Keturios sisteminės švietimo problemos - 1. Trūksta turinio personalizacijos 2. Vienas mokymo stilius 3. Mokytojų nesugebėjimas panaudoti savo stipriųjų pusių 4. Efektyvių reformų trūkumas. sistemines problemas gali išspręsti tik sisteminiai pokyčiai.Tik visuminis požiūris, kur atsiskleidžia visumos tarpusavio ryšiai, tik požiūris susietas su dabarties aktualijomis gali sudominti vaikus visais be išimties mokomais dalykais. Lūžio taškas yra įmanomas, kada žinai kaip panaudoti sverto principą -Meras gali pareikalauti, o direktorius privalo žinoti kokia mokymo sistema bus diegiama jo mokykloje!

1. Kaip pakartoti Suomijos švietimo sėkmę Lietuvoje?

2. Kaip pakartoti Suomijos švietimo sėkmę
Lietuvoje?
1. Mokytojas daug uždirba.
2. Yra daug norinčių mokytojauti.
3. Mokytojui lengva, tėvams nekelia rūpesčių, vaikams įdomu.

3. Karmos dėsnis grindžiamas priežasties pasekmės ryšiu
Mokytojui lengva,
tėvams nekelia
rūpesčių, vaikams
įdomu?
Yra daug norinčių
mokytojauti
Mokytojas daug
uždirba
Veiksmas
Laikas
Rezultatas

4. Karmos dėsnis grindžiamas priežasties pasekmės ryšiu
Mokytojas daug
uždirba?
Mokytojui lengva,
tėvams nekelia rūpesčių,
vaikams įdomu
Yra daug norinčių
mokytojauti
Veiksmas
Laikas
Rezultatas

5. Karmos dėsnis grindžiamas priežasties pasekmės ryšiu
Yra daug norinčių
mokytojauti?
Mokytojas daug uždirba
Mokytojui lengva,
tėvams nekelia
rūpesčių, vaikams
įdomu
Veiksmas
Laikas
Rezultatas

6. Viršūnėlės ar šaknelės?

7. Mokytojai įvardino šias problemas:
1. Vadovėliai atsilieka nuo laikmečio.
2. Vadovėliai sukurti „vidutiniam“ vaikui.
3. Pateiktos medžiagos nepakanka įdomiai pamokai.
4. Mokytojai perkrauti „popierizmu“.
5. Negali pilnai pasitikėti šaltiniais randamais internete.
6. Mokytojas retai sulaukia pagalbos iš kolektyvo.

8. Mokytojai įvardino šias problemas:
7. Reikalavimai mokytojui tik auga ir nuolat keičiasi.
8. Mano dėstomas dalykas – antrarūšis.
9. Mokytojas turi persiplėšti dirbdamas su įvairios
pažangos vaikais, trūksta mokytojo pagalbininkų.
10. Sunku vaikus sudominti ugdymo turiniu.

9. Mokytojai įvardino šias problemas:
11. Yra perteklinė kontrolė ir nepasitikėjimas
mokytoju.
12. Ėjimas į kvalifikacijos kėlimo kursus – laiko
gaišinimas, trūksta kokybiškų kvalifikacijos
kėlimo programų, orientuotų į konkrečius
įgūdžius.

10. Mokiniai įvardino šias problemas:
1. Nenoriu eiti į mokyklą.
2. Mokykloje neįdomu, nuobodu.
3. Mūsų nuomonė mažai kam rūpi.
4. Mano sunki kuprinė.
5. Kodėl jam galima, man – ne?

11. Mokiniai įvardino šias problemas:
6. Kai aš žinau, manęs neklausia.
7. Mokytoja paaiškina 5 minutes, o paskui pyksta, kad
mes nesuprantame.
8. Jie mums aiškina vienaip, o elgiasi kitaip.
9. Aš klausiu – o kas iš to? Kokia prasmė? Mokytojai
šio klausimo vengia arba nežino...

12. Tėvai įvardino šias problemas:
1. Nesuprantu, kaip juos moko.
2. Nežinau, kuo galėčiau padėti.
3. Neaiškus mano mokyklos vaikų paruošimo
lygis.
4. Mokymo kokybė priklauso nuo mokytojo
asmenybės.
5. Aš geriau žinau, nei mokytojas.

