtinius ir
antropogeninius(ţmogaus pakeistus). Pagrindiniai gamtiniai aplinkos taršos
šaltiniai yra šie:
1) Ugnikalnių išsiverţimai;
2) Miškų gaisrai;
3) Negyvos organinės medţiagos puvimo procesai;
4) Mineralinių ir organinių medţiagų išplovimas iš dirvoţemio;
5) Gamtinė dirvoţemio erozija;
6) Krituliai;
7) Jūra.

9. Transpoto priemonių tarša
Miestuose, kuriuose labai išplitusi automobilizacija, didţiausias oro teršėjas yra
automobilių vidaus degimo varikliai. Autotransporto tarša šiuo metu sudaro apie
70-80% visos oro taršos didţiuosiuose miestuose. Vilniuje automobiliai išmeta
71,4% visų į orą patenkančių kenksmingų medţiagų. Benzinu varomi vidaus
degimo varikliai išskiria anglies, azoto, sieros ir švino junginius(šie yra ypatingai
kenksmingi ţmogaus sveikatai). Automobiliai sunaudoja labai daug
deguonies.Dėl to per metus atmosferoje jo sumaţėja daugiau kaip 10 milijardų
tonų.

10. Rūgštieji lietūs
Rūgštieji lietūs – tai savaiminis atmosferos išsivalymas. Toks lietus iškrinta
tada, kai sieros ir azoto oksidai, kuriuos į orą išskiria jėgainės ir transporto
priemonės, reaguoja su ore esančiadrėgme. Šios dujos patenka į vandens
apytakos ratą ir gali būti toli nuneštos vėjo, o tada iškristi rūgštaus lietaus
arba sniego pavidalu. Toks lietus apnuodija arba praţudo eţerų, upių ir
miškų gyvūnus, sunaikina aplinkinius augalus. 90% rūgščiojo lietaus
sukelia ţmonės.
.

11. Rūgštusis lietus – viena svarbiausių aplinkos teršimo problemų:
- Miško dirvoţemiuose gyvena daug grybų, bet dėl rūgščiojo lietaus dirvoje
ima veistis bakterijos. Medţiai azoto gauna iš grybų per šaknis. Bet šiems
nykstant medţiai gali negauti pakankamai azoto,todėl dţiūsta miškai.
- Lietaus vanduo prasiverţia į poţeminių vandenų sistemą sukeldamas
mūsų geriamo vandens didesnį rūgštingumą, o tai yra pavojinga visų mūsų
sveikatai.
- Rūgštieji lietūs skatina koroziją,kuri ardo statybines medţiagas. Dėl jos
teko restauruoti ir istorinius monumentus, pavyzdţiui, Laisvės statulą

12. Dirvoţemio tarša
Dirvoţemis – viršutinis, purus Ţemės plutos sluoksnis, susidaręs
paviršutinėse uolienose, veikiamas vandens, oro, gyvųjų organizmų, ir
gebantis duoti augalų derlių, pagrindinį ţemės ir miškų ūkio gamybos
priemonė.Dirvoţemis turi didelę reikšmę ţmonių gyvenimui ir
sveikatai.Pagrindiniai dirvoţemio taršos šaltiniai yra pramonė, ţemės ūkis,
autotransportas, gyvenamieji rajonai ir kt. Dėl to į dirvoţemį nuolat patenka
atliekos iš pramonės įmonių, miestų ir gyvenviečių, cheminės medţiagos,
naudojamos ţemės ūkyje, nutekamieji vandenys, atmosferos teršalai.