13. Ar atlyginimo
didinimas išspręs
šias problemas?

14. Kas lemia nepageidaujamos pasekmės atsiradimą ?
Nepageidaujamos
pasekmės
Nepageidaujamas veiksmas /
elgesys
Blogas žmogus?
Konfliktuojančios
“taisyklės” arba
rodikliai
“Bloga” prielaida
Du
nepageidaujamo elgesio tipai
• Daryti tai, ką jie neturi daryti
• Nedaryti tai, ką privalo daryti
Įprastas tikėjimas TOC tikėjimas
Kodėl?
arba

15. SPRENDIMO KRYPTIS

16. Ar gerai būtų jei vaikai sakytų:
- Noriu eiti į mokyklą,
1. Nes mokykloje man bus įdomu ir kalbėsim apie tai,
kas mane domina;
2. Nes formuojamas vientisas pasaulio vaizdas, o vienai
disciplinai papildant kitą, gilėja aptariamų dalykų
išmanymas;
3. Nes ugdomas skirtingas požiūris į tuos pačius dalykus
skatina kritiškai mąstyti, padeda spręsti problemas;
4. Nes mokymo procesas siejasi su realybe bei praktine
veikla ir turiu galimybę daug veikti pats;

17. Ar gerai būtų jei vaikai sakytų:
- Noriu eiti į mokyklą,
5. Nes kaitaliojant veiklą kiekvienas randame
savo vietą ir galime atskleisti savo stiprybes;
6. Nes mokymasis primena žaidimą ir jame daug
komandinio darbo;
7. Nes mokykloje moko ne konkuruoti, o
bendradarbiauti.

18. Ar gerai būtų mokytojui, jeigu:
1. Vaikai daug daro patys ir su malonumu;
2. Įdomu ruoštis pamokai, nes ugdymo
pagrindas yra, o aš papildau tuo, kas ir man
įdomu ir atrodo reikalinga;
3. Jaunas mokytojas lengviau įsijungia į
sistemą;
4. Lengva pavaduoti vienam kitą;

19. Ar gerai būtų mokytojui, jeigu:
5. Mokomoji medžiaga gali būti nuolatos
atnaujinama;
6. Mokytojas turi daugiau laiko individualizuotoms
užduotims paruošti;
7. Galima lengvai archyvuoti, kaupti asmeninį
archyvą, mano parinkta medžiaga lengvai
pririšama prie konkrečios pamokos/veiklos;
8. Direktorius žino, kaip veikia sistema, atsiranda
didesnis pasitikėjimas mokytoju, mažėja
popierizmas.

20. Ar gerai būtų tėvams, jeigu:
1. Vaikas nori eiti į mokyklą;
2. Mokymo procesas nekelia rūpesčių;
3. Tėvai džiaugiasi, kad juos supažindina su
sistema;
4. Tėvai gali būti lengvai įtraukti į pamokų/
veiklų vedimą, kaip savo srities ekspertai.

21. KONFLIKTE
VISADA VIENA IŠ
PUSIŲ GRINDŽIA
SAVO NUOMONĘ
NETEISINGA
PRIELAIDA

22. VYRAUJANTI ŠVIETIMO
PRIELAIDA
PAIMTA IŠ ARISTOTELIO

23. ARISTOTELIŠKA
RACIONALIOS
TVARKOS KONCEPCIJA
- BET KĄ SUDĖTINGO
GALIMA IŠSKAIDYTI Į
SUDĖTINES DALIS IR
SUDĖTI Į LENTYNĖLES
BEI VERSTI TAS ŽINIAS
IŠKALTI

24. KETURIOS
SISTEMINĖS
ŠVIETIMO
PROBLEMOS

25. 1 PROBLEMA:
TRŪKSTA TURINIO
PERSONALIZACIJOS
Mokiniai suskirstyti pagal amžių
ir pažangą remiantis kalendoriu,
nekreipiant dėmesio į jų
asmeninius poreikius ir interesus.
Rezultate daugelis, ar net visi,
daug laiko praleidžia
neproduktyviai.

26. 2 PROBLEMA:
VIENAS MOKYMO
STILIUS
25-30 mokinių susodinami
klasėje prieš vieną mokytoją
visai dienai, nepaisant to, kad
tyrimai įrodo mokymo
efektyvumą keičiant mokymo
stilius

27. 3 PROBLEMA: MOKYTOJŲ
NESUGEBĖJIMAS
PANAUDOTI SAVO
STIPRIŲJŲ PUSIŲ
Iš daugelio mokytojų tikimasi
būti “generalistais”, mokyti -
“en masse”, pačių įvairiausių
dalykų - nežiūrint į tai, kad visi
mokytojai turi savo stipriąsias
puses ir mėgstamas
specialybines žinias

28. 4 PROBLEMA:
EFEKTYVIŲ REFORMŲ
TRŪKUMAS
Visos reformos iki šiol
nesugebėjo padidinti kokybės
taip, kad mokiniai galėtų
išplėsti savo pasiekimus ir
padidinti jų poveikį.

29. SISTEMINES
PROBLEMAS
GALI IŠSPRĘSTI
TIK
SISTEMINIAI
POKYČIAI

30. Niekas dar
neįvertino tos žalos
dydį, kurį pasauliui
padarė
nesąmoningas
senovės mąstytojų
minties priėmimas
Robertas Pirsigas

31. NEAPRIBOK
SAVO VAIKŲ TIK
TUO, KO PATS
ESI IŠMOKĘS,
NES JIE GIMĖ
KITU LAIKU
Hebrajų patarlė

32. ATĖJO METAS
GRĮŽTI PRIE
SOKRATIŠKOS
FILOSOFIJOS

33. ABSOLIUTUS
VISA KO
PRINCIPAS YRA
VISUOTINIS
GĖRIS
o pagal Aristotelį - moralė tik
viena iš daugelio lentynėlių…

34. Tik visuminis
požiūris, kur
atsiskleidžia visumos
tarpusavio ryšiai, tik
požiūris susietas su
dabarties aktualijomis
gali sudominti vaikus
visais be išimties
mokomais dalykais

35. ĮDOMU AR
NEĮDOMU,
ŠTAI KUR
MOTYVACIJOS
ESMĖ
Grupė «įdomu» gali padaryti
labai energizuojantį ir begalinį

36. KUR RASTI
TOKIĄ
MOKYMO
METODIKĄ?

37. Grįžimas prie
integruoto
visuminio
mokymo
intensyviai
prasidėjo prieš
40 metų.
Integruotas ugdymas

38. Integruotas ugdymas
Tarptautinio
bakalaureato principai
(1968) – pasaulio mastu
pripažintas ugdymo
standartas. Pavyzdžiui,
Suomijos mokyklos
pilnai pereina į šią
metodiką.
Integruotas ugdymas

39. Integruotas ugdymas
Lietuvoje integruoto
ugdymo pradžia
laikytini 1993 m.,
kurie susiję su Sorošo
fondo projektu Step
by step (Geros
pradžios mokykla).
Integruotas ugdymas

40. Integruotas ugdymas
Tarptautinių tyrimų
užduotys yra
sinkretinio pobūdžio,
sprendžiant jas reikia
integruoti dalykinius
gebėjimus.
Integruotas ugdymas

41. Lietuvoje sukurtas ir išleistas pirmas pasaulyje
integruotas vadovėlis

42. LŪŽIO TAŠKAS
YRA ĮMANOMAS,
KADA ŽINAI KAIP
PANAUDOTI
SVERTO
PRINCIPĄ

43. MERAS GALI PAREIKALAUTI, O DIREKTORIUS
PRIVALO ŽINOTI KOKIA MOKYMO SISTEMA
BUS DIEGIAMA JO MOKYKLOJE

44. MES NEŽINOME,
KOKIA BUS ATEITIS,
TODĖL SVARBU, KAD
VIENOKIA AR KITOKIA
SISTEMA (IB,
MONTESORI, JĖZUITŲ,
VEDŲ AR PAN.)
APLAMAI BŪTŲ!
o jau tėvai balsuos savo
vaikais

45. Kaip iššūkius priėmėme pirmojo pasaulyje
integruoto vadovėlio leidėjai?
Lietuvoje galiojanti į
disciplinas suskirstyta
pradinio ugdymo
programa buvo sukarpyta
ir iš naujo suklijuota
pagal integruoto ugdymo
poreikius.