13. Gamtiniai dirvodaros veiksniai paprastai yra skirstomi į tris
pagrindines veiksnių grupes:
Fiziniai dirvodaros veiksniai- vėjas, krituliai, temperatūros svyravimai;
2) Cheminiai dirvodaros veiksniai- tirpinimas, hidrolizė, hidratacija,
oksidacija ir kt.;
3) Biologiniai veiksniai- mikroorganizmų, augalų, aukštesniųjų gyvūnų
veikla.
1)

14. Daugiausia dirvoţemį teršia pramonės ir energetikos įmonės bei ţemės ūkyje
naudojamos trąšos. Teršalai į dirvoţemį patenka su krituliais, pramonės
įmonių dulkėmis, transporto išmetamosiomis dujomis, nutekamaisiais
vandenimis. Svarbiausi jų – organinės ir mineralinės (sieros, druskos ir azoto)
rūgštys, sunkieji metalai, organiniai pesticidai, naftos produktai. Sunkieji
metalai: Hg, Pb, Cd, Zn,Cu, Co, Ni į dirvoţemį patenka iš atmosferos
vykstant natūraliems biosferos reiškiniams (pvz., išsiverţus ugnikalniams) ir
dėl ţmonių ūkinės veiklos. Dėl intensyvios ţemės ūkio veiklos į dirvoţemius
patenka pesticidai. Daugelis jų ir jų tarpiniai skilimo produktai yranuodingi ir
pavojingi dirvoţemyje gyvenantiems organizmams.

15. Energija ir technologinė aplinkos tarša
Šiuo metu ţemės gelmėse sukaupti kuro ištekliai baigia išsekti, naudojant
juos teršiamas oras, vanduo, gruntas, sukauptos branduolinių sprogmenų
atsargos gresia civilizacijai. Mokslas ir technika ieško naujų energijos šaltinių
ir racionalių jos naudojimo būdų, o visuomenė laukia, kad rezultatai
garantuotų sveiką, švarią aplinką.
Daugiausia energijos sunaudoja pramonė, antroje vietoje yra ţemės ūkis.
Energetikos poreikiai didėja ne tik dėl to, kad auga pramoninė gamyba, bet ir
dėl to, kad plečiasi transporto, informacijos sistemos, daugiau naudojama
mechanizmų kasdieniniame gyvenime.

16. Ţemės gelmėse sukauptos naudingųjų mineralinių turtų (geleţies rūdos,
vario, cinko, alavo, švino ir kt.) atsargos pamaţu išsenka ir tenka juos
pakeisti dirbtinėmis medţiagomis(plastmasėmis), iš nuolat atsinaujinančių
organinių ţaliavų arba iš tokių mineralinių uolienų, kurių ištekliai neišsemiami.
Didėjant energijos gamybai ir panaudojimui, didėja aplinkos uţterštumas.
Iš pramonės ir energetikos objektų į aplinką patenka apytikriai 152 ir 71 tūkst.
tonų teršalų, iš chemijos ir naftos perdirbimo - 54 tūkst.tonų, o iš statybos ir
statybinių medţiagų pramonės įmonių - 53 tūkst.tonų.

17. Atominių elektrinių tarša
Atominė elektrinė – elektrinė, kuri gamina elektros energiją naudodama
branduolinį kurą (pvz., praturtintą uraną, uraną arba plutonį). Lietuvoje yra
viena atominė elektrinė – Ignalinos atominė elektrinė(IAE). Ji yra vienintelė
Baltijos šalyse, turinti didţiausią pasaulyje reaktorių skaičių, įrašytą į Gineso
rekordų knygą. Ji gamina itin mums svarbų produktą – elektrą. Tačiau
išskiria ir daug nuodingų medţiagų. Čia susidaro kietos, skystos ir dujinės
radioaktyvios atliekos. Didţiulių pasekmių ţmogui ir aplinkai gali sukelti IAE
radiacinis poveikis ir panaudotas branduolinis kuras. Ši nuodinga medţiaga
gali būti saugoma specialiuose konteineriuose 50 metų, po to ją reikėtų
išgabenti į „amţino laidojimo“ vietą, bet tokios vietos Lietuvoje kol kas dar
nėra numatyta.

19. Pagrindinės aplinkos taršos problemos:
1)Miškų nykimas ir dţiūvimas;
2)Dirvoţemio erozija;
3)Kietų atliekų kaupimasis;
4)Lokalus aplinkos teršimas;
5)Rūgštieji lietūs;
6)Paviršinių vandens telkinių eutrofikacija;
7)Pasaulinis klimato atšilimas.