46. Kaip iššūkius priėmėme pirmojo pasaulyje
integruoto vadovėlio leidėjai?
Kuriant integruotą
vadovėlį prie vieno stalo
susėdo visų disciplinų
specialistai ir susitarė,
kaip jie derins savo
metodines užduotis prie
bendros temos.
Kaip iššūkius priėmėme pirmojo pasaulyje
integruoto vadovėlio leidėjai?

47. Kaip iššūkius priėmėme pirmojo pasaulyje
integruoto vadovėlio leidėjai?
Mokytojai buvo apmokyti, kaip
dirbti pagal šį metodą. Vieni iš
jų mokyklose rinkosi radikalesnį
kelią nutrinant ribas tarp
pamokų ir pereinant prie veiklų,
kurias nesunku kaitalioti, nes
visas jas jungia bendra tema.
Kiti dirba išlaikydami pamokų
ribas, bet disciplinos nuolatos
siejamos tarpusavyje.
Kaip iššūkius priėmėme pirmojo pasaulyje
integruoto vadovėlio leidėjai?

48. Integruotas
pradinukų vadovėlis
„Vaivorykštė“

49. Integruotas pradinukų vadovėlis „Vaivorykštė“
1. Pagrindinis mokomosios medžiagos
komponavimo principas – teminis integravimas
+ bendrieji gebėjimai + problemų sprendimas
2. Vadovėlio teminio integravimo pagrindas -
Pasaulio pažinimo disciplinos turinys.
3. Kiekvieną mėnesį bendra tema, kuri skyla į
konkretesnes savaičių temas. Visos disciplinos
sukasi aplink savaitės temą.

50. Integruotas pradinukų vadovėlis
„Vaivorykštė“
Integruotas pradinukų vadovėlis „Vaivorykštė“
4.Kiekvienam mokslo metų mėnesiui yra paruošta
knyga – vadovėlio dalis, kuri turi vieną
bendresnę temą ir tris arba keturias savaičių
temas.
5.Per keturis metus – 130 temų;
6.Vaikas nešiojasi vieną mėnesio knygą ir vieną
pratybų sąsiuvinį.

51. Kodėl reikalingas toks vadovėlis?Integruotas pradinukų vadovėlis „Vaivorykštė“
1. Skaitmeninėje erdvėje yra daugybė mokytojų sukurtų integruotos
veiklos pavyzdžių, tačiau jie lieka fragmentiški, sunkiai jungiami į
nuoseklią sistemą.
2. Visos ugdymo programos sujungimas į integruoto ugdymo sistemą
garantuoja atskirų dalių rišlumą ir metodinį nuoseklumą.
3. Naudodamiesi mūsų vadovėliu, kuris pateikia medžiagą kiekvienai
pamokai, mokytojai gali panaudoti integruoto ugdymo metodą ne
epizodiškai, bet nuolatos.
4. Kita vertus, šis vadovėlis neapriboja mokytojo, jį reikėtų laikyti
tramplinu tolimesniam šuoliui individualizuojant užduotis pagal
mokinių poreikius ir įtraukiant lokalinę bei kitą papildomą
medžiagą.

52. Vadovėlių komplektas

53. Pavyzdys:
1 kl. SAUSIS
1 savaitė

63. JUNKIS PRIE PROJEKTO
“MOKYKLA IR/AR LAIMĖ” -
ĮRAŠYTI INTERVIU SU DAR GYVAIS
PASAULINIO MASTO VAIKŲ
ŠVIETIMO GURU. KAM? O TAM, KAD
MES TĖVAI IR MOKYTOJAI
GALĖTUME ĮSISĄMONINTI KOKIU
KELIU VESTI VAIKUS, KOKIAS
MOKYKLAS KURTI IR KAIP VISIEMS
GYVENTI LAIMINGĄ GYVENIMĄ.VISI
INTERVIU SU GURU BUS
PATALPINTI INTERNETE.
https://www.facebook.com/Mokykla-ir-ar-
laimė-617058585140114/
.